- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- 1-258-1048/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50893-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, vykdo individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir atnaujintas įrodymų tyrimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020-12-31, apie 19 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), priėjęs prie E. V. priklausančio automobilio „Volvo C70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastarajam sėdint už vairo, atsineštu metaliniu strypu tyčia trenkė ne mažiau kaip tris kartus į automobilio įvairias vietas, sudaužydamas priekinio lango stiklą, galinio lango stiklą, sugadindamas automobilio stogo dekoratyvinę juostą, iš viršaus įlenkdamas automobilio kairės pusės galinio ir priekinio langų rėmus, kairės pusės priekinį automobilio sparną, taip sugadino svetimą – E. V. priklausantį 555,46 Eur vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajam iš viso 1241,28 eurų turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Be to, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2020-03-20 gauta baudžiamoji byla Nr. 1-235-1008/2020, kurioje D. B. kaltinamas tuo, kad 2019 m. gruodžio 27 d. apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje po tarpusavio grumtynių su nukentėjusiuoju A. D., parvertė jį ant lovos, pats užsilipo ir atsisėdo jam ant nugaros ir tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankos kumščiais nukentėjusiajam A. D. į galvą bei veidą, taip nukentėjusiajam A. D. padarydamas dešinės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžius, dešinės akies sumušimą, dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą. D. B. padaryti veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismui nekilo jokių abejonių dėl D. B. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. nesunkiai sužalojus žmogų. Teismui nustačius visas būtinąsias sąlygas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, Telšių apylinkės teismo 2020-07-01 priimtu nuosprendžiu D. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta; D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos (79,09 Eur – septyniasdešimt devynių eurų 09 ct) atlyginimas, įpareigojant turtinę žalą atlyginti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; patvirtintas kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiojo A. D. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo D. B. įsipareigojo 600 Eur žalą atlyginti per tris mėnesius; priteista iš D. B. 79,09 Eur Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam A. D. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kad D. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau per vienerius metus padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, teismas 2021-04-26 nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-1008/2020; sujungė baudžiamąsias bylas Nr. 1-235-1008/2020 ir Nr. 1-258-1048/2021, paliekant bylai Nr. 1-258-1048/2021.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai. Parodė, kad jis patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, jų nekeičia. Tą dieną buvo vartojęs alkoholio, tačiau nedaug, t. y. su šeima išgėrė porą butelių šampano (nes tai buvo naujametinis – 2020-12-31 vakaras). Tą vakarą jis paprašė draugo A. V. jį nuvežti pas draugę K. B., su kuria prieš porą dienų buvo susipykęs, norėjo draugės atsiprašyti ir susitaikyti. Su draugu nuvažiavęs prie draugės namų, pamatė ten stovintį „VOLVO“ automobilį, kuriame sėdėjo nukentėjusysis. Automobilyje sėdėjusį vaikiną matė pirmą kartą, anksčiau jo nepažinojo. Privažiavus prie automobilio, jis paklausė, ar šis draugauja su Karolina ir kiek laiko. Nukentėjusysis patvirtino, jog draugauja su Karolina. Tuomet apimtas emocijų iškart išlipo iš automobilio ir turėta metaline lazda pradėjo daužyti nukentėjusiojo automobilį „VOLVO“. Jis to daryti neplanavęs ir iš anksto tam nesiruošęs, nepamena, iš kur ir kada gavo metalinę lazdą, viskas vyko labai greitai. Taip pasielgė emocijų apimtas, šiandien taip nedarytų, savo poelgį vertina blogai. Po minėto įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, jo neatsiprašė ir šiandien tam nėra pasiruošęs. Kaltinamasis nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl 1105 Eur turtinės žalos už sugadintą automobilį ir 200 Eur neturtinės žalos sutinkantis atlyginti pilnai.
Paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltinamasis D. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, davė išsamius parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.
