Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Minibank“ ieškinį atsakovei M. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau ji per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (CPK 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto ieškinio ir pridėtų įrodymų nustatyta, kad šalys 2012-08-30 sudarė vartojimo kredito sutartį. Atsakovei buvo suteiktas kreditas, kurį atsakovė turėjo grąžinti nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl liko skolinga ieškovei 190,10 Eur skolos, kurią sudaro 144,81 Eur pagrindinė skola ir 45,29 Eur palūkanų. Duomenų, jog nurodytas sumas atsakovė būtų sumokėjusi, byloje nėra.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tarp šalių sudarytos kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. l d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Atsakovė savo prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kitus su tuo susijusius mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK6.261 str.). Sutarties 9.1 punkte šalys susitarė, kad prievolės įvykdymo terminą praleidusi šalis už naudojimąsi ieškovės piniginėmis lėšomis privalo mokėti nuostolius ne mažesnius nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną skaičiuojant nuo laiku negrąžintos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, reikalavimo neginčijo, priešpriešinių įrodymų neteikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, formaliai įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 190,10 Eur skolos, 74,00 Eur nuostolių.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinio parengimą UAB „Ekonomistas“ sumokėjo 175,45 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-2019/2015 konstatavo, kad civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka civilinio proceso normų reikalavimus ir joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Nurodė, jog Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos. O atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl išlaidos už teisines paslaugas, kurias teikė juridinis asmuo, negali būti priskiriamos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytoms išlaidoms. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, ieškinio parengimo išlaidos, ieškovės sumokėtos UAB „Ekonomistas“ nepriteistinos iš atsakovės. Kitos ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 20,00 Eur žyminio mokesčio, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl yra priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Minibank“ iš atsakovės M. K. 190,10 Eur skolos, 74,00 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 148,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2015-11-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.