- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- 1-332-573/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Kaltinamasis
- A. S., V. V.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristina Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nukentėjusiajam V. Š., kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokato padėjėjui A. K., kaltinamajam V. V., jo gynėjui V. K., kurioje
A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dažytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 255 str. 1 d., ir
V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas 2011-04-28 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. S. 2013 m. gegužės 19 d., apie 15.40 val., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 str. 3 d., teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą - lygiavamzdį šautuvą „Saiga 12“ Nr. 1429364, kurį laikyti (nešiotis) jam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato išduotas leidimas Nr. 395, rodė kartu su juo vartojusiems alkoholinius gėrimus R. S. ir V. V., jiems davė ginklą į rankas, sudarė realias sąlygas V. V. neteisėtai pasinaudoti jo ginklu, ko pasekoje V. V. iš A. S. užtaisyto lygiavamzdžio šautuvo iššovė vieną kartą pro buto, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) langą ir pataikė į prie V. Krėvės pr. 117 namo, Kaune buvusio V. Š. dešinės rankos dilbio sritį, tuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 255 str. 1 d.
Kaltinamasis V. V. 2013 m. gegužės 19 d., apie 15.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pro buto langą, esančio adresu Kaunas (duomenys neskelbtini), iš tuo pačiu metu toje pačioje vietoje iš A. S. neteisėtai įgyto lygiavamzdžio šautuvo „Saiga 12“ Nr. 1429364 iššovė vieną šūvį į medį, tačiau pataikė į prie V. Krėvės pr. 117 namo Kaune buvusio V. Š. dešinės rankos dilbio sritį, taip jis nukentėjusiajam V. Š. neatsargiai padarė šautinį dešinio dilbio sužalojimą, dešinio alkūnkaulio skeveldrinį lūžį, svetimkūnį dešiniame dilbyje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 139 str. 1 d. ir 253 str. 1 d.
Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai, iš jo parodymų matyti, kad norėdamas pasididžiuoti prieš draugus, paėmė iš seifo ginklą, pro kambario langą juo iššovė į priešais langus buvusį metalinį stulpą, po to padavė ginklą V. V. ir pasiūlė jam iššauti. V. V. šovė į kaštoną, po to ginklą paėmė ir padėjo į seifą. Po to dar atėjo kitas draugas, dar išgėrė ir jis nuėjo pamiegoti. Draugai liko, o po to jį prikėlė policijos pareigūnas, iš jo sužinojo, kad buvo sužeistas žmogus. Ginklas buvo užrakintas seife. Raktas nuo seifo gulėjo atokiau. Jis šovė į stulpą ir ten liko žymės. Nukentėjusiojo niekada nebuvo matęs, pirmą kartą pamatė teisme. Labai gaila, kad žmogus nukentėjo, kad jis prie to prisidėjo. Jaučiasi kaltas, buvo iš jo ginklo šauta. Vaikų toje vietoje nebuvo, žmonių nesimatė. Kaštonas randasi arčiau, matėsi, kas vyksta už kaštono. Ten nieko nebuvo. Iš antro aukšto šovė į apačią. Nuo žemės buvo atstumas apie metrą. Kai šovė V. V., stovėjo vienas šalia kito. Nematė, ar jis pataikė.
Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo. Draugas pasigyrė, kad turi šautuvą, davė iššauti, jis šovė taikydamas į medį, kuris nuo palangės buvo apie 20 metrų, žmonių tikrai nematė, daugiau šūvių negirdėjo. Kad sužalojo žmogų, sužinojo tik po to, kai atvyko policijos pareigūnai. Policija atvyko po 10 - 15 minučių, kai iššovė. Su ieškinio suma sutinka iš dalies, mano, kad suma per didelė. Labai greitai viskas įvyko. Išgėręs buvo daug, nes ir iš vakaro buvo gėręs. Gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus kitus byloje surinktus įrodymus BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuotina, jog kaltinamųjų kaltę, be jų pačių prisipažinimo, įrodo:
įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo, patvirtinantys, kad įvykio vieta yra prie namo, esančio adresu Kaunas, V. Krėvės pr. 117. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrint teritoriją aplink namą, esantį nurodytu adresu, žemėje matoma įspausta linijos formos juosta, kurios gale yra apie 8 mm skersmens pilko metalo šaratas. Šaratas iš įvykio vietos paimtas (t. 1, b. l. 8 - 16);
apžiūros protokolas patvirtina, kad atlikta patalpų, esančių adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu rasta ir paimta iš seifo lygiavamzdis šautuvas ,,Saiga 12“ Nr. 1429364 su dvejomis šovinių dėtuvėmis, popierinė dėžutė ,,Rottwail“, kurioje 6 vnt. 12 mm kalibro šoviniai. Seifo viršutinėje dalyje rastos 4 popierinės dėžutės: 1 su užrašu ,,Rottwail“ , kurioje 5 vnt. 12 mm kalibro šoviniai, antra su užrašu ,,Hubertus“, kurioje 10 vnt. 12 mm kalibro šovinių, trečia ir ketvirta su užrašais ,,Rottwail“, kuriuose po 4 vnt. 12 mm kalibro šovinių. Ant lango rėmo iš vidinės pusės išryškinti ir nukopijuoti keturi pirštų pėdsakai. Ant lango vidinės palangės išryškintas ir nukopijuotas delno pėdsakas. Kambaryje nuo lango rėmo, nuo lango stiklo ir lango užuolaidų paimti šūvio pėdsakai (t. 1, b. l. 17 – 28);
apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas medis, į kurį buvo šauta ir nustatyta, kad kaštonas auga ties Partizanų g. 230 namo Kaune, 6 buto kambario langu, yra 8 m 30 cm atstumu nuo Partizanų g. 230 namo. Apžiūros metu akivaizdžių kaštono pažeidimų nematyti, kitų reikšmingų nusikalstamai veikai tirti pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 31 – 37);
nukentėjusiojo V. Š. parodymai apie tai, kad 2013 m. gegužės 19 d., apie 15.00 - 15.30 val. išvedė pavedžioti savo šunį. Gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini) name, butas yra antroje laiptinėje. Išėjęs į lauką iš laiptinės, būdamas prie savo laiptinės po stogeliu (tiksliau - stovėdamas ties stogelio kraštu, esančiu toliau nuo laiptinės), išgirdo garsą, panašų į šūvio iš šaunamojo ginklo. Tuo metu šuo buvo jam iš kairės pusės. Į dešinę nuo jo buvo Partizanų g. 230 namas Kaune. Jis stovėjo nugara į savo laiptinę. Kadangi nesuprato, kas vyksta, ir iš kur tas garsas, nesureagavo ir nekreipė dėmesio. Vedžiodamas savo šunį, praėjo pro (duomenys neskelbtini) namo pirmą laiptinę, iki namo galo, pasuko šaligatviu grįstu takeliu, kuris yra apytiksliai 45 laipsnių kampu nuo namo kampo. Šiuo takeliu paėjo apie 4 - 5 metrus. Tuo metu jo šuo buvo pririštas prie pavadėlio ir vaikščiojo žolėse. Staiga išgirdo antrą garsą, panašų kaip iššauta iš šaunamojo ginklo. Iš karto pajuto dešinės rankos tirpimą. Pamatė, kad apytiksliai ties alkūne iš vidinės pusės yra raudona skylė, iš kurios kraujavo. Šunį vedžiojo pririštą prie pavadėlio, šuo nuo jo buvo apytiksliai 7 metrų atstumu. Mano, kad šaudę asmenys jį turėjo aiškiai matyti, kadangi buvo giedras saulėtas oras (t. 1, b. l. 38 - 39, 40);