Kaltinamojo D. B. kaltė padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą be jos paties prisipažinimo visiškai įrodyta kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Iš 2020-12-13 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjos Rolandos Povilaitytės tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50893-20 pagal BK 284 straipsnį pradėtas dėl to, kad 2020-12-31, apie 19 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo, t. y. viešoje vietoje D. B., privažiavęs BMW markės automobiliu su dar vienu nenustatytu asmeniu prie E. V., išlipęs iš automobilio trenkė teleskopine metaline lazda vieną kartą į E. V. automobilio „Volvo C70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą ir nenustatytą kiekį kartų – į priekinį stiklą. Įtariamasis iš įvykio vietos pasišalino, jis nesulaikytas. Nukentėjusiajam padaryta 600 Eur žala (1 t., b. l. 8). Nusikalstama veika iš BK 284 straipsnyje numatytosios perkvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį įteiktus įtariamajam 2021-03-02 pranešimą apie įtarimą padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (1 t., b. l. 114).
Iš 2020-12-31 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad įvykio vieta yra prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis „Volvo C70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie namo stovi galais į šiaurę ir pietus, dešiniame kelkraštyje (1 t., b. l. 23–31).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. V. parodė, kad 2020-12-31, 19 val. 30 min. jis važiavo pasiimti savo draugės K. ir automobiliu pasivažinėti. Atvažiavęs jis jos laukė, kol susiruoš ir išeis. Jam sėdint mašinoje, prie jo privažiavo ir sustojo „BMW“ markės baltos spalvos automobilis, kurio keleivis atsidaręs langą paklausė, ar jis žino K. gatvės adresą, šis atsakė, kad nežino. Tada asmuo iškart jo paklausė, ar jis atvažiavo pas K.. Jam patvirtinus, šis pradėjo klausinėti, kiek laiko jie draugauja, buvo akivaizdžiai susinervinęs. Jam atsakius, kad kartu jie yra apie mėnesį laiko, šis agresyviai atkartojo jo pasakytus žodžius ir išlipo iš automobilio rankoje laikydamas metalinę teleskopinę lazdą, kurią ištiesė. Jis galvojęs, kad šis nori jį pagąsdinti, todėl tokius veiksmus ignoravo. Tuomet išgirdo, kaip dūžta jo automobilio galinis stiklas. Vaikinas priėjo prie automobilio priekinio stiklo ir trenkė nenustatytą skaičių smūgių teleskopine lazda į priekinį stiklą, tada greit atsisėdo į automobilį ir pasišalino link Ventos pusės (1 t., b. l. 23–26).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. V. papildomai parodė, kad 2020-12-31, apie 19 val. 30 min. jam priklausančiu automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko pas savo draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Į kiemą nevažiavo, sustojo šalikelėje, priešais namą. Jam sustojus ir sėdint automobilyje, prie jo automobilio privažiavo kitas automobilis ir sustojo lygiagrečiai jo. Abiejų automobilių priekiai buvo ta pačia kryptimi. Privažiavęs automobilis buvo baltos spalvos „BMW“, valstybinius numerius pamatė po įvykio šiam nuvažiuojant – (duomenys neskelbtini) Kai automobilis sustojo šalia, jo keleivis, sėdintis šalia vairuotojo, atsidarė langą, tada ir jis atsidarė langą. „BMW“ automobilio keleivis pradėjo jo klausinėti. Klausimai buvo tokie, kuriuos nurodė pirmos apklausos metu. Po to, kai šiam paklausus atsakė, jog atvyko pas K. ir su ja draugauja jau apie mėnesį laiko, pamatė, kad vaikinas yra nervingas. Jis pasirodė nervingas iš balso tono, atrodė nenustygstantis vietoje, kartojo jo pasakytus žodžius bei tai, kad jis nenori problemų. Jam pasakius, kad jiedu draugauja