Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Vilijai Rukšėnienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamajam D. B., nukentėjusiajam A. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019 m. gruodžio 27 d. apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje po tarpusavio grumtynių su nukentėjusiuoju A. D., parvertė jį ant lovos, pats užsilipo ir atsisėdo jam ant nugaros ir tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankos kumščiais nukentėjusiajam A. D. į galvą bei veidą, taip nukentėjusiajam A. D. padarydamas dešinės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžius, dešinės akies sumušimą, dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą.

D. B., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog prieš Naujus Metus, tiksliai datos nepamena, kartu su draugais vartojo alkoholį. Po to draugė parvežė jį namo, ten susiginčijo su nukentėjusiuoju A. D.. Jį parvertė ant žemės, užlipo ant nugaros ir sudavė kažkiek smūgių į galvą. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nepamena. Su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, sutinka atlyginti padarytą žalą tiek nukentėjusiajam, tiek ligonių kasoms. Savo poelgį vertina neigiamai, nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsniai). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

D. B. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2019 m. gruodžio 31 d. informaciniu pranešimu ROIK 0119000706062, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 31 d. 13 val. 26 min. gautas A. D. pareiškimas, jog 2019 m. gruodžio 26 d. apie 2 val. D. B. sudavė smūgius į veidą, sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 5–6);

2019 m. gruodžio 31 d. protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuoti pirminiai A. D. parodymai apie tai, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 2 val. D. B. sudavė jam smūgius į veidą, sukeldamas fizinį skausmą. Minėtame protokole – pareiškime nurodyta, kad A. D. prašo, kad D. B. jam atlygintų padarytą žalą (b. l. 1–2);

nukentėjusiojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2019 m. gruodžio 26 d. jis su drauge L. važiavo pas jos draugę I. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini), švęsti Kalėdų. 2019 m. gruodžio 27 d. apie 2 valandą nakties, ruošiantis eiti miegoti, jis išgirdo pagalbos šauksmą iš I. sūnaus D. kambario, greitai nubėgo ten ir pamatė kaip D. smaugia savo draugę, tada jis puolė ant D., jiedu pradėjo ristis, po to D. parvertė jį kambaryje ant grindų ir užsisėdęs ant jo pradėjo smūgiuoti į veidą, tiksliau į dešiniąją jo pusę. Viskas įvyko trumpai ir greitai. Po to visi nuėjo miegoti, ryte grįžo I. su savo draugu ir, pamatę jo veidą, paklausė, kas atsitiko. Jiems papasakojo, kas įvyko. Jam jau tada matėsi sutinusi dešinioji akis. Į gydytojus kreipėsi po kelių dienų, t. y. 2019 m. gruodžio 29 d., nes pablogėjo regėjimas. Jam buvo nustatytas dešinės akiduobės lūžimas (b l. 15–16, 25–26);

liudytojos I. S. parodymais, jog 2019 m. gruodžio 26 d. vakare apie 19 val., o gal truputį anksčiau pas ją į namus, (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugai L. S. ir A. D.. Jie atvažiavo švęsti, nes ką tik buvo praėjusios Kalėdos. Visi kartu vartojo alkoholį (brendį). Po kurio laiko grįžo sūnus D. B. su drauge K.. D. buvo truputį išgėręs, o K. blaivi, nes ji vairavo automobilį. Jiedu grįžę prisijungė prie jų. Kiek išgėrė alkoholio, nepamena. Dar po kurio laiko, kiek buvo valandų, negali pasakyti, savo draugui R. pasakė, kad važiuotų miegoti pas jo mamą į Mažeikius, o svečius paliko savo namuose, nes nebebuvo vietos kur miegoti. Jiems išvykus, namuose liko sūnus D. su drauge K. ir draugė L. su A.. Į namus grįžo kitą rytą, t. y. gruodžio 27 d. apie 10 val., o gal 11 val. Namuose pamatė gulintį A., pastebėjo, kad yra pamėlusi ir sutinusi jo dešinioji akis. Paklausė kas atsitiko, jis pasakė, kad susimušė su jos sūnumi D.. Paklausus dėl ko kilo konfliktas, A. pasakė, kad D. skriaudė K., o A. stojo į tarpą jos ginti, dėl to jį D. ir sumušė. D. sakė, kad K. neskriaudė, ir pati K. sakė, kad D. jos neskriaudė, ji tik garsiau šūktelėjo kažką ir atbėgo A.. Mano, kad D. K. skriausti negalėjo, nes jie bendrauja jau kokius 3-4 metus, nėra mačiusi, kad D. jai ką darytų. Visą dieną draugai dar buvo pas ją, namo jie išvažiavo vėlai vakare. Per dieną A. nieko nesakė, kad jam skaudėtų sumuštą veidą, tik matėsi, kad yra sutinusi akis ir apie ją mėlyna. Vėliau L. jai sakė, kad su A. buvo pas gydytojus, kad jam nustatė akiduobės lūžį. Nemano, kad D. specialiai užpuolė A. ir jį sumušė (b. l. 46–47);

