- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-410/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos apeliacinį teismą, Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria teismas iš proceso pašalino atsakovus Lietuvos apeliacinį teismą, šio teismo teisėjus E. Ž., A. D., Panevėžio apygardos teismą, šio teismo teisėją Z. M., civilinėje byloje Nr. 2-663-479/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos apeliaciniam teismui ir šio teismo teisėjams E. Ž., A. D., Panevėžio apygardos teismui ir šio teismo teisėjai Z. M. dėl teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui, šio teismo teisėjams E. Ž., A. D., Panevėžio apygardos teismui, šio teismo teisėjai Z. M., kurį patikslinęs, prašė: 1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjai E. Ž., A. D., Panevėžio apygardos teismas ir teisėja Z. M. Lietuvos Respublikos vardu pažeidė jo teises ir taikė dvigubus teisingumo standartus bei diskriminavo jį civilinių bylų Nr. 2-343-212/2011 ir Nr. 2-530-198/2011 nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme ir Panevėžio apygardos teisme metu; 2) įpareigoti atsakovus Lietuvos apeliacinį teismą ir Panevėžio apygardos teismą pašalinti padarytus jo teisių pažeidimus civilinėse bylose Nr. 2-343-212/2011 ir Nr. 2-530-198/2011; 3) priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos 250 121 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už jo teisių pažeidimą civilinių bylų Nr. 2-343-212/2011 ir Nr. 2-530-198/2011 nagrinėjimo metu. Sprendimo vykdymą pavesti atsakovo Lietuvos Respublikos atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Priteistą žalos atlyginimą išieškoti regreso tvarka iš teisėjų Z. M., E. Ž. ir A. D..
2012 m. sausio 4 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas nutarė nustatyti Lietuvos Respublikos valstybę tinkamu atsakovu civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo. Dėl šios nutarties ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą,
2012 m. liepos 26 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl 2012 m. sausio 4 d. nutarties, nutarė civilinį procesą pagal ieškovo atskirąjį skundą nutraukti. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 4 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodęs, jog, vadovaujantis CK 6.272 straipsniu, nėra pagrindo ieškovo nurodytus teismus bei teisėjus traukti atsakovais šioje byloje, nutarties rezoliucine dalimi nepakeitė atsakovais nurodytų teismų ir teisėjų procesinės padėties, t. y. jie nebuvo išbraukti iš atsakovų sąrašo. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tinkamu atsakovu valstybę, iki nutarties priėmimo buvusią kitų ieškinyje atsakovais nurodytų asmenų procesinę padėtį paliko nepakeistą, todėl yra pagrindas teigti, jog skundžiama nutartimi nebuvo užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pašalino iš proceso atsakovus Lietuvos apeliacinį teismą, šio teismo teisėjus E. Ž., A. D., Panevėžio apygardos teismą, šio teismo teisėją Z. M..
Teismas pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šalių procesinės padėties pakeitimo klausimo tinkamai neišsprendė, nes 2012 m. sausio 4 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo konstatuotas teisėjų pašalinimo iš bylos faktas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. sausio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nebuvo tinkamai išspręstas šalių procesinės padėties nustatymo klausimas, šį klausimą sprendė pakartotinai. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje Nr. 2-796/2012 nurodyta, kad teismas privalo pašalinti iš proceso asmenis, turinčius imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jeigu tinkamas atsakovas yra nurodytas procese. Teismas nurodė, jog ieškovas A. B. yra nurodęs tinkamą atsakovą, tai yra valstybę, todėl ieškinyje nurodytus teismus ir teisėjus pašalino iš proceso.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Skundžiamoje nutartyje netinkamai taikomas ir pažeidžiamas CPK 18 straipsnis, numatantis, kad įsiteisėjusios nutartys ir sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi. Įsiteisėjusioje 2012 m. liepos 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje apeliacinis procesas buvo nutrauktas ne todėl, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje neišsprendė atsakovų Lietuvos apeliacinio teismo iš teisėjų E. Ž., A. D. bei Panevėžio apygardos teismo ir teisėjos Z. M. pašalinimo iš atsakovų klausimo, o dėl to, kad tik CPK 45 straipsnio pagrindu bylos nagrinėjimo metu teismas, nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti, gali pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, o jeigu ieškovas nesutinka, tai teismas nagrinėja bylą iš esmės. Apeliacinis procesas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutarties buvo nutrauktas todėl, kad atskiruoju skundu buvo ginčijamas atsakovų teisėjų E. Ž., A. D. bei Panevėžio apygardos teismo ir teisėjos Z. M. pašalinimas iš atsakovų sąrašo, kai minėti atsakovai 2012 m. sausio 4 d. nutartyje nebuvo pašalinti. Todėl skundžiama nutartis pažeidžia įsiteisėjusios ir privalomos vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties nustatytus faktus ir konstatuotas aplinkybes.