liudytojos Ž. Z. M. parodymai apie tai, kad 2013-05-19 apie 15.30 val., jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, staiga išgirdo garsą, panašų į šūvį iš šaunamojo ginklo. Tuomet dar nesureagavo, tačiau maždaug po 5 min. išgirdo tokį pat, tarsi šūvio garsą. Greit išėjo į buto balkoną, pajuto parako kvapą ir pamatė virš balkono dūmus. Suprato, kad buvo šauta iš jos namo, kadangi antro šūvio metu girdėjo, kaip buvo pataikyta į visai greta augančio ąžuolo lapus, matė kaip jie pradėjo kristi žemyn. Kas galėjo taip pasielgti, nežino (t. 1, b. l. 57);
liudytojo R. S. parodymai apie tai, kad 2013-05-19, apie 12 val. jis atėjo į svečius pas savo draugą A. S., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur buvo pats A. S. ir dar buvo V. V.. Jie trise gėrė degtinę. Neužilgo atėjo dar vienas draugas – O., kuris prisijungė prie jų, toliau keturiese vartojo degtinę. Apytiksliai po valandos O. išėjo parnešti dar degtinės ir cigarečių, tačiau nesugrįžo. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, liko trise: R. S., A. S. ir V. V.. A. S., norėdamas pasigirti, iš kito kambario atnešė parodyti turimą lygiavamzdį šautuvą, kurį visi trys kartu apžiūrėjo. A. S. rodė šį šautuvą, davė paimti į rankas, apžiūrėti. Tuo metu jokios kalbos apie pašaudymą iš A. S. turimo lygiavamzdžio šautuvo nebuvo. Apžiūrėjus šį šautuvą, šautuvas kurį laiką buvo padėtas tame pačiame kambaryje, kur gėrė. Po to A. S. šautuvą nunešė į kitą kambarį. Kadangi O. nesugrįžo, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, palikęs neblaivius V. V. ir A. S., apie 15.00 val., pats išėjo į parduotuvę ,, IKI“, esančią, Kaune, Partizanų g.134, tikslu nupirkti degtinės. PC ,,Iki“ nupirko 1 butelį 0,5 ltr. degtinės „Maskovskaja“ ir iš karto, neskubėdamas grįžo, adresu Partizanų g. 230 - 6, Kaune, kur buvo pasilikę neblaivūs V. V. ir A. S.. Grįžęs iš parduotuvės užėjo į A. S. mamos, kuri buvo išvykusi, kambarį, kuriame iki tol gėrė degtinę. Jis matė šiame kambaryje ant sofos gulintį V. V.. Padėjęs nupirktą butelį degtinės, nuėjo iki šiame bute esančio kito kambario. Būdamas tarpduryje matė, kaip A. S. ant palangės dėliojo gėlių vazonus, po to sutvarkė kažkokią dėžę, kurią padėjo į tame kambaryje esantį seifą. A. S. jam pasakė, kad pašaudė. A. S. nedetalizavo į ką jis (A. S.) ar V. V. šaudė, kiek kartų šovė, nesakė ar į ką nors pataikė. V. V. apie pašaudymą iš viso nieko nesakė. Po to jie trise toliau A. S. kambaryje gėrė degtinę. Beveik išgėrus jo parneštą butelį degtinės, V. V., kuris iš jų buvo girčiausias, tame pačiame kambaryje, prigulė, o A. S. nuėjo į savo kambarį, kur atsigulė. Tuoj pat į buto lauko duris pradėjo belstis policijos pareigūnai. Grįždamas iš parduotuvės, kieme tarp Partizanų g. 230 namo ir V. Krėvės pr. 117 namo Kaune, jis matė policijos ir GMP automobilius. Kai jam grįžus iš parduotuvės A. S. prasitarė, kad šaudė, suprato, kad GMP ir policija yra atvykę dėl to (t. 1, b. l. 58);
