Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams;

2) Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė pakeista devyniasdešimties parų areštu, nutartis neįsiteisėjusi,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. K. 2025 m. gegužės 4 d. apie 15 val. 30 min. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų delnu vieną kartą suduodamas M. B. į veido sritį, nukentėjusiajam M. B. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

M. K. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2025 m. gegužės mėnesį vakare su M. B. kaimynu P. buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės pirmame aukšte, prie buto, kuriame gyvena M. B., durų, klausėsi muzikos. Išėjęs iš savo buto M. B. pradėjo rėkti, spyrė į kolonėlę. Dėl tokio M. B. elgesio, jis supyko ir delnu trenkė M. B. į veidą. Gailisi, jog taip įvyko, sutinka atlyginti M. B. padarytą neturtinę žalą, kurią galėtų mokėti dalimis.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 7-8, 48).

Kaltinamajam M. K. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant kitoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apžiūrėta pateikta 2025 m. gegužės 4 d. 15 val. 41 min. daryta nuotrauka, kurioje matomas į M. B. panašus vaikinas, išsižiojęs, ranka laiko lūpą, vidinėje burnos pusėje matoma žaizdelė (1 t., b. l. 167-168).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo M. K. pagrįstumu. Kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino. Be jo paties prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kitų objektų apžiūros protokolai. Anksčiau aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

M. K. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir suprato galimas pasekmes. Kadangi tarp kaltinamojo M. K. atliktų veiksmų (delnu suduoto smūgio) ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, t. y. už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skiriant bausmę M. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į asmens sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta.

Kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis M. K. už tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką teisiamas ne pirmą kartą, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas M. K. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – M. K. teisiamas jau ketvirtą kartą, baustas administracine tvarka, bedarbis (2 t., b. l. 63-69, 89-105, 107-108, 110).

Kaltinamasis M. K. nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė būdamas neatlikęs anksčiau jam paskirtos bausmės. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad M. K. nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, ankstesni teistumai teigiamos įtakos jam nepadarė, teismo skirtos bausmės neatgrasė nuo naujos nusikalstamos veikos darymo. Teismo vertinimu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam nėra tikslinga skirti BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, todėl kaltinamajam skirtina griežtesnė, bet ne pati griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis, kurią siūlo ir prokurorė – areštas, kurio trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatytina didesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimą numatytas minimalus arešto bausmės dydis.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

BK 75 straipsnis nustato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Tiek sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, tiek ir svarstant bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, negali būti ignoruojamos ir turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios ne tik su kaltinamojo elgesiu iki naujos nusikalstamos veikos padarymo, bet ir tokios, kurios atskleidžia kaltinamojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį bei pastangas jį keisti.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam M. K., atsižvelgia ne tik į minėtus duomenis, apibrėžiančius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, bet ir patį kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (yra jauno amžiaus, ieško darbo, turi tris nepilnamečius išlaikytinius, išskyrus teistumus ir administracinius baustumus, nėra kitų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų), turint omenyje tai, kad byloje nėra duomenų, jog tokia priemonė nebūtų efektyvi nagrinėjamu atveju. Taip pat teismas vertina tai, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio gailėjosi, sutiko atlyginti žalą nukentėjusiajam, ir sprendžia, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atidėtinas aštuonių mėnesių terminui. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis ne tik įpareigojamas tam tikrą laiką laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, tačiau bus prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos. Taip pat būtina pažymėti, jog tuo atveju, jei M. K. nevykdys jam nustatytų pareigų ir nesilaikys draudimų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam privalės būti panaikintas.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo ir teisme davus pakankamai aiškius parodymus, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl pagal BK 64¹ straipsnį kaltinamajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. K. nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs anksčiau jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Tačiau kaltinamajam skiriama bausmė nebendrinama su Utenos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme, kuri Utenos apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartimi pakeista devyniasdešimties parų areštu, kadangi minėta nutartis nuosprendžio priėmimo dieną dar neįsiteisėjusi.

V. Civilinis ieškinys

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo M. B. atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo (1 t., b. l. 158-160). Ieškinyje nurodė, kad konflikto metu kaltininkas sudavė delnu į dešinį žandą ir dėl suduoto smūgio užgavo apatinę lūpą. Smūgis buvo stiprus, jam patamsėjo akyse, jautė stiprų skausmą. Nuo smūgio buvo skylutė lūpose, apatinės lūpos šone – žaizdelė, kuri truputį kraujavo, paraudęs žandas. Nuo įvykio dienos jaučia baimę, bijo susitikti su kaltininku. Dėl netikėtų M. K. veiksmų patyrė šoką, diskomfortą, labai išsigando. Neturtinę žalą vertina 3 000 Eur.

Kaltinamasis M. K. civilinį ieškinį pripažįsta.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, teismas privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais – privalo nustatyti neturtinės žalos dydį, jos pasekmes, įvertinti šią žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Baudžiamosios bylose, kuriose asmenys kaltinami BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, priteisiamos įvairios sumos, t. y. priteisiama nuo 200 iki 800 Eur ir ženkliai didesnės sumos, kaip pvz. 1 500 ar 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-347-976/2018, Nr. 2K-236-495/2021, 2K-219-303/2021, 2K-205-719/2020, 2K-128-489/2020, 2K-180-719/2020, 2K-38-788/2020 ir kt.).

Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusiajam buvo sužalota lūpa – apatinės lūpos šone buvo žaizdelė, kuri truputį kraujavo. Dėl šių neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau sveikata sutrikdyta nebuvo. Neabejotina, jog nukentėjusysis patyrė stresą, jautė baimę. Nepaisant to, byloje nėra įrodymų, jog tokie padariniai tęstųsi išskirtinai ilgai. Nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog po įvykio į medikus nesikreipė, pas psichologą nesilankė (1 t., b. l. 108-110).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nukentėjusiojo M. B. prašoma priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma neatitinka nei jam padarytos žalos dydžio, nei kaltinamojo galimybių (oficialiai nedirba, turi tris mažamečius išlaikytinius) atlyginti padarytą žalą, nei įvykio aplinkybių, nei teismų praktikos, nėra įrodyta, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ji mažintina iki 500 Eur. Teismo vertinimu 500 Eur yra teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo M. K. priteistinas ne tik 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, bet ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos už 500 Eur priteistą žalos sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta 2025 m. gruodžio 30 d. pažyma Nr. APD-2025-14688 patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiam nukentėjusiajam M. B. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – atstovo advokato Vytauto Garlos užmokestis – yra 625,61 Eur (2 t., b. l. 177, 178-179). Atsižvelgiant į tai, jog antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajam buvo suteikta tinkamai, prašoma valstybei priteisti suma yra pagrįsta objektyviais duomenimis, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra protingas ir racionalus, todėl minėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. K. valstybei (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 11-12) – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinis diskas su vaizdo-garso įrašais ir nuotrauka, paliktinas baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – keturiasdešimt penkių parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki trisdešimties parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. K. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5, 6 dalies 6, 10, punktais, 7 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti aštuoniems mėnesiams, įpareigojant M. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) M. B. (B.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti M. B. iš M. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500 Eur neturtinės žalos sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. K. valstybės naudai 625,61 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 61 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Minėtos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su vaizdo-garso įrašais ir nuotrauka, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.