- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-101-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01045-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- T. P.
- Trečiasis asmuo
- A. P., M. Š., notarei V
- Atsakovas
- S. P., R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant atsakovui (apeliantui) S. P., jo atstovui advokatui J. S., atsakovui (apeliantui) R. P., jo atstovei advokatei Z. R., ieškovui T. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims A. P., M. Š. (apeliantei), notarei V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų S. P. ir R. P. bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, M. Š. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-297/2013 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovams R. P., S. P., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų A. P., notarei V. B. dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo iš dalies ir dalies turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir atsakovų R. P. ir S. P. priešieškinį bei trečiojo asmens M. Š. savarankišką reikalavimą ieškovui T. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu (t. 1, b.l. 2–13) ieškovas prašė: 1) panaikinti atsakovams S. P. ir R. P. 1995 m. vasario 14 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 936 dalį dėl ¼ šių statinių paveldėjimo: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito statinio (inžinerinio) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo; 2) panaikinti atsakovui S. P. 1995 m. spalio 18 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5737 dalį dėl ¼ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; 3) panaikinti atsakovui R. P. 1996 m. kovo 22 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1789 dalį dėl ¼ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; 4) pripažinti, kad po F. P. mirties jo sutuoktinei M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito statinio (inžinerinio) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jo seneliai F. P. ir M. P. gyveno santuokoje nuo 1932 m. vasario 1 d. F. P. mirė 1994 m. gegužės 23 d., senelė M. P. mirė 2011 m. spalio 13 d. Ieškovo seneliai iki mirties gyveno savo namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2012 m. sausio 13 d. kreipėsi į Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarę V. B. dėl senelės M. P. palikimo priėmimo, tačiau gavus duomenis iš VĮ Registrų centro paaiškėjo, kad M. P. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą neįregistruotos. Po F. P. mirties visą turtą yra paveldėję pagal testamentą atsakovai R. P. ir S. P.. Ieškovas ginčija atsakovams išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, nes jie išduoti neteisėtai, kadangi turtas, kurį paveldėjo atsakovai, t. y. gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, kiemo rūsiu, viraline ir kiemo statiniais, ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo užgyventi F. P. ir M. P. santuokos metu, todėl šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. F. P. mirties metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas numatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė net ir tuo atveju, kai registre jis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu. Pagal SŠK 23 straipsnio 1 dalį galiojo prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios, todėl pagal F. P. sudarytą testamentą atsakovai galėjo paveldėti tik tą turto dalį, kuri priklausė testatoriui, t. y. ½ dalį pastatų ir ½ dalį žemės sklypo, o kita ½ dalis santuokoje užgyvento turto priklausė M. P.. Atsakovams išduoti paveldėjimo teisės liudijimai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl jie iš dalies naikintini. M. P. turto paveldėjimo tikslu turi būti pripažinta, kad po F. P. mirties jo sutuoktinei M. P. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis pastatų ir ½ dalis žemės sklypo. Notarė, išduodama atsakovams paveldėjimo teisės liudijimus į visą šeimos turtą, o atsakovai, nuslėpdami tą aplinkybę, kad dalis paveldimo turto priklauso M. P., elgėsi nesąžiningai. Notarė turėjo pareigą užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių, ji privalėjo išsiaiškinti, ar F. P. iki mirties gyveno santuokoje, o atsakovams neabejotinai buvo žinoma ši reikšminga aplinkybė, bet jie apie tai nutylėjo, todėl elgėsi nesąžiningai, kas taip pat sudaro savarankišką teisinį pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimus.
Priešieškiniu (t. 1, b. l. 135–137) atsakovai R. P. ir S. P. prašė atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po M. P. mirties 2011 m. spalio 13 d., priimti nurodydami, kad jeigu teismas patenkintų ieškovo reikalavimus ir pripažintų, kad po F. P. mirties jo sutuoktinei M. P. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), tai atsirastų paveldėjimas pagal įstatymą. Tačiau atsakovai būtų laikomi praleidusiais terminą palikimui priimti, nes jie per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą. Atsakovų teigimu, jie minėtą terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Atsakovai į notarų biurą nesikreipė, nes M. P. mirties dieną neturėjo jokio registruotino turto.
Prašymu (t. 2, b. l. 76–78) trečiasis asmuo M. Š. pareiškė savarankišką reikalavimą byloje, prašydama atnaujinti terminą palikimui po M. P. mirties 2011 m. spalio 13 d. priimti. Nurodė, kad ji yra A. P., mirusio 1997 m. balandžio 20 d., duktė, todėl po M. P. mirties jai atsirado teisė paveldėti atstovavimo teise. Jeigu teismas patenkintų ieškovo reikalavimus, su kuriais M. Š. nesutinka, tai atsirastų paveldėjimas pagal įstatymą. Po M. P. mirties M. Š. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes žinojo, kad jos senelė mirties dieną neturėjo jokio registruotino turto, kadangi jis visas buvo atsakovų paveldėtas pagal testamentą po senelio F. P. mirties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 2 d. sprendimu (t. 3, b.l. 120–133) ieškinį patenkino iš dalies: panaikino atsakovui S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1995 m. vasario 14 d. išduoto paveldėjimo liudijimo Nr. 936 dalį dėl ¼ dalies šių statinių paveldėjimo: pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); panaikino atsakovui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1995 m. vasario 14 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 936 dalį dėl ¼ šių statinių paveldėjimo: pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato -ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, unikalus Nr. , esančių (duomenys neskelbtini); pripažino, kad po F. P. mirties jo sutuoktinei M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiai 2011 m. spalio 13 d., asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis: pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato -ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovų