Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 2022 m. kovo 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, galutine bausme – 6 mėnesiams laisvės apribojimo, 2022 m. gruodžio 9 d. pasibaigus laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikui išregistruotas iš probacijos tarnybos registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2024 m. birželio 20 d. apie 22.20 val. Mažeikių r., Gyvolių k., Virvytės stovyklos automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2024 m. birželio 20 d. 22.44 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0735, nustatytas 2,58 promilės neblaivumas, t. y. didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. J., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. birželio 20 d., visą dieną vienas pats namuose gurkšnojo alų, kiek išgėrė alaus nežino, gal 18 butelių po 0,5 litro alaus „Švyturio“. Dar iki 2024 m. birželio 20 d. keletą dienų iš eilės nesustodamas gėrė alkoholį. Po to sugalvojo pasivažinėti ir apie 21.30 val., sėdo į tėvui A. J. priklausantį automobilį Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vienas pats, niekam nieko nesakęs, išvažiavo. Automobilio raktelis buvo paliktas automobilyje, tuo metu tėvas gulėjo lovoje, nes buvo pavargęs po kelionės į Šiaulius. Jis nuvažiavo į Gyvuliuose esančią Virvytės stovyklą ir įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę. Ar tuo metu aikštelėje buvo daugiau automobilių ar žmonių, nematė, nes tada buvo apsiniaukę, tamsu. Kas vyko toliau, nepamena, nepamena nei kur, nei kaip važiavo, nei kaip buvo sulaikytas policininkų, greičiausiai neatsimena dėl girtumo. Tik ryte sužinojo iš pažįstamų, kad važiuodamas tėvo automobiliu įpuolė į BMW automobilį. Pats nieko neprisiminė. Pamatė, kad turi dokumentą, kad tėvo Peugeot automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę ir kad dar turi šaukimą atvykti į policiją. Gailisi, kad būdamas girtas vairavo automobilį (b. l. 95-98).

L. L., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2024 m. birželio 20 d., apie 22.18 val., nuvažiavo automobiliu BMW 640, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su draugais į Gyvolių k., Mažeikių r., į Virvytės stovykloje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Po keleto minučių ten atvažiavo automobilis Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame buvo tik vienas vairuotojas, kaip vėliau pamatė, kad ten yra A., jį pažįsta iš matymo. Atvažiavęs į aikštelę Peugeot automobilis sustojo ir iškart pradėjo važiuoti atbuliniu. Važiavo į jo pusę. Tuo metu automobilis stovėjo gal už kokių 30 metrų. Pamatęs, kad automobilis važiuoja į jo pusę, ir galimai galės kliudyti automobilį, pradėjo šaukti ir pypinti, kad sustotų. Tada Peugeot automobilis nesustodamas kliudė automobilį, prabraukė automobilio dešinį galinį sparną, buferį ir galinio dešinio rato ratlankį. Kai priartėjo Peugeot automobilis prie jo automobilio, pamatė, kad tas vairuotojas sėdi sukrypęs, galva pasukta į šoną, dėl ko kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus. Kliudęs automobilį, Peugeot automobilis nesustojo, vairuotojas neišlipo, o tik persijungė pavarą ir pradėjo važiuoti į priekį. Kadangi buvo apgadintas automobilis, jis paskambino 112 ir informavo apie įvykį. Matydamas, kad Peugeot automobilis nesustoja, nusprendė, kad pačiam reikia pasivyti tą automobilį, juolab vairuotojas sukėlė įtarimą, kad vairuoja neblaivus. Išvažiavus iš aikštelės jau nebematė, kur nuvažiavo Peugeot automobilis, dar pavažiavo (duomenys neskelbtini) kaime pažiūrėti, kur jis gali būti nuvažiavęs. Netrukus pamatė policijos pareigūnus, kuriems paaiškino situaciją ir policininkai išvažiavo ieškoti Peugeot automobilio, o jis pasiliko su automobiliu laukti. Netrukus pamatė, kad automobilis Peugeot parvažiuoja (duomenys neskelbtini) gatve ir privažiavęs sankryžą pasuko į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Matė, kad iš to kiemo, kur sustojo Peugeot automobilis, išėjęs A. nuėjo gatve pro parduotuvę. Tuo metu nuvažiavo ieškoti policijos automobilio, kad ne pačiam reikėtų sulaikyti A., bet neradus policijos automobilio, sugrįžo atgal, kur matė pastatytą Peugeot automobilį ir pamatė, kad A. eina (duomenys neskelbtini) namo kieme. Pamatęs, kad sugrįžo, pradėjo bėgti už ūkinio pastato. Tada pamatęs atvažiuojant policijos automobilį, pradėjo jiems moti privažiuoti, jiems privažiavus pasakė, kur yra automobilį Peugeot vairavęs vairuotojas. Kokia padaryta žala dėl apgadinto automobilio šiuo metu nežino, dar automobilio netvarkė (b. l. 32-35).

A. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad turi automobilį Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi tik jis vienas. Jis gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena pilnametis sūnus A. J.. 2024 m. birželio 20 d. apie 19 val. sugrįžo į namus iš Šiaulių, kur pas gydytojus vežė brolį ir parvažiavęs nuėjo pailsėti. Automobilio raktelius paliko automobilyje, būtų prieš naktį pasiėmęs. Apie 20.00 val. išėjęs į lauką pamatė, kad nebėra automobilio Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl iškart pagalvojo, kad automobiliu galėjo išvažiuoti A. J., nes pamatė, kad stovi jo dviratis, kurio nebuvo, kai grįžo iš Šiaulių. Grįžęs iš Šiaulių jis su A. J. susitikęs nebuvo ir nebendravo su juo telefonu. Pamatęs, kad nebėra automobilio jam nebandė prisiskambinti. Apie 22.30 val. į namus sugrįžo A. J. ir pasipasakojo, kad neblaivus vairavo automobilį ir buvo sulaikytas policijos, automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Jis minėjo, kad norėjo važiuoti nusimaudyti, todėl ir nieko nesakęs paėmė automobilį. Jis nesakė ar buvo blaivus, kai pasiėmė iš namų automobilį. Kiek sakė, kad vėliau išgėrė, labai jo neklausinėjo. Dar A. J. minėjo, kad kliudė kažkokį automobilį, kaip sakė įbrėžė, bet smulkmenų nepasakojo, jo neklausinėjo. Niekada anksčiau A. J. neimdavo automobilio ir juo nevažiuodavo, jis net neturėjo vairuotojo pažymėjimo (b. l. 40-43).

Motyvuojamoji dalis

A. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojų parodymų įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2024 m. birželio 20 d. 22.09 val. ROIK pranešimu Nr. 0124000374599, kad kaimynas, be teisių, neblaivus, neseniai išvažiavo su a/m Peugeot, v/n ???, link pagrindinio kelio (b. l. 1-3);

2024 m. birželio 21 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 20 d. apie 22 val. 20 min. A. J., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje Gyvolių k., poilsiavietėje, koordinatės (6233385,410516), važiuodamas atbulomis atsitrenkė į stovintį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. A. J. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo. Jam nustatytas 2,58 prom. girtumas (b. l. 4-6);

2024 m. birželio 20 d. 22.40 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0735 A. J. nustatytu 2,58 prom. neblaivumu (b. l. 23);

2024 m. birželio 20 d. 23.08 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0735 A. J. nustatytu 2,69 prom. neblaivumu (b. l. 22);

2024 m. birželio 20 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad pirmu tikrinimu 22.44 val. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 23.08 val. – 2,69 promilių neblaivumas (b. l. 21), kaltinamasis neblaivumo nustatymo aktą pasirašė;

2024 m. birželio 20 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra, adresu (duomenys neskelbtini), kieme stovintis pilkos spalvos, Peugeot markės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis. Apžiūros metu paimtas automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-19);

2024 m. birželio 20 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Mažeikių r., Krucių k., UAB „Autobastionas“ (b. l. 20).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. J. 2024 m. birželio 20 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jam buvo nustatytas 2,58 promilių girtumas.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltės neneigė, ją pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais – neblaivumo nustatymo aktu, alkoholio matuoklio parodymais, pareigūno tarnybiniu pranešimu.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2024 m. liepos 4 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, su jam siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad naują nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. J. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, paskirta bausmė atlikta (b. l. 53-56), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 57-62), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 68).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam A. J. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas tarp BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto bausmės už nusikaltimą minimumo ir vidurkio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. J. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas bausmės vykdymą teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, tai, kad kaltinamasis arešto bausme teisiamas pirmą kartą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, tokiu būdu sudarant galimybę kaltinamajam A. J. su probacijos tarnybos pagalba keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant A. J. įpareigojimus visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis A. J. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, padarė ne pirmą kartą, ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, turi galiojančią nuobaudą. Nagrinėjamu atveju A. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant A. J. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, trejus metams. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis).

Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, realiai atliekant paskirtą bausmę taikomas visą arešto bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po arešto bausmės atlikimo.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog A. J., neblaivus vairavo tėvui A. J. priklausančią transporto priemonę, t. y. automobilis priklauso tretiesiems asmenims. Transporto priemonę kaltinamasis pasiėmė be transporto priemonės savininko leidimo, transporto priemonės savininkui nebuvo žinoma apie transporto priemonės paėmimą nusikalstamai veikai vykdyti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ Emprekis informacija „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2024 m. liepos mėnesio duomenimis automobilio Peugeot 307, gamybos metai 2002 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1180 Eur, todėl laikytina, jog konfiskuotino turto vertė yra 1180 Eur, ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo A. J..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti– įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutarimu grąžintas transporto priemonės savininkui A. J., paliktinas savininko žinioje. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti visi apribojimai taikyti automobiliui Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir apie tai praneština transporto priemonės savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam A. J. išaiškintina, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (BK 75 straipsnio 9 dalis).

Kaltinamajam A. J. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti A. J. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti iš A. J. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1180 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, realaus bausmės atlikimo atveju taikyti visą arešto bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po arešto bausmės atlikimo.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos A. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu paimtą automobilį Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutarimu grąžintą transporto priemonės savininkui A. J., palikti savininkui A. J..

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti visus apribojimus taikytus automobiliui Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir apie tai pranešti transporto priemonės savininkui.

Išaiškinti A. J., jog nuteistieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta arešto bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus; informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistajam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą bausmę.

Išaiškinti A. J., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Įteikti A. J. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.