mėnesį, vaikinas išlipo iš automobilio. Jis pagalvojęs, kad šis galimai nori jį pagąsdinti, todėl nusisuko ir žiūrėjo tiesiai, tai yra į savo automobilio priekį, kai netrukus išgirdo trakštelėjimą, panašų į ištiesiamos teleskopinės lazdos, kokį yra ankščiau girdėjęs. Išlipančio iš automobilio vaikino rankose nieko nebuvo pastebėjęs. Išgirdęs tą garsą, iškart išgirdo dūžtančius savo automobilio stiklus. Tuo metu pasimetė, sėdėjo ramus, iš automobilio lauk nelipo. Pirmiausia, jei dėl patirto streso gerai atsimena, buvo suduotas smūgis į galinį lango stiklą, po to – į priekinį. Tiksliai, kiek kartų buvo suduota į jo automobilį, pasakyti negali, bet pagal padarytus automobilio apgadinimus ir girdėtus dūžio garsus, buvo suduota ne mažiau 3 kartų. Kai vaikinas ta lazda, kuri jam buvo panaši į teleskopinę lazdą, sudavė smūgius į priekinį lango stiklą, jis matė, kad tai tikrai ne beisbolo lazda, ar ne kokia medinė lazda, tai buvo kažkoks lyg juodai dažytas metalas su praplatėjimu ant gale. Po to, kai vaikinas sudavė smūgius kažkokiu daiktu, panašiu į teleskopinę lazdą, jis įsėdo atgal į „BMW“ markės automobilį – tą pačią keleivio vietą ir automobilis nuvažiavo. Kai vaikinas automobiliu pasišalino, E. V. išlipo iš savo automobilio ir iškart apie įvykį pranešė policijai. Išlipęs jokių pašalinių žmonių aplinkui nematė, buvo tamsu, jo draugė taip pat dar nebuvo išėjusi iš namų. Apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad sudaužyti ne tik galinis ir priekinis automobilio stiklai, taip pat apgadinti ir šalia galinio lango esantis kairės pusės stogo rėmas, jis įlinkęs ir atšokę dažai, priekyje taip pat įlenktas kairės pusės stogo rėmas, atšokę dažai ir sulaužyta kairės pusės stogo dekoratyvinė juosta. Dėl šių automobilio apgadinimų jam padaryta žala: dėl išdaužto priekinio lango stiklo – 150 eurų, dekoratyvinė juosta – 20 eurų, galinis lango stiklas – 130 eurų. Jis automobilio dar nėra suremontavęs, tačiau kreipėsi į autocentrą (duomenys neskelbtini), kur atliktas automobilio remonto įvertinimas ir nustatyta, kad visų po įvykio atsiradusių apgadinimų likvidavimas pagal sąmatą kainuos 1241,28 eurus, įskaičiavus darbą. Remonto sąmata sudaryta tik dėl tų automobilio sugadinimų, kurie atsirado po šio įvykio. Šio įvykio metu taip pat buvo subraižyti dažai ant priekinio kairiojo sparno, ant galinio kairiojo stogo rėmo (vienoje vietoje įlinkimas ir atšokę dažai, o kitoje nubraižyta). Vaikino, išdaužusio jo automobilio langus, jis asmeniškai nepažįsta, kaip ir automobilio „BMW“ vairuotojo. Po įvykio kalbėjosi su savo drauge K. B. ir jai papasakojo, kad vaikinas, kuris išdaužė jo automobilio langus, buvo atvykęs automobiliu „BMW“ baltos spalvos, nurodė valstybinį numerį ir pasakė, kad tas vaikinas klausinėjo apie ją. Ši jam atsakė, kad tai galėjo būti jos buvęs draugas D. B.. Pamatęs jo nuotrauką, jis jį atpažino. Vaikinas savo tokiais vandališkais veiksmais tyčia demonstravo nepagarbą jam ir, daužydamas jo automobilio lango stiklus, jį pažemino bei sutrikdė jo rimtį, bei padarė turtinę žalą, kai tuo tarpu jis buvo ramiai, nepiktybiškai nusiteikęs, atvykęs pas savo draugę. Vaikinas buvo apsirengęs tamsiai, tačiau tiksliau nepasakys. Dėl tokių jo veiksmų patyrė didžiulius nepatogumus, nes kol kas neturi automobilio, turi jį skolintis, kad nuvyktų į darbą. Dėl padarytos turtinės žalos reikš civilinį ieškinį (1 t., b.l. 35–37).