Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimo, kuriuo J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 600 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir dviems mėnesiams, taip pat pripažintas kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir jam paskirta 8 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. K. paskirta galutinė 600 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir dviem mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2016 m. gegužės 22 d., apie 23.20 val., Naujakiemio k., Šalčininkų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 14, 16 punktuose nustatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat Variant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,83 prom. (+-5 proc.) girtumo laipsnis, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pasisakė dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nesivadovavo šiuo klausimu suformuota teismų praktika. Apeliantas neginčijo savo kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, gailisi. Paskirta administracinė nuobauda neatitinka J. K. padaryto pažeidimo ir jo asmenybės pavojingumo. Nors apeliantas padarė pavojingą administracinį teisės pažeidimą, tačiau dėl to jokia reali žala padaryta nebuvo. Atsižvelgiant į aplinkybes, sąlygojusias šio pažeidimo padarymą (sužinojęs apie savo krikštatėvio mirtį, negalėdamas prisiskambinti mirusiojo sūnui, vairavo automobilį būdamas neblaivus, ketindamas nuvykti į jo gyvenamąją vietą ir informuoti apie tėvo mirtį), pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo tėvo sveikatos būklę, yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant išskirtines aplinkybes, dėl kurių gali būti skiriama švelnesnė negu įstatymo numatyta nuobauda. Paskirta piniginė bauda ir negalėjimas vairuoti transporto priemones devynis mėnesius atliks auklėjamąją funkciją ir užtikrins, kad apeliantas ateityje nedarys teisės pažeidimų. Be to, J. K. anksčiau nebuvo baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad per vienerius metus padarytas tos pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nustatyto greičio viršijimas nėra priskiriamas prie pavojingų KET pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju, J. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį. Apeliantas savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta papildoma privaloma administracine nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir dviem mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda J. K. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Tačiau organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje (į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis).

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013).

Taikydamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. J. K. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,83 promilės, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad faktas, jog reali žala šiuo administraciniu teisės pažeidimu padaryta nebuvo, negali švelninti pažeidėjo teisinės padėties. Jei apelianto neteisėtais veiksmais būtų padaryta bet kokio pobūdžio žala, jis, atsižvelgiant į tai, būtų patrauktas atsakomybėn ir turėtų tokią žalą atlyginti.

Skiriant nuobaudą taip pat vertintina ir pažeidėjo asmenybė. Teisės pažeidimo pobūdis, t. y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, savaime parodo neatsakingą J. K. kaip vairuotojo požiūrį. Apeliantas ir praeityje yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimą (nustatyto greičio viršijimą), turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 9), kas parodo, kad J. K. nepadarė tinkamų išvadų ir, suvokdamas galinčias kilti neigiamas pasekmes, vis tiek pažeidė įstatymo reikalavimus.

Skirdamas nuobaudą, teismas privalo įvertinti ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nors yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (jo prisipažinimas padarius administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdus gailėjimasis), tačiau taip pat nustatyta ir apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad praeityje padarytas administracinis teisės pažeidimas, t. y. nustatyto greičio viršijimas, nėra priskiriamas prie pavojingų KET pažeidimų, tai neturi jokios įtakos administracinės nuobaudos skyrimui už naujai padarytus pažeidimus. Tam, kad konstatuoti esant atsakomybę sunkinančia aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, pakanka nustatyti, jog pakartotinai per metus buvo padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju, tai ir yra nustatyta. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, sąlygojusios administracinio teisės pažeidimo padarymą, nėra pagrindžiamos jokiais objektyviais duomenimis. Be to, noras nedelsiant vienam artimajam giminaičiui pranešti apie kito artimojo giminaičio mirtį negali pateisinti tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo padarymo, kadangi tikslas ir priemonės šiam tikslui pasiekti šiuo atveju nėra proporcingi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad pažeidėjas charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi ligotu tėvu, atsižvelgė, skirdamas apeliantui administracines nuobaudas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju asmeniniai (t. y. šeimos) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ATPK 30¹ straipsnio prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas šias aplinkybes, ir tai, jog už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, yra numatyta griežta administracinė nuobauda, vis tiek transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Tai, kad pažeidėjo tėvas yra prastos sveikatos būklės, negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė taip pat ir todėl, kad dažnas vyresnio amžiaus žmogus turi vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės seka, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.

Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir paskyrė pagrįstą ir administracinės nuobaudos tikslus atitinkančią nuobaudą (ATPK 20 straipsnis, 30 straipsnis).

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o J. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. K. apeliacinį skundą atmesti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.