S. P. ir R. P. ieškovo T. P. naudai po 1 412,20 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno; priteisė iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, M. Š. ieškovo T. P. naudai 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovų S. P. ir R. P. trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų A. P. naudai po 500 Lt iš kiekvieno už išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, M. Š. trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų A. P. naudai 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė valstybei iš atsakovų S. P. ir R. P. po 92 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, M. Š. 92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovų R. P. ir S. P. priešieškinį ir trečiojo asmens M. Š. savarankišką reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė, teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas nustatė, kad M. P. (L.) 1932 m. vasario 1 d. susituokė su F. P.. F. P., būdamas santuokoje su M. P., 1994m. gegužės 23 d. mirė, tačiau prieš mirtį, t. y. 1994 m. gegužės 22 d., sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovams S. P. ir R. P.. Šio testamento pagrindu atsakovams 1995 m. vasario 14 d., 1995 m. spalio 18 d. ir 1996 m. kovo 22 d. išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimai, pagal kuriuos atsakovai lygiomis dalimis (po ½ dalį) paveldėjo 5,36 ha ploto žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). M. P. mirė 2011 m. spalio 13 d., o palikimą, atsiradusį po jos mirties, 2012m. sausio 13 d. priėmė jos vaikaitis ieškovas T. P., kuris paveldi pagal įstatymą atstovavimo teise, nes jo tėvas A. P. mirė 2009 m. vasario 16 d. . M. P. palikimą 2012 m. sausio 13 d. priėmė ir trečiasis asmuo A. P., mirusiosios sūnus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuosavybės teisė į 5,36 ha žemės sklypą F. P. atkurta Kauno apskrities valdytojo 1995 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu Nr. 2550 ir 1995 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. 680 kaip įstatyminiam buvusio žemės savininko J. P., F. P. tėvo, įpėdiniui, konstatavo, kad 5,36 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), F. P. priklausė asmeninės nuosavybės teise, dėl ko pasisakydamas dėl pareikšto reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimų dalies panaikinimo sprendė, kad ieškovo ginčijami 1995 m. spalio 18 d. ir 1996 m. kovo 22 d. atsakovams išduoti paveldėjimo teisės liudijimai Nr. 5737 ir Nr. 1789 į 5,36 ha žemės sklypą buvo išduoti pagal F. P. testamentą pagrįstai, kad nėra pagrindo panaikinti jų dalį dėl ¼ žemės sklypo paveldėjimo, o taip pat sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ½ dalis šio žemės sklypo priklausė M. P. asmeninės nuosavybės teise, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, nustatęs, kad F. P. mirė būdamas santuokoje su M. P., sprendė, jog nekilnojamasis turtas, t. y. gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie įgyti F. ir M. P. santuokoje, yra laikytini bendrąja jungtine jų nuosavybe, kad šis turtas sutuoktiniams priklausė lygiomis dalimis, kadangi byloje nenuginčyta SŠK 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje prezumpcija, todėl teismas pripažino, kad po F. P. mirties jo sutuoktinei M. P. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis pirmiau nurodytų pastatų ir statinių. Teismas, atsižvelgdamas į duomenis apie kiemo rūsio ir klėties statybos pabaigos metus, sprendė, kad minėti statiniai buvo F. P. asmeninė nuosavybė, todėl netenkino reikalavimo pripažinti ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine M. P. nuosavybe. Teismas, nustatęs, kad pastatai, išskyrus kiemo rūsį ir ūkinį pastatą (klėtį), kuriuos paveldėjo atsakovai pagal F. P. testamentą, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sprendė, kad atsakovai galėjo paveldėti tik ½ dalį šio turto dalį, kuri priklausė F. P., kadangi likusi ½ dalis buvo M. P. asmeninė nuosavybė, todėl laikė, kad atsakovams 1995 m. vasario 14 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 936 dalyje dėl ¼ dalies pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms palikimo sudėtį, todėl jį šioje dalyje panaikino. Teismas pažymėjo, kad atsakovų elgesys priimant palikimą buvo nesąžiningas, nes atsakovai, teikdami notarui dokumentus dėl paveldėjimo pagal testamentą, pateikė ir 1994 m. liepos 12 d. išduotą Birštono apylinkės viršaičio pažymėjimą Nr. 135, kuriame nurodoma, kad F. P. (duomenys neskelbtini) kaime gyveno vienas, kas neatitiko faktinių aplinkybių, nes su F. P. iki jo mirties gyveno sutuoktinė M. P.. Teismas pripažino, kad atsakovai turėjo pareigą pranešti notarei, jog palikėjas mirė būdamas santuokoje. Teismas, pasisakydamas dėl prašymo nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškovas tik 2012 m. sausio 13 d. tapo M. P. įpėdiniu, priėmusiu palikimą, ir kad būtent nuo šios dienos ieškovui atsirado teisė į ieškinį ir jis galėjo reikšti reikalavimus dėl jo senelei M. P. priklausiusio turto bei ginčyti kitų įpėdinių, t. y. atsakovų paveldėjimo teises. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas 2012 m. spalio 15 d., teismas sprendė, kad ieškinio pareiškimo dieną nėra suėjęs senaties terminas ieškiniui pareikšti, todėl atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų ir trečiojo asmens M. Š. prašymo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po M. P. mirties, pažymėjo, kad reikalavimas atnaujinti terminą palikimui priimti yra sąlyginis, t. y. prašoma atnaujinti terminą palikimui priimti tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinį, o tai prieštarauja CK 5.50 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Teismas nurodė, kad atsakovų ir M. Š. nurodyta priežastis, lėmusi termino priimti palikimą praleidimą, t. y. kad M. P. neturėjo jokio registruotino turto, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nelaikytina svarbia priežastimi. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad atsakovai ir M. Š. iš karto po M. P. mirties ėmėsi kokių nors konkrečių aktyvių veiksmų, siekdami išsiaiškinti su paveldėjimu susijusius klausimus, kad byloje nėra duomenų, jog jiems buvo kokios nors kliūtys dalyvauti paveldėjimo procese, į tai, kad atsakovai, kurie jau yra turėję patirties tvarkant paveldėjimo reikalus, priešieškinį dėl termino atnaujinimo palikimui priimti teismui pareiškė praėjus daugiau nei metams nuo palikimo atsiradimo, o trečiasis asmuo M. Š. prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti pateikė dar vėliau, sprendė, kad toks atsakovų ir trečiojo asmens neveikimas negali būti laikomas svarbia priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Teismas konstatavo, kad nei atsakovai, nei trečiasis asmuo M. Š. neįrodė, jog egzistavo svarbios priežastys, lėmusios, kad jie dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, nurodė, kad nors atsakovai prašė priteisti iš ieškovo po 2000 Lt kiekvienam išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau nepateikus teismui šių išlaidų detalaus ir konkretizuoto apskaičiavimo, teismas neturi galimybės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai apskaičiuoti atsakovų turėtas konkrečias išlaidas, susijusias su ieškiniu, advokato pagalbai apmokėti, todėl šio atsakovų prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovas S. P. pateikė prašymą nurodydamas, jog 2 000 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro teisinės konsultacijos, patarimai, atsiliepimo, priešieškinio surašymas, advokato atstovavimas teismo posėdžiuose, o atsakovas R. P. iš viso teismui nepateikė rašytinio prašymo su apskaičiuotomis prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis už advokato pagalbą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (t. 4, b.l. 1–9) atsakovai ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimą dalyje dėl atsakovų R. P. ir S. P. priešieškinio bei trečiojo asmens M. Š. savarankiškų reikalavimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmetimo, priimti naują sprendimą – atsakovų R. P. ir S. P. priešieškinį bei trečiojo asmens M. Š. savarankiškus reikalavimus patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą apeliantai grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovai ir trečiasis asmuo M. Š., pasisakydami dėl priežasčių, dėl kurių praleido terminą palikimui priimti, nurodė, jog jie per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, kadangi jiems nebuvo žinoma, kad M. P. savo mirties dieną turėjo turto. Priešingai, atsakovai ir trečiasis asmuo nurodė, kad jie žinojo, jog M. P. savo mirties dieną jokio turto neturėjo. Teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodęs kitą termino praleidimo priežastį nei kad nurodė atsakovai ir trečiasis asmuo, šią teismo sugalvotą priežastį laikė nesvarbia ir vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri negali būti taikoma šioje byloje, kadangi priimta bylose, kuriose nurodytos kitos turto atsiradimo aplinkybės ir terminų praleidimo priežastys, kurias pirmosios instancijos teismas nutylėjo. Nagrinėjamu atveju atsakovai ir trečiasis asmuo nurodė, kad buvo tvirtai įsitikinę, jog po M. P. mirties neliko jokio jos vardu įregistruoto ir paveldimo turto, ir šiuos teiginius patvirtina byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai. Atsakovai ir trečiasis asmuo buvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, elgėsi sąžiningai ir neatliko nelogiškų veiksmų.Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, neteisingai nurodė, kad atsakovų reikalavimas yra sąlyginis. Tuo atveju, jei teismas netenkintų ieškovo ieškinio reikalavimų, tai priešieškinio nagrinėjimas būtų betikslis ir jis privalėtų būti paliktas nenagrinėtas. Jokių palikimo priėmimo sąlygų ar dalių, ar išlygų priešieškinio reikalavime nėra. Teismas neteisingai vertina CK 5.50 straipsnio turinį ir nepagrįstai remdamasis šiuo straipsniu grindžia atsakovų ir trečiojo asmens priešieškinių netenkinimą. Nagrinėjamu atveju atsakovai ir trečiasis asmuo pateikė prašymą ne dėl palikimo priėmimo (priėmimo apimčių), o dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai nuo 1994 metų naudojasi ir valdo ir tą nekilnojamojo turto dalį, kurią ieškovas ieškinyje prašo pripažinti M. P. asmenine nuosavybe. Šis faktas patvirtina, kad atsakovai palikimą po M. P. mirties priėmė nekilnojamojo turto valdymo būdu, dėl ko atsakovams pratęstinas terminas kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą paveldėjimo liudijimui gauti.Teismas, nagrinėdamas priešieškinį, privalėjo atsižvelgti į ieškovo ir trečiojo asmens A. P. elgesį proceso metu, į tą aplinkybę, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui visiškai nereikalinga ta nekilnojamojo turto dalis pastatuose, kurią prašė priteisti M. P., kadangi ieškovas 2013 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovų advokatus siūlydamas sudaryti taikos sutartį, kurioje ieškovas už ieškinio reikalavimų atsisakymą pareikalavo perleisti (padovanoti) jam ir A. P. po 50 arų žemės sklypo plane nurodant vietą, kurioje ši žemės dalis turi būti. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad net 17 metų po atsakovų tėvo mirties niekas nesikreipė dėl M. P. dalies išskyrimo iš bendrasantuokinio turto.Pagal kasacinio teismo praktiką ir tokiose bylose būtina atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, kai tuo tarpu ieškovas ir trečiasis asmuo A. P., nesutikdami su tuo, kad atsakovams ir trečiajam asmeniu M. Š. būtų pratęsti terminai palikimui priimti, elgiasi nesąžiningai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ir trečiasis asmuo A. P. žinojo, jog po M. P. mirties jos vardu nebuvo įregistruotas joks turtas, kad tą patvirtino ir pati M. P., kad tai buvo pasakyta ir ieškovo tėvui. Ieškovas, turėdamas teisinį išsilavinimą, įkalbėjo A. P. kreiptis į teismą, dėl ko atsakovai, neturėdami teisinio išsilavinimo ir manydami, kad visą turtą pavedėjo teisėtai, niekaip negalėjo suvokti, kad po jų mamos ir senelės mirties atsiras paveldėtojas į kažkokias M. P. teises.Teismo sprendimo argumentas, kad atsakovų elgesys priimant palikimą buvo nesąžiningas, kadangi atsakovai, teikdami notarui dokumentus dėl paveldėjimo pagal testamentą pateikė ir 1994 m. liepos 12 d. išduotą Birštono apylinkės viršaičio pažymėjimą Nr. 135, kuriame nurodoma, kad F. P. (duomenys neskelbtini) kaime gyveno vienas, kas neatitiko faktinių aplinkybių, nes su F. P. iki jo mirties gyveno sutuoktinė M. P., ir kad atsakovai turėjo pareigą pranešti notarei, kad palikėjas mirė būdamas santuokoje, vertintinas kritiškai ir yra nepagrįstas, kadangi atsakovai nebuvo pareigūnai, neturi teisinio išsilavinimo, todėl akivaizdu, kad notarė jiems nurodė, kokie dokumentai reikalingi pateikti į paveldėjimo bylą, taip pat nurodytą pažymėjimą surašė ne atsakovai, o viršaitis, galimai tokią informaciją turėjęs ūkinėse knygose. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad viršaitis nurodyto turinio pažymėjimą būtų surašęs atsakovų įtakoje, o, be to, tokių įrodymų ir negali būti pateikta, kadangi atsakovai to nedarė. Atsakovų nei socialinė padėtis, nei užimamos pareigos nebuvo tokios, kad jie būtų galėję daryti įtaką ar spaudimą viršaičiui. Pagal tuo metu galiojusį 1964 m. CK, mirusiojo įpėdiniais buvo laikomi ne kartu gyvenę asmenys, o įstatyminiai įpėdiniai, išvardinti CK. Mirusiojo F. P. sutuoktinė buvo bendraturtė įgytam santuokos metu turtui nepriklausomai nuo to, ar ji su mirusiuoju gyveno ar ne. Todėl kai palikimą priėmė palikėjo sūnūs, kurių gimimo liudijimuose buvo motinos pavardė, būtent notarė turėjo išsiaiškinti ir gauti į bylą mirusiojo sutuoktinės santuokos, ištuokos ar mirties liudijimus, kadangi būtent ji vedė paveldėjimo bylą ir privalėjo tinkamai vykdyti savo pareigas. Atsakovų apkaltinimas nesąžiningumu yra nepagrįstas ir juos žeidžiantis.Teismas nenustatė aplinkybių, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų ieškovo teisėtus interesus. Tokias aplinkybes privalėjo įrodyti ieškovas kaip suinteresuotas asmuo, tačiau jis tokių įrodymų nepateikė, o priešingai, pripažino, kad po senelio F. P. mirties M. P. rūpinosi ir nuolat gyveno su ja atsakovai, kurie vieninteliai ją prižiūrėjo, gamino valgį, kai tuo tarpu ieškovas tik retkarčiais atvykdavo aplankyti senelės. Esant nurodytoms aplinkybėms būtų sąžininga, protinga bei teisinga, kad mirusios motinos turtą paveldėtų ir atsakovai, kurie net 17 metų po F. P. mirties vieninteliai rūpinosi M. P..Teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens M. Š. pareikšto reikalavimo, nepagrįstai rėmėsi sprendime nurodytomis nutartimis, kadangi M. Š. savo reikalavime nenurodo apie jokią turto masę. Priešingai, ji kaip tik nurodė, kad dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl to, kad žinojo, jog jokio turto po M. P. mirties neliko, trečiasis asmuo žinojo, kad po jos senelio F. P. mirties visą senelių turtą pagal testamentą paveldėjo jos dėdės – atsakovai, kadangi tokia buvo abiejų senelių valia.Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo nurodytą aplinkybę, kad trečiasis asmuo M. Š., kaip ir atsakovai, į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi tik tuomet, kai į teismą su ieškiniu kreipėsi ieškovas, kadangi nurodyta aplinkybė kaip tik ir įrodo, jog minėti asmenys tik iš ieškovo sužinojo, kad M. P. net 17 metų turėjo teisę į nekilnojamąjį turtą ir ja nepasinaudojo, dėl ko laikytina, kad M. P. kartu su savo vyru F. P. išreiškė savo valią visą turtą palikdami atsakovams, kurie juos prižiūrėjo iki mirties. Iš ieškovo pateikto ieškinio trečiasis asmuo M. Š. sužinojo ir tai, kad būtent ieškovas ir trečiasis asmuo A. P. tik dviese nusprendė paveldėti M. P. turto dalį, nenorėdami sąžiningai leisti pasinaudoti pavedėjimo teise ir kitiems teisėtiems paveldėtojams.Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovui S. P. jo turėtas 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas nurodydamas, kad atsakovas nepateikė detalaus ir konkretizuoto bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo. Atsakovas pateikė į bylą dokumentus: prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos advokatūros patvirtintos formos teisinių paslaugų sutartį bei Lietuvos advokatūros patvirtintos formos sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą, kurie įrodo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje. Teisinių paslaugų sutartyje yra konkrečiai nurodyta, kokias paslaugas atsakovui suteikė advokatas, sąskaitoje yra paskaičiavimas, kiek valandų darbo tam reikėjo ir bendra už suteiktas paslaugas suma. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo nurodytomis bylomis spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui klausimą, kadangi abi nurodytos bylos buvo nagrinėjamos pirmąja instancija, dėl ko jų sprendimai negali būti laikomi teismų praktika, o be to, šiose bylose nebuvo pateikti atitinkami prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir atsakovui R. P., kadangi jis pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o teismo posėdžio metu buvo pateiktas mokėjimo dokumentas, kuriame nurodyta sumokėta advokatui suma. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis turėjo bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, todėl teismas turėjo išspręsti atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 4, b.l. 24–33) trečiasis asmuo A. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą trečiasis asmuo grindžia šiais argumentais:
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė kitą termino praleidimo priežastį nei kad nurodė apeliantai, kadangi vienintelė apeliantų nurodyta termino praleidimo priežastis ir buvo ta, jog jie žinojo, kad M. P. savo mirties dieną neturėjo jokio registruotino turto. Apeliantai tik patvirtina, jog į notarą dėl palikimo priėmimo jie būtų kreipęsi tik tuomet, jei būtų žinoję, kad M. P. mirties dieną turėjo kokio nors turto. Jokios kitos priežastys, kurios galėtų pateisinti praleisto termino atnaujinimą, nebuvo nurodytos. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo teisės remtis nurodyta kasacinio teismo praktika, kadangi tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, jog visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi. Visos esminės aplinkybės nagrinėjamoje byloje sutampa su tomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos kasacinio teismo išnagrinėtose bylose, kuriomis teismas rėmėsi priimdamas sprendimą. Kasacinis teismas yra suformavęs taisyklę, kad tokia priežastis, kaip nebuvimas paveldimo turto, nežinojimas, kad po mirties atsirado turto, ar nežinojimas apie paveldimą turtą, jo masę, nėra laikoma svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.Teisė gina tik sąžiningus asmenis. Teismas sprendimu konstatavo atsakovų nesąžiningumą priimant palikimą po F. P. mirties, o atsakovai to neginčija. Ši teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, todėl atsakovų nesąžiningumas negali būti paneigtas ir papildomai kvestionuojamas. Būtent dėl atsakovų nesąžiningo elgesio paveldint F. P. turtą atsakovai ir nežinojo, jog M. P. neturi jokio registruotino turto, t. y. niekas kitas, o būtent atsakovų nesąžiningi veiksmai lėmė, kad M. P. mirties dieną jokio turto neturėjo. Kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė, atsakovų prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo galėjo būti atmestas vien tik dėl jų nesąžiningumo kitų įpėdinių atžvilgiu.Atsakovai nepagrįstai teigia, kad terminas palikimui priimti turėtų būti pratęstas dėl to, jog jie palikimą po M. P. mirties priėmė pradėdami turtą faktiškai valdyti, kadangi nurodytas juridinę reikšmę turtintis faktas nėra nustatytas. Be to, šia aplinkybe nebuvo remtasi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.Absurdiškas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovui ir trečiajam asmeniui nereikalinga ta nekilnojamojo turto dalis, kuri teismo sprendimu pripažinta asmenine M. P. nuosavybe ir kurios apeliantai neginčija, kadangi patys atsakovai nesutiko ginčo išspręsti taikiai padovanojant ieškovui ir trečiajam asmeniui dalį paveldėtos žemės.Apeliantų argumentas, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad net 17 metų po F. P. mirties niekas nesikreipė dėl M. P. turto dalies išskyrimo iš bendrasantuokinio turto nėra susijęs su termino palikimui priimti atnaujinimu.Trečiojo asmens nesutikimas su apeliantų pareikštu reikalavimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nereiškia trečiojo asmens nesąžiningumo. Trečiasis asmuo nesutinka su apeliantų prašymu būtent dėl jų pačių nesąžiningo elgesio visų M. P. turto paveldėtojų atžvilgiu. Be to, apeliantams buvo žinoma apie M. P. mirtį, todėl jiems niekas netrukdė laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.Nesutinka, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeistų ieškovo ir trečiojo asmens teisių, kadangi atnaujinus terminą ir apeliantams įgijus teisę paveldėti dalį M. P. turto, sumažėtų ieškovo ir trečiojo asmens paveldima turto dalis, dėl ko trečiasis asmuo objektyviai negalėtų naudotis paveldėtu turtu.