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. V. papildomai parodė, kad dėl sudaužyto automobilio „Volvo C70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam iš viso padaryta 555,46 eurų turtinė žala. Į tai įeina remonto sąmatoje nurodytos sumos, o būtent: priekinis stiklas, kurio kaina 150 eurai, klijų priekiniam stiklui kaina, kurių vertė 46,85 eurai, stogo kairės pusės dekoratyvinė juostos kaina, kurios vertė 20 eurų, automobilio galinio stiklo kaina, kurio vertė 130 eurų ir klijų kaina galiniam stiklui, kurių vertė 46,85 eurai. Kadangi buvo įlenktas automobilio kairės pusės galinis lango rėmas iš viršaus (sąmatoje užvadintas G K šoninė), automobilio kairės pusės priekinis lango rėmas iš viršaus (sąmatoje užvadintas stogo K I rėmas) bei kairės pusės priekinis sparnas iš viršaus (sąmatoje užvadintas P K sparnas), tai dalių atstatymo suma yra 161,76 eurai, kaip nurodyta remonto sąmatos pirmame ir antrame puslapiuose, kur yra nurodyta dažymo medžiagų kaina – 161,76 eurai. Subendrinus visą padarytą turtinės žalos sumą, dėl automobilio sugadinimo jam yra padaryta 555,46 eurų turtinė žala. Remonto sąmatoje įvardintų smulkių dalių, kurių kaina 7,87 euro, jis dabar įvardinti negali, nes nežino, todėl tų 7,87 eurų jis į padarytą turtinę žalą neįtraukia. Papildė, jog nuotraukoje matomos įlenktos vairuotojo pusės priekinės durelės buvo įlenktos iš seniau ir remonto sąmatoje jų nėra užfiksuota. Jis pasirinko mašiną remontuotis būtent tame autoservise, kadangi atsiliepimai apie jį buvo geri, be to pats gyvena ir dirba Kaune, o darbe turėjo būti 2021-01-02, 7 val. Kiekvieną dieną dirba nuo 7 val. iki 2 val., todėl pats fiziškai automobilio į autoservisą nuvežti negalėjo ir prašė tai padaryti Kaune gyvenančio draugo. Taip pat parodė, kad atsižvelgus į pateiktą autoserviso remonto bendrą darbų sąmatą, jis kaip ir nurodyta civiliniame ieškinyje reikš 1241,28 eurų turtinę žalą ir 200 eurų neturtinės žalos, kadangi šis įvykis sukėlė jam daug streso bei išgyvenimų. Dėl sudaužyto automobilio jis turi nuolatos prašyti savo draugų pavežti į darbą, o tai jam labai nemalonu daryti. Jeigu D. B. atlygintų sąmatoje nurodytą 1241,28 eurų žalą be neturtinę žalą, jam jokių pretenzijų nebeturėtų (1 t., b.l. 39–40).
2020-12-31 nutarimu E. V. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 41).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2020-12-31, jam būnant savo namuose, apie 21 val. į mobilųjį telefoną paskambino draugas D. B. ir paklausė, ar jis negalėtų savo automobiliu jo pavežti iki parduotuvės nupirkti jo draugei K. gėlių, nes, kiek jam buvo žinoma, jie jau kurį laiką buvo apsipykę. Jam sutikus, pas D. savo automobiliu „BMW“ atvažiavo į namus ir abu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „Norfa“, tačiau D. gėlių negavo ir parduotuvėje K. nupirko žaislą. Po to jie nuvažiavo pas K. į (duomenys neskelbtini). Matė, kad D. yra pavartojęs kažkiek alkoholio. Jam automobiliu privažiavus prie K. namo, gatvės nepamena, neįvažiavus į kiemą, gatvėje prie jos namo pamatė stovintį „Volvo“ automobilį, kuriame sėdėjo jiems nepažįstamas vaikinas. Jam privažiavus automobiliu lygiagrečiai prie minėto automobilio ir atsidarius langus, D. to vaikino paklausė, kas jis toks, ar jis atvažiavo pas K.. Vaikinas atsakė D., kad jis atvažiavo pas K. ir jos laukia. D. paklausus, kiek laiko jie draugauja, vaikinas atsakė, kad apie mėnesį laiko. Po šių žodžių D. atsidarė priekines keleivio pusės dureles, kur sėdėjo, ir išlipęs iš automobilio priėjo prie „Volvo“ mašinos. Tam vaikinui sėdint savo automobilyje už vairo, D. kažkokiu metaliniu strypu, kurio mašinoje jis prieš tai nematė, pradėjo trankyti „Volvo“ automobilio priekinį stiklą. Matė, kad jis kelis kartus metaliniu strypu sudavė į „Volvo“ priekinį stiklą, galėjo suduoti apie 2-3 smūgius. Pro savo mašinos atidarytas priekines keleivio dureles jis nematė, kad