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad E. Š. savo iniciatyva tyrimui pateikė V. Š. kelnes ir sportinius batelius (t. 1, b. l. 62);
Apžiūros protokolas patvirtina, kad atlikta apžiūra, apžiūrėti E. Š. pateikti daiktai - kelnės ir sportiniai bateliai, ant kurių matyti raudonos spalvos dėmės (t. 1, b. l. 63 – 67);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1526/13 (02), kuri patvirtina, kad V. Š. konstatuota šautinis dešinio dilbio sužalojimas, dešinio alkūnkaulio skeveldrinis lūžis, svetimkūnis dešiniajame dilbyje. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio (šūvio) pasėkoje, šaunant iš nenustatytos rūšies šaunamojo ginklo, užtaisyto kulka. Šautinis dešinio dilbio sužalojimas su skeveldriniu dešinio alkūnkaulio lūžiu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 71 - 72);
LPKTC specialisto išvada Nr. 140-(2870)-IS1-3506, kuri patvirtina, kad ant tyrimui pateikto lygiavamzdžio šautuvo ir šovinių dėtuvių, surasto ir paimto 2013-05-19 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį Partizanų g. 230 - 6 Kaune, yra rankų pėdsakų, netinkamų asmeniui identifikuoti. Penki rankų pėdsakai, rasti 2013-05-19 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį Partizanų g. 230 - 6 Kaune, yra tinkami asmeniui identifikuoti. Ant tyrimui pateiktų daktiloskopinių plokštelių yra nukopijuotų rankų pėdsakų, netinkamų asmeniui identifikuoti. Keturi rankos pirštų pėdsakai, rasti įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, yra palikti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dešinės rankos smiliumi, didžiuoju, bevardžiu ir mažyliu pirštais. Ar rankos pėdsakas paliktas A. S., V. V., R. S. nėra galimybės dėl objektyvių priežasčių (t. 1, b. l. 84 - 89);
LPKTC specialisto išvada Nr. 140-(2869)-IS1-5143, kuri patvirtina, kad ant tirti pateikto ginklo, paimto 2013-05-19 apžiūrint butą (duomenys neskelbtini) Kaunas, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su A. S. genotipui. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų A. S. likusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,00000000000001 proc. Ant tirti pateikto ginklo rasta susimaišę ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno asmens, vyro, biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. S. genotipu (t. 1, b. l. 92 - 94);
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo A. S. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas šaunamojo ginklo saugumo, 2013 m. gegužės 19 d., apie 15.40 val., būdamas neblaivus, bute adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą - lygiavamzdį šautuvą, kurį laikyti turėjo jam išduotą leidimą, rodė R. S. ir V. V., davė ginklą į rankas bei sudarė realias sąlygas V. V. neteisėtai pasinaudoti jo ginklu, ko pasekoje V. V. iš užtaisyto lygiavamzdžio šautuvo iššovė vieną kartą pro buto, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) langą ir pataikė į prie V. Krėvės pr. 117 namo, Kaune buvusio V. Š. dešinės rankos dilbio sritį, tokiu būdu A. S. sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai pasinaudoti šaunamuoju ginklu.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje aukščiau ištirtų įrodymų visetu, jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 str. 1 d.
