- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- N-575-2708-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00486-2010-6
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. birželio 3 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) R. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį 30 litų bauda ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Subendrinus nuobaudas R. L. skirta galutinė administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. gegužės 15 d., apie 01.10 val., Vilkaviškio savivaldybėje, Pajevonio kaime vairavo automobilį ir sustojo kelio važiuojamojoje dalyje, neapšviestame kelio ruože, tamsiuoju paros metu neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos, privalomojo draudimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi R. L. skundą tenkino iš dalies, Institucijos Nutarimo dalį, kuria pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį R. L. skirta 30 litų bauda, panaikino ir bylą dėl šio pažeidimo padarymo R. L. atžvilgiu nutraukė, o Nutarimo dalį dėl administracinės nuobaudos pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį paskyrimo pakeitė, bei skyrė R. L. 150 litų baudą. Teismas konstatavo, kad ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas įrodytas bylos medžiaga. Teismas R. L. nurodytą aplinkybę, jog automobilis buvo pavogtas, laikė neįrodyta ir vertino ją kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių teismas nusprendė, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. L. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir Nutarime nurodytu laiku iš R. L. nebuvo reikalaujama pateikti juose nurodytus dokumentus.
II.
R. L. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį dėl administracinės nuobaudos pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį paskyrimo panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad pažeidimo nepadarė, automobilis buvo paimtas savavališkai, o teismas bylą išnagrinėjo šališkai, neatsižvelgęs į faktines aplinkybes, bandydamas pateisinti policijos pareigūnų veiksmus, net nebandydamas nustatyti tikrojo pažeidėjo. Pabrėžia, kad aplinkybė, jog jis skambino į policiją ir pranešė apie dingusį automobilį neįrodo, kad apeliantas vairavo automobilį ir padarė pažeidimą, o tai, kad skambino būdamas neblaivus, neįrodo, jog tokiu būdu bandė išvengti administracinės atsakomybės. Teigia, kad teismas vadovavosi policijos pareigūnų parodymais, kurie yra melagingi, prieštaringi ir neatitinka byloje esančios medžiagos. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nesirėmė jo sugyventinės V. D. parodymais, kadangi ji nėra suinteresuotas asmuo. Pažymi, kad automobilį vairavusį ir pažeidimą padariusį asmenį A. V. buvo pristatęs į teismo posėdį, tačiau teismas minėto asmens neapklausė, kadangi jis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Mano, kad teismas nepagrįstai nesiėmė priemonių minėto asmens tapatybei nustatyti.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad R. L. kaltė dėl ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta bylos medžiaga, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos ir objektyvios. Teigia, kad apelianto padarytas pažeidimas savo pasekmėmis yra ypač sunkus administracinis teisės pažeidimas, todėl mano, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pakeistas Institucijos Nutarimas ir R. L. pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį paskirta 150 litų bauda, o pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį byla nutraukta.
ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.
Apeliaciniame skunde R. L. neigia savo kaltę padarius ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad pažeidimą padarė jo automobilį savavališkai paėmęs kitas asmuo.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų R. R. ir E. R. parodymais. Iš pareigūnės R. R. tarnybinio pranešimo (b. l. 7) bei pareigūnės parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 40), nustatyta, jog Vilkaviškio savivaldybėje, Pajevonio kaime kartu su policijos rėmėju B. G. važiuodama tarnybiniu automobiliu, pastebėjo keliu Kaupiškiai-Bartininkai atvažiuojantį automobilį, kuris likus maždaug 100 metrų iki tarnybinio automobilio sustojo kelio važiuojamosios dalies neapšviestoje vietoje ir išjungė šviesas. Pareigūnė nurodė, kad privažiavus prie šio automobilio, jo viduje nebuvo nei vairuotojo, nei keleivių, automobilis paliktas neužrakintas, todėl buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai policijos pareigūnai E. R. ir G. K. paaiškino, kad į policijos komisariatą atvykęs R. L. prisipažino, jog automobilį vairavo jis, išaiškinus atsakomybę dėl melagingų parodymų ir pasiūlius parašyti paaiškinimą, raštu paaiškinti atsisakė ir pažeidimą ėmė neigti (b. l. 40-41, 52). Liudytojų policijos pareigūnų R. R. ir E. R. teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose jų paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. E. R. parodymus patvirtino ir liudytojas G. K.. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog minėti policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Apelianto argumentai, jog automobilis buvo savavališkai paimtas ir pažeidimas padarytas kito asmens, nėra pagrįsti bylos medžiaga, bei vertintini kaip apelianto pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad policijoje būtų buvęs gautas oficialus pareiškimas dėl minėto automobilio vagystės, apeliantas negalėjo nurodyti asmenų, kurie iš kiemo pavogė automobilį, nors teigė, juos iš matymo pažįstantis, o į pirmosios instancijos teismo posėdį R. L. iniciatyva atvykęs liudytojas pagrįstai apklaustas nebuvo, kadangi teismui nepateikė savo tapatybę patvirtinančių dokumentų. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad į Vilkaviškio policijos komisariatą, siekdamas informuoti apie automobilio vagystę, apeliantas telefonu skambino jau po aptariamo pažeidimo užfiksavimo, t. y. 2010 m. gegužės 15 d. 01.34 val. (b. l. 56). Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojos V. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi jie prieštarauja pirminiam liudytojos paaiškinimui (b. l. 9), be to, minėta liudytoja ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra sugyventiniai, todėl ji galimai yra suinteresuota padėti R. L. išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai kritiškai vertino apelianto iniciatyva kviesto liudytojo V. J. parodymus, kadangi jie prieštarauja paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimams dėl įvykio aplinkybių. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad R. L. padarė jam inkriminuojamą ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, keisti ar naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.