D. dar būtų trenkęs į galinį automobilio stiklą ar automobilio šonus. Apdaužęs „Volvo“ automobilį, D. grįžo į jo automobilį ir jie išvažiavo. Viskas įvyko labai staiga, per kelias sekundes. K. į lauką išėjusi nebuvo ir jokių pašalinių asmenų daugiau šalia nebuvo. Važiuodamas jis pradėjo D. sakyti, kad šis labai kvailai pasielgė ir pats nebūtų jo pas K. vežęs, jei būtų žinojęs, kad taip ruošiasi pasielgti. Jam toks draugo elgesys tikrai sukėlė pasipiktinimą. Kažkiek pavažiavus toliau nuo K. namų, D. prasidarė automobilio langą ir kažkur į laukus išmetė turėtą metalinį strypą. Jis jo paklausė, iš kur jį ištraukė ir kur laikė tą metalinį strypą, bet šis jam nieko neatsakė. Suprato, kad D. jau vykdamas pas K. galėjo su savimi turėti minėtą metalinį strypą ir kažkur jį tarp rūbų galėjo būti pasislėpęs, tačiau nežino, kokiu tikslu, nes automobilyje jokio metalinio strypo tikrai negalėjo būti ir nebuvo, kadangi iki tol jie buvo nesimatę apie kelis mėnesius (1 t., b.l. 47–48).
Įvertinus teismo posėdžio metu D. B. duotus parodymus ir aukščiau išvardintus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog šių įrodymų pakanka pripažinti, kad 2020-12-31, apie 19 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), D. B., priėjęs prie E. V. priklausančio automobilio „Volvo C70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastarajam sėdint už vairo, atsineštu metaliniu strypu tyčia trenkė ne mažiau kaip tris kartus į automobilio įvairias vietas, sudaužydamas priekinio lango stiklą, galinio lango stiklą, sugadindamas automobilio stogo dekoratyvinę juostą, iš viršaus įlenkdamas automobilio kairės pusės galinio ir priekinio langų rėmus, kairės pusės priekinį automobilio sparną, taip sugadino svetimą – E. V. priklausantį 555,46 Eur vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajam iš viso 1241,28 eurų turtinę žalą.
Pažymėtina, kad BK 187 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. BK 187 straipsnyje numatyta veika yra materialioji, todėl būtina byloje nustatyti neteisėtų veiksmų padarinius, įtvirtintus baudžiamajame įstatyme. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmuo pripažįstamas kaltu tuo atveju, jei sunaikino ar sugadino turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL (187 straipsnis, 190 straipsnis). Šiuo atveju nustačius, kad sugadinto turto vertė yra 555,46 Eur, darytina išvada, jog D. B. padarytus veiksmus yra pagrindas kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis D. B. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, teismo posėdžio išreiškė apgailestavimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, prokuroras prašė šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia. Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik tuo atveju, jei teismas nustato dvi faktines aplinkybes: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir jo nuoširdų gailėjimąsi ar padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenims. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis ir pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau įvertinus jo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, savo padarytų veiksmų vertinimą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (į nukentėjusįjį nesikreipė, padarytos žalos atlyginti nesiūlė, jo neatsiprašė, to padaryti nepanoro ir teismo posėdžio metu), teismas neturi pagrindo pripažinti, jog kaltinamasis savo padarytus veiksmus vertina kritiškai, nuoširdžiai išgyvena dėl savo nusikalstamų veiksmų, todėl ši aplinkybė nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia. Taigi, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.
Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę. Kaip matyti, Telšių apylinkės teismo 2020-07-01 priimtu nuosprendžiu D. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta. Tačiau nepraėjus metams, D. B. vėl padaro tyčinę nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Šios aplinkybės D. B. asmenybę charakterizuoja neigiamai, rodo jo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, kaltinamasis nuo 2019-11-04 vykdo individualią veiklą. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant terminą, artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (15 mėnesių). Laisvės apribojimas skirtinas be intensyviosios priežiūros. Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam teigiamą įtaką darys kartu su laisvės apribojimo bausme skiriant įpareigojimus: toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; bei uždraudimas vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).
Vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad D. B., kuris Telšių apylinkės teismo 2020-07-01 priimtu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, yra pagrindas spręsti dėl D. B. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl bausmės skyrimo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Iš Telšių apylinkės teismo 2020-07-01 nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, matyti, kad buvo nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus šias aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant terminą, mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį (12 mėnesių). Laisvės apribojimas skirtinas be intensyviosios priežiūros. Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam teigiamą įtaką darys kartu su laisvės apribojimo bausme skiriant įpareigojimus: toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; bei uždraudimas vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė.
Iš Telšių apylinkės teismo 2020-07-01 nuosprendžio matyti, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu, šioje byloje taip pat taikytas sutrumpintų įrodymų tyrimas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Dėl kardomųjų priemonių.
Telšių AVPK Akmenės r. PK 2021-02-19 nutarimais D. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paimtas pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos. D. B. vardu išduotas asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtas prie bylos medžiagos, grąžintinas kaltinamajam D. B. (1 t., b. l. 118–119, 123–124).
Dėl nukentėjusiojo E. V. pareikšto civilinio ieškinio.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. V. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš D. B. 1241,28 Eur turtinės žalos bei 200,00 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 50–53). 2021-02-24 nutarimu E. V. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 78).
Teismo posėdžio metu E. V. civilinį ieškinį patikslino ir pareiškė reikalavimą iš kaltinamojo priteisti 1105,00 Eur turtinei žalai ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis E. V. paaiškino, kad sudaužytą automobilį „VOLVO C70“ jau suremontavo, jo remontas kainavo 1105,00 Eur, bei pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus – 2021-05-10 sąskaitą-faktūrą CAR Nr. 003, 2021-05-29 kasos pajamų orderį PS Nr. 5, iš kurių matyti, kad E. V. už (duomenys neskelbtini) atliktą automobilio „VOLVO C70“ remontą sumokėjo 1105,00 Eur.
Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu su nukentėjusiojo E. V. patikslintu reikalavimu dėl turtinės žalos priteisimo sutiko visiškai. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis pagrindė reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, reikalavimas dėl 1105,00 Eur turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai.
Be to, nukentėjusysis E. V. prašo iš kaltinamojo priteisti 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad jis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neigiamas emocijas, išgąstį, realų pavojų net gyvybei. Be to, patyrė nepatogumus, rūpinosi automobilio remontu. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo priverstas nuomotis kitą automobilį, tai pagrįsdamas pateikė automobilio nuomos sutartį.
Kaltinamasis su nukentėjusios reikalavimu dėl 200,00 Eur neturtinės žalos priteisimo sutiko visiškai. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrų nepatogumų ir emocinių išgyvenimų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis sutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgiant į tai, kad reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiojo reikalavimas dėl 200,00 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkintinas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. patvirtino, jog Telšių apylinkės teismo 2020-07-01 nuosprendžiu priteistą žalą tiek Valstybinei ligonių kasai, tiek nukentėjusiajam A. D. atlygino. Valstybinės ligonių kasos atstovas ir A. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 15 (penkiolikos) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį, kitas psichiką veikiančias medžiagas.
D. B., Telšių apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-235-1008/2020) pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį, kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, ir paskirti D. B. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 21 (dvidešimt vieno) mėnesio laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį, kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 14 (keturiolikos) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį, kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 19 d. nutarimais D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (paimtas pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. D. B. vardu išduotą asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtą prie bylos medžiagos, grąžinti D. B..
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš D. B. 1105,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkių eurų 00 ct) turtinės žalos ir 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Išaiškinti D. B., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.