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad terminas palikimui priimti turėtų būti atnaujintas dėl to, jog atsakovai rūpinosi M. P. ir palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu, kadangi nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo apeliantams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.Su apeliacinio skundo dalyku nesusiję apeliacinio skundo teiginiai dėl trečiojo asmens žinojimo, jog po M. P. mirties jos vardu nebuvo įregistruotas joks turtas, kadangi trečiojo asmens žinojimas ar nežinojimas apie M. P. vardu įregistruotą turtą niekaip nėra susijęs su apeliantų prašymu atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Taip pat su apeliacinio skundo dalyku nesusijęs ir apeliantų teiginys, kad trečiasis asmuo buvo įkalbėtas priimti palikimą vien tik dėl to, kad būtų galima pareikšti ieškinį atsakovams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 4, b.l. 37–47) ieškovas T. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti nepakeistą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
Apeliantai klaidina teismą teigdami, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytos kitos termino praleidimo priežastys nei kad jie buvo nurodę. Teismas tiksliai nurodė būtent tas termino praleidimo priežastis, kurias nurodė apeliantai savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu.Teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantų nurodomos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis, o teismo išvada pagrįsta nuosekliai formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.Apeliantai klaidiną teismą teigdami, jog jie priėmė M. P. palikimą nekilnojamojo turto valdymo būdu.Ieškovo elgesys siekiant sudaryti taikos sutartį byloje niekaip nėra susijęs su apeliantų apeliacinio skundo dalyku. Teismo sprendimu yra konstatuotas atsakovų nesąžiningas elgesys neteisėtai paveldint M. P. turto dalį, šios teismo dalies atsakovai neginčija, todėl atsakovų nesąžiningumas negali būti paneigtas. Teisė negina nesąžiningų asmenų, dėl to apeliacinis skundas gali būti atmestas ir šiuo savarankišku teisiniu pagrindu.Apeliantų teiginiai, kad niekas ilgą laiką nesikreipė dėl M. P. turto dalies išskyrimo iš santuokinio turto nėra susiję su apeliacinio skundo dalyku.Teismas, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi pareigą išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, todėl ieškovas, kaip M. P. palikimą priėmęs asmuo, turi teisę su tokiu prašymu sutikti arba nesutikti. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas nesutiko ir nesutinka, kad būtų atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti, nereiškia ieškovo nesąžiningumo. Termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų ieškovo ir trečiojo asmens A. P. interesus, kadangi tokiu atveju ženkliai sumažėtų paveldimo turto dalis.Rūpinimasis palikėja ar gyvenimas kartu su ja netrukdė atsakovams po palikėjos mirties laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tokios aplinkybės nėra svarbios sprendžiant klausimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.Apeliantės M. Š. nežinojimas, kad M. P. priklausė koks nors turtas ir įsitikinimas, kad visą F. P. ir M. P. santuokoje užgyventą turtą teisėtai paveldėjo atsakovai, nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. M. Š. yra brandaus amžiaus, veiksnus asmuo, todėl turėjo neribotas galimybes laiku išsiaiškinti, ar mirusiajai M. P. koks nors turtas priklausė ar ne.Teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi jų prašymai neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė tik iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismo sprendimo dalis, kuria atmestas apeliantų prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti, yra nepagrįsta ir neteisėta, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, dėl to apeliaciniu skundu skundžiamą teismo sprendimo dalį remiantis apeliacinio skundo argumentais yra pagrindas pakeisti.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad F. P., gim. 1911 m. balandžio 18 d., ir M. L., gim. 1914 m. kovo 5 d., susituokė 1932 m. vasario 1 d. (t. 1, b.l. 15). F. P., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė 1994 m. gegužės 24 d. (t. 1, b.l. 16), o M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2011 m. spalio 13 d. (t. 1, b.l. 17). Atsakovai S. P. ir R. P., F. P. ir M. P. sūnūs, remiantis F. P. sudarytu testamentu, pagal kurį visą turtą, kuris palikėjui priklausys jo mirties dieną, palikėjas paliko S. P. ir R. P. (t. 1, b.l. 86), atitinkamai 1995 m. spalio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5737 ir 1996 m. kovo 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1789 pagrindu paveldėjo po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 1995 m. vasario 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 936 pagrindu paveldėjo po ½ dalį pastatų, esančių minėtame žemės sklype, t. y. po ½ dalį gyvenamojo namo, kiemo rūsio, ūkinių pastatų, kiemo statinių (t. 1, b.l. 22-26). M. P. vardu 2012 m. sausio 31 d. duomenimis nebuvo įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. 1, b.l. 19). Apeliantai S. P. ir R. P., žinodami, kad pagal F. P. sudarytą testamentą jie paveldėjo visą tėvo vardu registruotą turtą, atsižvelgdami į tai, kad M. P. vardu jokio turto įregistruota nebuvo, dėl palikimo priėmimo po M. P. mirties nesikreipė, tačiau ieškovui pareiškus teisme ieškinį prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, jei būtų pripažinta, kad M. P. turi turto, kuris gali būti paveldimas po jos mirties. Savarankišką reikalavimą pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po M. P. mirties, priimti byloje pareiškusi M. Š. yra F. P. ir M. P. sūnaus A. P., mirusio 1997 m. balandžio 20d., dukra (t. 2, b.l. 80-83), kuri, jos teigimu, dėl palikimo, atsiradusio po M. P. mirties, priėmimo nesikreipė, kadangi M. P. jokio registruojamo turto neturėjo, nes visą F. P. ir M. P. turtą po F. P. mirties pagal jo sudarytą testamentą paveldėjo S. P. ir R. P.. Ieškovui pareiškus teisme ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine M. P. nuosavybe prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, kadangi nustačius, jog M. P. mirties metu turėjo turto, ji būtų praleidusi terminą palikimui po M. P. mirties priimti. 2012 m. sausio 13 d. liudijimas (t. 1, b.l. 18) patvirtina, kad palikimą, atsiradusį po M. P. mirties, atstovavimo teise priėmė jos vaikaitis T. P., kuris yra F. P. ir M. P. sūnaus A. P., mirusio 2009 m. vasario 16 d., sūnus (t. 1, b.l. 27-29). Nors byloje tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys neneigia aplinkybės, jog palikimą, atsiradusį po M. P. mirties, priėmė ir trečiasis asmuo A. P..
Dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo
Paveldėjimo atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį (2000 m. liepos 18 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1864, galiojusi iki 2011 m. lapkričio 1 d.) atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
Nagrinėjamos bylos atveju M. P. nebuvo sudariusi testamento, todėl apeliantai, būdami M. P. sūnūs ir anūkė, yra įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdiniai ir atstovavimo teise. Apeliantai, siekdami priimti palikimą, atsiradusį po M. P. mirties, per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą turėjo atlikti veiksmus, numatytus CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Apeliantai per įstatyme nustatytą terminą veiksmų, kuriais patvirtintų palikimo priėmimą, neatliko, todėl siekdami įgyvendinti teisę paveldėti kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti terminą palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, apeliantų prašymo netenkino nurodęs, kad apeliantų reikalavimas atnaujinti terminą palikimui priimti yra sąlyginis, kadangi apeliantai termino palikimui priimti atnaujinimą siejo su ieškovo ieškinio patenkinimu. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantų pareikštą reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo laikė sąlyginiu CK 5.50 straipsnio 1 dalies prasme. Remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodė jokios sąlygos ar išlygos dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ne palikimo priėmimo, o tik termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas. Iš bylos visumos matyti, jog apeliantai reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo siejo su byloje ieškovo pareikšto reikalavimo patenkinimu tik dėl to, kad patenkinus ieškovo ieškinį M. P. vardu atsirastų nekilnojamasis turtas, kuris sudarytų palikimą, kas lemtų būtinybę atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus kreipiantis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą. Esant nurodytoms aplinkybėms pareikšto reikalavimo susiejimas su ieškovo ieškinio patenkinimu negali būti prilygintas palikimo priėmimui su sąlyga.
Pripažįstama, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Apeliantai kaip priežastį, dėl kurios jie nustatytu laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po M. P. mirties, priėmimo nurodė aplinkybę, jog jiems buvo žinoma, kad M. P. mirties dieną neturėjo jokio registruotino turto. Apeliantų manymu, nurodyta priežastis laikytina svarbia praleistam terminui atnaujinti. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra netiksliai nurodęs apeliantų ir trečiojo asmens nurodytą priežastį, lėmusią termino palikimui priimti praleidimą. Pažymėtina, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra nurodęs, kad: „Atsakovai ir trečiasis asmuo M. Š. nurodė, kad jie per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, nes jiems nebuvo žinoma, kad M. P. savo mirties dieną turėjo turto.“ Kaip matyti iš apeliantų pateikto priešieškinio bei apeliacinio skundo, apeliantai ne nežinojo, kad M. P. savo mirties dieną turėjo turto, o priešingai, jie buvo įsitikinę ir tą patvirtina byloje esantys duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, kad M. P. vardu jos mirties dieną nebuvo įregistruota jokio nekilnojamojo turto, dėl ko apeliantai ir nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Apeliantų įsitikinimą nurodytomis aplinkybėmis patvirtina aplinkybė, kad jie visą jų tėvų turėtą turtą paveldėjo po tėvo F. P. mirties, kas buvo žinoma ir apeliantei M. Š.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis kasacinio teismo praktika nurodė, kad paveldimo turto masės nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantai ne nežinojo paveldimo turto masės, o žinojo ir buvo įsitikinę, kad M. P. jokio nekilnojamojo turto savo mirties dieną neturėjo, kas pagrįstai galėjo nulemti jų elgesį nesikreipti į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismui iš dalies patenkinus ieškovo ieškinį ir pripažinus M. P. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto, apeliantams tapo žinoma, kad po M. P. mirties yra turto, kuris gali būti paveldėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms termino palikimui priimti neatnaujinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantai, tik sužinoję apie ieškovo pareikštą ieškinį, pateikė teismui priešieškinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tokiais savo veiksmais tik patvirtindami savo valią priimti palikimą, atsiradusį po M. P. mirties. Be to, apeliantai S. P. ir R. P. savo valią priimti palikimą, atsiradusį po jų motinos mirties, patvirtino ir teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu nurodę, kad jei tik jiems būtų žinoma, jog jų motinos vardu yra registruota nekilnojamojo turto, jie būtų kreipęsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Apeliantų veiksmai naudojantis jų motinai priklausančiais daiktais po jos mirties taip pat rodo jų valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Nors ieškovas ir trečiasis asmuo A. P. nesutinka, kad apeliantams būtų atnaujintas terminas palikimui priimti, tačiau jų nurodyta nesutikimo priežastis dėl jiems tenkančios palikimo dalies sumažėjimo, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nėra pakankama netenkinti apeliantų prašymo. Priešingai, nesuteikus galimybės apeliantams priimti palikimo, atsiradusio po M. P. mirties, būtų ne tik kad pažeisti teisingumo ir sąžiningumo principai, bet toks sprendimas, kaip kad galima spręsti iš apeliantų nurodytų aplinkybių, neatitiktų ir M. P. bei F. P. valios dėl jiems priklausančio turto paveldėjimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apeliantų prašymo atnaujinti jiems terminą palikimui, atsiradusiam po M. P. mirties, priimti, nepagrįstai jų nurodytą termino praleidimo priežastį laikė nesvarbia, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – S. P. ir R. P. priešieškinį bei trečiojo asmens M. Š. savarankišką reikalavimą patenkinti, S. P., R. P. ir M. Š. atnaujinti praleistą terminą palikimui pagal įstatymą po M. P. mirties priimti.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip neturinčių reikšmės priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Nagrinėjamoje byloje taip pat kilęs ir bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovams S. P. ir R. P. jų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi, apeliantų teigimu, jie pateikė visus įrodymus, patvirtinančius šių bylinėjimosi išlaidų dydį ir faktą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir apeliantų pareikštus reikalavimus tenkina, yra pagrindas iš naujo spręsti byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kartu pasisakant ir dėl apeliacinio skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalyje).
Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovams atlyginimo, nurodė, kad R. P. nėra pateikęs rašytinio prašymo su apskaičiuotomis prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis už advokato pagalbą, dėl ko apelianto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nėra pateikęs prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi toks rašytinis prašymas buvo pateiktas jau atsiliepime į ieškinį, o teismo posėdžio metu apeliantas pateikė mokėjimo dokumentą, kuriame nurodyta advokatui sumokėta suma. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, pažymi, kad apelianto R. P. atsiliepime į ieškovo pareikštą ieškinį (t. 1, b.l. 110–113) be kita ko buvo pareikštas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisimo nurodant, kad bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismo posėdyje, tačiau sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada sprendžia, kad nurodytas prašymas negali būti laikomas atitinkančiu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Kaip jau buvo nurodyta, dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo šalis teismui turi pateikti raštu prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, tačiau apelianto R. P. atsiliepime į ieškinį pareikštame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo nebuvo pateiktas nei bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas, nei jų pagrindimas. Joks kitas apelianto R. P. ar jo atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo byloje nebuvo pateiktas. Ir nors 2013 m. sausio 13 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 634221 (t. 3, b.l. 29) patvirtina, kad R. P. už teisines paslaugas sumokėjo atstovei advokatei Z. R. 2000Lt, tačiau byloje CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidų apskaičiavimas nebuvo pateiktas, iš pateikto pinigų priėmimo kvito negalima nustatyti bylinėjimosi išlaidų sudėties. Konstatavus, kad apeliantas R. P. nepateikė CPK reikalavimus atitinkančio prašymo su išlaidų apskaičiavimu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti apeliantui bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad net ir esant nurodytam pirmosios instancijos teismo argumentui dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, apeliaciniame skunde R. P. detalių duomenų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikė, nepateikė tikslaus bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo, dėl ko net ir apeliacinės instancijos teismas negali tiksliai paskaičiuoti priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ir apelianto S. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai priteisimo nurodydamas, kad nors S. P. ir pateikė prašymą, kuriame nurodyta, jog 2 000 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti sudaro teisinės konsultacijos, patarimai, atsiliepimo, priešieškinio surašymas, advokato atstovavimas teismo posėdžiuose, tačiau nepateikė teismui detalaus ir konkretizuoto šių išlaidų apskaičiavimo. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad nors ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau teismas neturi galimybės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai apskaičiuoti atsakovų patirtas konkrečias išlaidas advokato pagalbai apmokėti, susijusias su ieškiniu. Priešingai nei kad apelianto R. P. atveju, S. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškė ne tik atsiliepime į ieškovo ieškinį (t. 1, b.l. 99–102), tačiau pateikė ir atskirą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, o taip pat įrodymus, pagrindžiančius jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 51–54). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta kiek detalus ir išsamus turi būti bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas prašyme, todėl negalima sutikti, kad teismas remiantis apelianto S. P. pateiktais duomenimis apie suteiktas advokato paslaugas negalėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų apeliantui priteisimo klausimo. Pažymėtina, kad tiek apelianto S. P. pateiktame prašyme, tiek ir sąskaitoje už teisines paslaugas yra nurodytos suteiktos teisinės paslaugos, valandų skaičius ir konkreti mokėtina suma. Apeliacinio teismo vertinimu, esant nurodytiems duomenims apelianto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinimas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Nors konkreti bylinėjimosi išlaidų suma, kurią apeliantas sumokėjo už advokato paslaugas, susijusias su ieškiniu, nenurodyta, tačiau teismas, manydamas, kad pateikti duomenys nėra išsamūs, galėjo juos pasitikslinti bylos nagrinėjimo teisme metu, o be to, teismas savo iniciatyva, atsižvelgdamas į suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį, pateiktus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką, galėjo pats preliminariai įvertinti galimas apelianto turėtas išlaidas, susijusias su ieškiniu, ir tokiu būdu išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Be to, teismo sprendimas nepriteisti S. P. bylinėjimosi išlaidų vien dėl to, kad jo pateiktame prašyme nebuvo pateiktas konkretus bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu ir dėl to, kad teismas trečiajam asmeniui A. P., kurio prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat nėra konkrečiai detalizuotos turėtos bylinėjimosi išlaidos (t. 3, b.l. 73), turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė. Spręstina, kad teismas šiuo atveju taikė dvigubus standartus. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus duomenis apie apelianto S. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdama į tai, kad priešieškinis patenkintas visiškai, o ieškinys tik iš dalies, kad apelianto turėtas išlaidas sudaro teisinės konsultacijos, patarimai, atsiliepimo į ieškinį parengimas, priešieškinio surašymas, atstovavimas teisme, sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos, kurios apeliantui priteistinos iš ieškovo yra 1 000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas iš naujo spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą nurodo, kad remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nurodytos taisyklės taikomos ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 str. 3 d.). Apeliantas S. P. už priešieškinyje pareikštą neturtinį reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra sumokėjęs 144 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 138), todėl, kadangi pareikštas reikalavimas tenkinamas, sumokėtas žyminis mokestis priteistinas jam iš ieškovo T. P.. M. Š. už pareikštą savarankišką reikalavimą yra sumokėjusi 143 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b.l. 86), todėl patenkinus reikalavimą žyminis mokestis priteistinas jai iš ieškovo T. P.. Kadangi apeliantų pareikštas reikalavimas patenkintas, proporcingai ieškovo ir apeliantų pareikštų bei patenkintų reikalavimų sumai perskirstytinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 1500Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliantės M. Š. savarankišką reikalavimą parengimą, tai patenkinus apeliantės reikalavimą šios bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš apeliantės nepriteistinos. Pagal bylos duomenis ieškovas T. P. prašė priteisti iš apeliantų R. P. ir S. P. 4 060 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1 500 Lt sudarė išlaidos už atsiliepimo į apeliantų pareikštą priešieškinį parengimą. Kadangi priešieškinis patenkintas, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš apeliantų nepriteistinos. Likusi ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bei kelionės išlaidas suma yra 2 860 Lt, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų sumai jam iš atsakovų priteistina 1 688 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 884 Lt. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimu proporcingai ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų sumai priteisė ieškovui iš apeliantų 252 Lt žyminio mokesčio, tai iš viso iš kiekvieno iš apeliantų R. P. ir S. P. ieškovui T. P. priteistina po 1 010 Lt bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens A. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų jam iš apeliantų priteisimo netenkintinas apeliantų pareikštą priešieškinį ir savarankišką reikalavimą patenkinus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai nurodytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, atlikusi šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, sprendžia, kad iš viso ieškovui T. P. iš apelianto R. P. priteistina 1 010 Lt bylinėjimosi išlaidų. S. P. iš ieškovo T. P. priteistina 134 Lt bylinėjimosi išlaidų. M. Š. priteitina iš T. P. 143 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje iš viso yra 276 Lt. Nors teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, tačiau visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė valstybei iš apeliantų. Toks teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovo pareikšti reikalavimai patenkinti tik 59 procentais, o apeliantų – 100 procentų, sprendžia, kad ieškovas turėtų atlyginti valstybei 221 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o apeliantai – kiekvienas po 18,34Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantai už pareikštą apeliacinį skundą sumokėjo 288 Lt žyminio mokesčio (t. 4, b.l. 12), nors už pateiktą apeliacinį skundą turėjo sumokėti tik 144 Lt žyminio mokesčio. Kadangi apeliacini skundas tenkintinas, S. P., kurio vardu sumokėtas žyminis mokestis, priteistina iš ieškovo T. P. 144 Lt žyminis mokestis. S. P. ir M. Š. pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo, prašydami priteisti jiems iš ieškovo T. P. po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pateikti įrodymai patvirtina apeliantų turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai (t. 4, b.l. 61–68). Apeliantas R. P. pateikė teismui prašymą dėl 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo T. P. priteisimo, kuria sudaro apeliacinio skundo surašymas ir atstovavimas apeliacinės instancijos teisme. Byloje esantys įrodymai patvirtina šias apelianto turėtas išlaidas. Kaip galima spręsti iš apeliantų pateiktų prašymų, iš viso už konsultacijas bei apeliacinio skundo parengimą kiekvienas iš jų turėjo po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateiktas vienas apeliacinis skundas, todėl iš viso už apeliacinio skundo parengimą išlaidos yra 1 500 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, apimtį, pateikto apeliacinio skundo motyvus, ankstesnį apeliantų atstovų dalyvavimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 9 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta, todėl iš ieškovo T. P. priteistina kiekvienam iš apeliantų po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu. Apelianto R. P. prašymas priteisti 500 Lt išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiui, kliento konsultavimą, įrodymų rinkimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme tenkintinas iš dalies, nurodant, kad kliento konsultavimas, pasirengimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme dalis. Kadangi apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžiai truko 2 val. 7 min, įskaitant 2013 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu buvusią pertrauką, teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytose Rekomendacijose nurodyta maksimalia už vieną atstovavimo teisme valandą priteistina suma, sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkanti bylinėjimosi išlaidų suma, kuri priteistina apeliantui R. P. iš ieškovo T. P. už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra 250 Lt. Iš viso iš ieškovo T. P. priteistina apeliantui S. P. 644 Lt bylinėjimosi išlaidų, R. P. – 750 Lt bylinėjimosi išlaidų ir M. Š. – 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovų R. P. ir S. P. priešieškinis ir trečiojo asmens M. Š. savarankiškas reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Atsakovų R. P. ir S. P. priešieškinį ir trečiojo asmens M. Š. savarankišką reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti, atnaujinti R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui pagal įstatymą po M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2011 m. spalio 13 d. mirties priimti.
Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:
Priteisti ieškovui T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 010 Lt (vieną tūkstantį dešimt litų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovui S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 134 Lt (vieną šimtą trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą, M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 143 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovo T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 221 Lt (du šimtus dvidešimt vieną litą) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 18,34 Lt (aštuoniolika litų trisdešimt keturis centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 644 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.