Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta bausmė - areštas 60 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė mažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – areštas 40 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas - 2 dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai,

bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. A. 2021 m. spalio 30 d. apie 20 val. 25 min., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nedidelės vertės turtą – K. N. priklausantį dviratį, kurio vertė 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis D. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl šios veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. spalio mėnesį ėjo pro (duomenys neskelbtini) gatvėje veikiančią parduotuvę ir pamatė, jog atvažiavo vaikinas su dviračiu, dviratį atrėmė į pastatą, tačiau jo neprirakino. Tuomet sugalvojo dviratį pagrobti, sėdo ant jo ir nuvažiavo. Dviratį pagrobė, kadangi tuo metu vartojo narkotikus, neturėjo pinigų, todėl dviratį pardavė už 50 Eur ir išleido gautus pinigus narkotikams (b. l. 172-175).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, D. A. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. N. parodė, jog 2021 m. spalio 30 d. apie 20 val. 18 min. atvyko jam priklausančiu dviračiu į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), dviratį pastatė prie įėjimo į parduotuvę, tam jam įrengtoje vietoje ir paliko jį neprirakintą. Išėjęs iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ 20 val. 25 min. pastebėjo, kad jam priklausantis dviratis yra pavogtas. Jo dviračio vertė yra 200 Eur (b. l. 12).

2021 m. spalio 30 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog K. N. pranešė, kad 2021 m. spalio 30 d. apie 20 val. 18 min. atvyko jam priklausančiu dviračiu į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Dviratį pastatė prie įėjimo į parduotuvę, tam jam įrengtoje vietoje ir paliko jį neprirakintą. Išėjęs iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ 20 val. 25 min. pastebėjo, kad jam priklausantis dviratis yra pavogtas. Jo dviračio vertė yra 200 Eur, firmos neatsimena, dviratis yra 18 bėgių, ratai 26 colių dydžio, padangos skirtingos, rėmas juodos spalvos su šviesiai mėlynais lipdukais, rėmas kalnų tipo, dviračio priekyje ir gale įrengti amortizatoriai, ant vairo yra pritvirtintas ryškiai mėlynu, plastikiniu korpusu, balta spalva šviečiantis žibintas. Įeinant į parduotuvę, matė įtartiną asmenį, kuris galėjo pavogti jo dviratį. Asmuo buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, apie 35 metų, išskirtinių požymių neįsidėmėjo, asmuo iš matymo nematytas. Jam padarytas turtinis nuostolis - 200 Eur (b. l. 11-13). ?

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2021 m. spalio 30 d. 20 val. 50 min. K. N. pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie tai, kad prieš 35 min. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ paliko dviratį, o grįžęs už 5 min. jo nerado (b. l. 6-8).

2021 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), įrengta dviračių pastatymo vieta (b. l. 28-34).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame vaizdo įraše Nr. „01 (30-10-21 20‘22’34)“ užfiksuota, jog matomas pastatas ir jo įėjimas. Kairėje pusėje nuo įėjimo matoma šiukšliadėžė, už kurios - laikikliai, skirti dviračių parkavimui. 2 vaizdo įrašo sekundę prie minėtos parkavimo vietos atvažiuoja asmuo ir pasistato tamsios spalvos dviratį ir nueina į pastatą. Vaizdo įraše Nr. „01 (30-10-21 20‘22‘34)“ užfiksuota, jog 3 vaizdo įrašo sekundę prie dviračio prieina tamsia striuke, kelnėmis ir batais apsirengęs trumpų tamsių plaukų vyras, kuris pasiima dviratį, atsisėda ant jo ir nuvažiuoja (b. l. 44-50).

2021 m. lapkričio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos L. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė D. A., kuris atpažintas pagal veido bruožus, plaukų spalvą, nes gyvena aptarnaujamoje teritorijoje, vykdo nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus (b. l. 53).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas D. A. dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo, pasitvirtino.

Kaltinamasis, turėdamas tikslą neatlygintinai užvaldyti nedidelės vertės svetimą turtą, 2021 m. spalio 30 d. apie 20 val. 25 min., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nedidelės vertės turtą – nukentėjusiajam K. N. priklausantį dviratį, kurio vertė 200 Eur.

D. A. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, kad jis suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir atėjęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu laiku pagrobė svetimą, nukentėjusiajam K. N. priklausantį turtą – dviratį, tačiau ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tai yra tai, kaip nukentėjusysis atvyko prie parduotuvės ir paliko dviratį dviračių pastatymo vietoje, o kaltinamasis D. A. jį paėmė ir juo nuvažiavo. Dėl tokių veiksmų nukentėjusysis K. N. kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje atvyko su dviračiu į parduotuvę, prie jos dviratį paliko tam skirtoje vietoje ir jo neprirakinęs nuėjo į parduotuvę, o kai iš jos grįžo – dviračiu neberado. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti nusikalstamos veikos požymių visumą. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Taigi pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir kaltininkas turi tai suvokti.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, turėdamas tikslą neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, iš prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam K. N. priklausantį dviratį, kurio vertė 200 Eur. Pagrobtas turtas laikytinas nedidelės vertės, kadangi jo vertė – 200 Eur - viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis), todėl kaltinamojo D. A. padaryta nusikalstama veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis D. A. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika įvykdyta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamasis D. A. teisiamas 2 kartą, nusikalstamų veikų padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba. Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, D. A. už baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina arešto bausmė, jos trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 30 parų arešto. Paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes tam yra nustatytos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos (kaltinamasis prisipažino kaltu visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).

Kadangi D. A. nusikalstamą veiką įvykdė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrintina visiško sudėjimo būdu su minėtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, taip nustatant galutinę subendrintą bausmę, įskaitant bausmę, atliktą visiškai ar iš dalies pagal minėtą ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą (BK 63 straipsnio 9 dalis).

IV. Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. N. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 200 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl žalos, patirtos 2021 m. spalio 30 d. pavogus jo dviratį. Turtinę žalą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas grindžia tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pagrobtas jo dviratis, kurio vertė 200 Eur, ir jis nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui grąžintas nebuvo (b. l. 24). Nors byloje nėra minėto dviračio vertę patvirtinančių įrodymų, tačiau prašoma priteisti pinigų suma atitinka vidutinę tokios kategorijos daiktų vertę, ginčo dėl civilinio ieškinio nėra, su civiliniu ieškiniu D. A. sutiko ir žadėjo ją atlyginti (b. l. 173), todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala nusikalstamais D. A. veiksmais padaryta nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. N.. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. N. civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo D. A. priteistina 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

V. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus raštas, kuriuo kaltinamąjį D. A. parinktas ginti advokatas Kęstutis Gudynas (b. l. 163).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, jog BPK 105 straipsnis, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktas įpareigoja teismą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo klausimą spręsti priimant nuosprendį savo iniciatyva, nepriklausomai nuo proceso dalyvių prašymo, tačiau būtina nustatyti išlaidų dydį ir atsižvelgti į kaltinamojo turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje byloje, nors ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų, tačiau teismas, įvertinęs D. A. turtinę padėtį – nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 106), duomenų apie turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą ar gaunamas pastovias pajamas, nėra, nusikalstamą veiką įvykdė dėl sunkios finansinės padėties ir siekdamas įsigyti narkotinių medžiagų, šiuo metu atlieka arešto bausmę, todėl, kaip jau minėta, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo D. A. valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. A. 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę visiškai sudedant subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 40 (keturiasdešimt) parų arešto, ir skirti D. A. galutinę subendrintą bausmę - 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamąjį įsakymą visiškai ar iš dalies atliktą bausmę.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. N. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš D. A. 200 Eur (du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. A. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.