Kaltinamasis A. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. gegužės 19 d. apie 15.40 val., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, per buto, esančio adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), langą iš teisėtai įsigyto šaunamojo ginklo - lygiavamzdžio šautuvo „Saiga 12“ Nr. 1429364, kurį laikyti (nešiotis) jam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato išduotas leidimas Nr. 395, iššovė vieną šūvį į priešais buto langą esantį metalinį elektros stulpą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. padarymu, tačiau įvertinus tai, kad atsakomybė už neteisėtą šaudymą iš šaunamojo ginklo gyvenamosiose vietose numatyta ATPK 176 str., darytina išvada, kad A. S., iššaudamas vieną šūvį iš lygiavamzdžio šautuvo pro savo buto langą, nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo V. V. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog V. V., 2013 m. gegužės 19 d., apie 15.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pro buto, esančio adresu Kaunas (duomenys neskelbtini), langą, neteisėtai disponuodamas šaunamuoju ginklu, - lygiavamzdžiu šautuvu, iššovė vieną šūvį ir pataikė į prie V. Krėvės pr. 117 namo Kaune buvusio V. Š. dešinės rankos dilbio sritį, padarydamas nukentėjusiajam V. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo veikos ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. Ištyrus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, apklausus kaltinamuosius, nenustatyta, kad kaltinamasis šaudamas iš šautuvo matė nukentėjusįjį galimoje šūvio trajektorijoje. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nukentėjusiojo parodymų matyti, kad į nukentėjusįjį grankulkė (šratas) pataikė jam esant prie namo Nr. 117, o šauta buvo iš namo Nr. 230, atstumas nuo namo Nr. 230 iki grankulkės (šrato) radimo vietos apie 70 m., o galimoje šūvio trajektorijoje auga medžiai. Iš fotografijų, esančių prie apžiūros protokolo, matyti, kad medžių lapija yra pakankamai tanki, todėl teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo V. V. parodymais apie tai, kad jis šaudamas nematė nukentėjusiojo ir į jį pataikė atsitiktinai, nepataikęs į už lango augantį medį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamasis V. V. nukentėjusįjį sužalojo neatsargiai, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes galėjo ir turėjo numatyti, jog nepataikys į medį, o grankulkės skries toliau už medžio, kur gali būti žmonių. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta veika pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuotina į BK 139 str. 1 d. Dėl veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. V. V. išteisintinas, kadangi atsakomybė už neteisėtą šaudymą iš šaunamojo ginklo gyvenamosiose vietose numatyta ATPK 176 str., todėl darytina išvada, kad V. V., iššaudamas vieną šūvį iš lygiavamzdžio šautuvo pro savo buto langą, nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d.
Dėl bausmių skyrimo
Kaltinamasis A. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, veika baigta, padaryta iš nusikalstamo nerūpestingumo. A. S. neteistas (t. 1, b. l. 114), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 113), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 1, b. l. 107), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos PSC neužregistruotas (t. 1, b. l. 109), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 1, b. l. b. l. 111).
A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis A. S. nusikalto pirmą kartą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra neteistas. Iš gynėjo pateiktų kaltinamąjį charakterizuojančių dokumentų matyti, jog A. S. yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, Pagal LR BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Esant kaltinamojo A. S. motinos O. M. prašymui perduoti A. S. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai atgailauja ir teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotojas yra kaltinamojo motina, gyvena kartu, iš sūnaus sužinojusi apie padarytas nusikalstamas veikas, mato, kad sūnus gailisi savo poelgio, stengiasi taisyti savo elgesį, nusikalstamos veikos buvo padarytos jai nesant namuose. A. S. motina yra neįgali, neteista, administracine tvarka nebausta, nedirbanti, pajamų ir santaupų neturi, todėl yra pagrindas skirti laidavimą be užstato. Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms LR BK 40 str. 1 - 3 d., teismas sprendžia, kad A. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.)
Skiriant bausmę V. V. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (priskiriamas prie neatsargių), kaltės formą (nusikalstamas nerūpestingumas), tai, kad jis teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (t. 1, b. l. 135 - 150), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 134), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 1, b. l. 107), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos PSC neužregistruotas (t. 1, b. l. 132), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 1, b. l. 111). V. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į tai, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Dėl civilinių ieškinių
Valstybinė ligonių kasa pareiškė 3063,33 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 49). Žalą sudaro nukentėjusiojo V. Š. gydymas, konsultavimas bei ambulatorinė reabilitacija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose, VšĮ Kauno Centro poliklinikoje, VšĮ „Pagrindinis ortopedijos servisas“. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi civilinis ieškovas turtinę žalą patyrė dėl nusikalstamų V. V. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta padaryta turtinė žala (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Ieškinio dydį pagrindžia medicininių dokumentų apskaitos išrašai (1 t., b. l. 51 - 53), kurie patvirtina, kokios vertės medicininės paslaugos buvo suteiktos V. Š.. Nustatyta, kad suteiktų gydymo paslaugų kaina – 3063,33 Lt, kurias patvirtina prie civilinio ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai. Kadangi ieškinys pagrįstas, jis tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jei sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į žalą padariusį asmenį atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustatyta, kad žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta nusikalstamais kaltinamojo V. V. veiksmais, nukentėjusiosios gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Civilinis ieškinys pagrįstas, lėšos, sumokėtos už nukentėjusiojo V. Š. gydymą išieškotinos iš kaltinamojo V. V..
