Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta D. A. 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė subendrinta visiškai sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme, ir paskirta D. A. galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos 60 parų arešto bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamąjį įsakymą visiškai ar iš dalies atlikta bausmė.

D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėta kardomoji priemonė panaikinama.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. N. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista jo naudai iš D. A. 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos advokato darbui apmokėti iš D. A. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad turėdamas tikslą neatlygintinai užvaldyti nedidelės vertės svetimą turtą, (duomenys neskelbtini) val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nedidelės vertės turtą – nukentėjusiajam K. N. priklausantį dviratį, kurio vertė 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su D. A. paskirta arešto bausme, prašant ją sušvelninti.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, prokurorės atsiliepimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis D. A. įvykdė jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą ir tinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę.

7. Pagal BK už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

9. Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl apeliantui paskirtos bausmės, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas baigtas baudžiamasis nusižengimas), D. A. kaltės formą (tiesioginę tyčią). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę. Atsižvelgė į tai, kad nuteistasis teisiamas ne pirmą kartą, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba. Teismas nenustatė D. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir pripažino, jog jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirties tikslus, kurie yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad jis atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, apylinkės teismas padarė išvadą, kad apeliantui skirtina BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, savo dydžiu artima šios bausmės dydžio vidurkiui. Pripažinti, kad už padarytą baudžiamąjį nusižengimą apeliantui bausmė paskirta neteisinga ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek D. A. charakterizuojančius, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nurodytos neigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines jo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios jo neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Konstatuojant šią išvadą, visiškai sutiktina su prokurorės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis praeityje ne kartą yra teistas, tarp padarytų nusikalstamų veikų vyravo ir nusikaltimai nuosavybei. Šiuo baudžiamuoju nusižengimu padaryta nukentėjusiajam turtinė žala, tačiau ji neatlyginta. Nuteistąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad jis nesaistomas darbiniais santykiais, nededa pastangų savo padėtį pakeisti, nes ne tik, kad neieško darbo, bet ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Neturint oficialių pajamų pragyvenimui yra rizika, jog nuteistasis bus orientuotas veikti antivisuomeniškai. Nuteistojo elgesio modelį patvirtina ir turimos administracinės nuobaudos. Taigi, apeliantas linkęs kartoti tas pačias klaidas, iš jų nepasimoko, savo elgesio nevertina kritiškai, nenustatytos pastangos elgesį koreguoti taip, kad daugiau nenusikalstų. Toks apelianto elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymų keliamus reikalavimus. Nors BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti D. A. paskyrus tik griežčiausią sankcijoje numatytą arešto bausmę, kadangi bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant švelnesnio pobūdžio bausmes, šiuo atveju negali būti pasiekti. Be to paskirtos bausmės, kuri sumažinta vienu trečdaliu, dydis (20 parų), esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, yra artimas bausmės minimumui. Parenkant bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į aukščiau nurodytas ir aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir įstatymo taikymo klaidų, sprendžiant klausimą dėl bausmės individualizavimo pagrįstumo, nepadarė. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo.

11. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis turi rūpintis garbaus amžiaus sunkiai sergančiais savo tėvais, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su jam paskirtos bausmės vykdymu, siejami su šeimos narių priežiūra ir pan., nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl jam paskirtos bausmės švelninimo. Akivaizdu, kad darydamas nusikalstamą veiką, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių, susijusių su atsakomybės kilimu, riziką, todėl dėl paskirtos bausmės jo patiriami nepatogumai yra adekvatus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Nuteistojo asmeniniai interesai nėra svarbūs parenkant ir skiriant bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nes parenkant ir skiriant bausmę yra sprendžiama ar bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir pasieks savo tikslus. Taip bausmė yra individualizuojama. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis dar ir prieš analizuojamos nusikalstamos veikos padarymą turėjo tėvus, kuriais galėjo rūpintis ir juos prižiūrėti, bei suvokti, kad už jo padarytas nusikalstamas veikas jo laisvė gali būti suvaržyta, o jo tėvai likti be priežiūros, tačiau būdamas laisvėje jis to nevertino. Prokurorės atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodyta, kad apeliantas yra teistas už fizinio smurto panaudojimą prieš vieną iš savo tėvų, todėl aukštesnysis teismas nuteistojo apeliacinio skundo argumentus susijusius su tėvų priežiūra vertina kaip deklaratyvius ir vien tik kaip siekį išvengti griežtos atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.