liudytojos L. S. parodymais, jog 2019 m. gruodžio 26 d. po pietų, tikslaus laiko nepamena, ji su savo gyvenimo draugu A. D., nuvažiavo pas draugę I. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Važiavo jos pasveikinti su šventėmis. Atvykus pas I., namuose buvo ir jos sūnus D. B., jis yra apie 19-20 metų amžiaus. Kiek pabuvus pas I., pradėjo vartoti alkoholį. Prie stalo sėdėjo ir I. sūnus D., jis laukė, kol atvyks jo draugė K.. Po kiek laiko pas I. užsuko pro šalį iš Šiaulių parvažiuojantys D. draugai, vaikinas ir mergina. Jie prisėdo prie stalo, tačiau išgėrė tik arbatos, nes buvo atvykę automobiliu. Neužilgo atvyko ir D. draugė K. ir jis su ja išvažiavo, kaip suprato į Mažeikius. Neužilgo išvažiavo ir jo draugai. Namuose liko ji su A. ir I.. Apie vidurnaktį grįžo D. su K., jiedu parsivežė vyno butelį. D. buvo neblaivus, jis dar išgėrė kelis stikliukus brendžio su A.. Jiedu su A. jau ruošėsi eiti miegoti, ji dar truputį žiūrėjo televizorių, kai išgirdo kaip iš kito kambario pradėjo šaukti K.. Nei kas atsitiko, nei ką šaukė K. nesuprato, A. staiga pakilo ir išbėgo iš kambario, ji nuėjo iš paskos. Pamatė kaip A. stumdosi su D., vienu metu D. A. parvertė ant lovos, A. gulėjo ant pilvo, o D. buvo užlipęs ir atsisėdęs ant jo nugaros, rankų kumščiais pradėjo A. smūgiuoti į galvą. Smūgių buvo daug, negali pasakyti kiek, jai atrodo, kad iki dvidešimties. Pribėgusi prie jų, bandė D. nutempti nuo A., tačiau jai nepavyko. K. tuo metu stovėjo ir žiūrėjo. Po kelių minučių D. nulipo nuo A., išėjo iš kambario į lauką parūkyti. Tada pamatė, kaip atrodo A., jo veidas buvo nusėtas hematomomis, paraudimais, buvo guzas pakaušyje dešinėje pusėje, bėgo kraujas iš nosies. Grįžęs iš lauko, D. šaipėsi iš A., sakydamas, kad ko lindo, tai ir gavo. Jie vis tiek pasiliko pas I. miegoti, kitą dieną išvažiavo namo. Ryte K. nieko nepasakojo, kiek A. sakė, tai D., pamatęs kaip A. atrodo, pasakė „nepyk“. Iš pradžių A. į medikus nesikreipė, tik po poros dienų, kai jau dešine akimi nebematė, nes ji tiek ištino, kreipėsi į medikus. 2019 m. gruodžio 29 d. medikai nustatė dešinės akiduobės lūžį (b. l. 43–44);

2020 m. vasario 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G175/2020(04), kurioje nurodyta, kad A. D. padaryti šie sužalojimai: dešinės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžiai, dešinės akies obuolio sumušimas, dešinės akies vokų poodinė kraujosruva. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, paveikus dešinę veido pusę, A. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl veido kaulų (dešinės akiduobės vidinės ir apatinės sienelių) lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 73).

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui rankos kumščiu suduodamas nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam A. D. į galvą bei veidą ir taip padarydamas jam dešinės akiduobės medialinės (skeveldrinės) ir apatinės sienelių lūžius, nesunkiai sutrikdė A. D. sveikatą. Bylos aplinkybės yra aiškios, D. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį A. D., be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, informaciniame pranešime ROIK 0119000706062, užfiksuota informaciją bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl D. B. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. nesunkiai sužalojus žmogų, todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant šioms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios D. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos, nes: pirma, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; antra, susitarė dėl žalos atlyginimo ir trečia, susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau nėra teistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė jo elgesio pasekmė, todėl D. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės bei šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina ir patvirtintinas susitarimas dėl žalos atlyginimo, paskiriant D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą (BK 38 straipsnio 1 dalis, 69 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina D. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Taip pat išaiškintina, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 straipsnio 2 dalis).

2020 m. sausio 7 d. nutarimu D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusysis A. D. dėl kaltinamojo D. B. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 79,09 Eur (2 t., b. l. 12–13), todėl kaltinamąjį D. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukus, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamai Šiaulių teritorinės ligonių kasos, iš kaltinamojo priteistina 79,09 Eur už nukentėjusiajam A. D. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 69 straipsniu, D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos (79,09 Eur – septyniasdešimt devynių eurų 09 ct), atlyginimą, įpareigojant jį turtinę žalą atlyginti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti kaltinamojo D. B. ir nukentėjusiojo A. D. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo D. B. įsipareigoja 600 Eur (šešių šimtų eurų) žalą atlyginti per tris mėnesius.

Priteisti iš D. B. 79,09 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 09 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam A. D. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Išaiškinti D. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. B., jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus D. B. 2020 m. sausio 7 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.