2) Nutartyje netinkamai taikomas CK 6.272 straipsnis ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012. Nei Konstitucijos 114 straipsnis, nei Teismų įstatymo 47 straipsnis nesuteikia jokiems teismams ir teisėjams imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Be to, niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį priėmė tie patys teisėjai E. Ž. ir A. D., kurie yra atsakovai šioje civilinėje byloje, todėl 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis negali būti taikoma šioje civilinėje byloje atsakovų Lietuvos apeliacinio teismo ir teisėjų E. Ž. bei A. D. atžvilgiu. Be to, dėl 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties yra paduotas kasacinis skundas, todėl ši nutartis negali būti taikoma ir teisėjai bei teismas negali būti šalinami iš proceso.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai pašalino iš proceso teismus ir teisėjus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš proceso pašalino atsakovus Lietuvos apeliacinį teismą, šio teismo teisėjus E. Ž., A. D., Panevėžio apygardos teismą ir šio teismo teisėją Z. M., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-695/2012. Minėtoje byloje apeliacinis procesas pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 4 d. nutarties, kuria teismas tinkama atsakove šioje byloje nurodė esant Lietuvos Respublikos valstybę, buvo nutrauktas. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi kitų ieškinyje atsakovais nurodytų asmenų procesinę padėtį paliko nepakeistą, todėl 2012 m. sausio 4 d. nutartis yra neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, ir apeliacinį procesą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą nutraukė. Skirtingai nei nurodo apeliantas, 2012 m. liepos 26 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nesprendė teismų ir teisėjų pašalinimo iš proceso pagrįstumo klausimo, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad skundžiama nutartis, kuria iš proceso pašalinti atsakovais įtraukti teismai ir teisėjai, prieštarauja įsiteisėjusiai Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarčiai.
Apeliantas taip pat teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusioje 2012 m. liepos 26 d. nutartyje nurodė, kad teismas CPK 45 straipsnio pagrindu gali inicijuoti netinkamo ieškovo ar atsakovo pakeitimą tinkamu, tačiau tik su ieškovo valios išreiškimu ir pritarimu. Jeigu ieškovas nesutinka pakeisti atsakovą kitu atsakovu ar pašalinti iš atsakovų rato, tai teismas privalo bylą nagrinėti iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. civilinėje byloje Nr. 2-796/2012 yra pateikęs naujausią išaiškinimą, pagal kurį teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad teisėjai ar teismai procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas yra pateikęs naujausią išaiškinimą, aktualų nagrinėjamoje byloje, privalu juo vadovautis, nes jis yra privalomas ir tos pačios pakopos teismams.
Atskirajame skunde teigiama, kad nei Konstitucijos 114 straipsnis, nei Teismų įstatymo 47 straipsnis nesuteikia teismams ir teisėjams imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, yra išaiškinęs, jog teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. Šioje nutartyje teismas išaiškino, kad pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį, atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir ne civilinės bylos iškėlimo stadijoje, turėjo pagrindą pašalinti iš proceso atsakovus Lietuvos apeliacinį teismą, šio teismo teisėjus E. Ž., A. D., Panevėžio apygardos teismą, šio teismo teisėją Z. M..
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis priimta teisėjų E. Ž. ir A. D., todėl minėta nutartis negali būti taikoma šioje byloje, kurioje atsakovais patraukti teisėjai A. D. ir E. Ž.. Su tokiu atskirojo skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. D., D. V. ir E. Ž., priėmė civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, kurioje nei A. D., nei E. Ž. byloje dalyvaujančiais asmenimis nebuvo. Aplinkybė, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje suformuotu precedentu vadovaujamasi tos pačios kategorijos byloje, net jei joje atsakovais patraukti cituojamą nutartį priėmę teisėjai, nereiškia, kad minėti teisėjai vykdo teisingumą šioje byloje.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad apelianto kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakyta priimti, todėl atskirojo skundo argumentas, jog dėl minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paduotas kasacinis skundas jau atskirojo skundo pateikimo metu neatitiko faktinių aplinkybių.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.