Nukentėjusysis V. Š. pareiškė ieškinį 5000 Lt turtinei žalai atlyginti, 45000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 45). Akivaizdu, kad dėl vaistų ir procedūrų, buvimo reabilitacijoje nukentėjusysis turėjo išlaidų, tačiau nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą turtinę žalą, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, atmestinas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.).
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog nukentėjusysis V. Š. patyrė neturtinę žalą dėl kaltinamojo V. V. veiksmų, neabejojama, kad nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, patyrė žalą sveikatai, dvasinius išgyvenimus. Dėl patirto sužalojimo (šautinio dešinio dilbio sužalojimo, dešinio alkūnkaulio skeveldrinio lūžimo, svetimkūnio dešiniame dilbyje) V. Š. patyrė nepatogumus kasdieniniame gyvenime, buvo apribotas jo bendravimas su aplinkiniais, jis buvo nedarbingas. Nukentėjusysis patyrė tiek fizinės sveikatos neigiamų padarinių, tiek nevienadienių dvasinių išgyvenimų, žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatytinas 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, atitinkantis teismų praktikos vidurkį bylose dėl kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr.2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-375/2010, 2K-360/2011, 2K-182/2011).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. ir Lietuvos Respublikos BK 72 str. nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., BPK 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., teismas
nusprendžia:
A. S. Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 255 str. 1 d., padarymą.
A. S. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. padarymo, nes nepadaryta ši veika (BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu).
Baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.
A. S. perduoti laiduotojo O. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio, t. y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbankas LT.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. ir paskirti bausmę - 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti neturtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti neturtinę žalą.
V. V. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. padarymo, nes nepadaryta ši veika (BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3063,33 Lt (tris tūkstančius šešiasdešimt tris litus 33 ct) žalos atlyginimo už nukentėjusiojo V. Š. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, naudai.
Nukentėjusiojo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. V. Krėvės pr. 117 – 28, Kauno m., civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, o dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Partizanų g. 194 - 28, Kauno m., 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. daiktinius įrodymus - sportinius batus, 43 dydžio ir juodos spalvos sportinės kelnės, grąžinti nukentėjusiajam, A. S., R. S. ir V. V. seilių pavyzdžius, lyginamuosius DNR pavyzdžius, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK (t. 1, b. l. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., šaunamąjį ginklą – šautuvą ,,Saiga 12“; pakete Nr. 216072 supakuotą dėžutėje su šoviniais; pakete Nr. 306405 supakuotas 4 dėžutes su šoviniais, esančius LPKTC Ginklų ir sprogmenų skyriuje (t. 1, b. l. 82, 83), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankius – konfiskuoti. Konfiskuotą šaunamąjį ginklą – šautuvą ,,Saiga 12“; perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
2 plokštelės su 4 pirštų ir delno pėdsaku, paketas Nr. 216071, kuriame supakuoti trys konteineriai su galimais šūvio pėdsakais, paimtais nuo lango rėmo, stiklo ir užuolaidų; paketą Nr. 114727, kuriame supakuoti 5 konteineriai su galimais šūvio pėdsakais, paimtais nuo V. V. rankų, galvos ir drabužių; paketą Nr. 115103, kuriame supakuoti 5 konteineriai su galimais šūvio pėdsakais, paimtais nuo A. S. rankų, galvos ir drabužių; paketą Nr. 114725, kuriame supakuoti 5 konteineriai su galimais šūvio pėdsakais, paimtais nuo R. (užrašyta – R.) S. rankų, galvos ir drabužių; popieriniame voke supakuotą šaratą, paimtas įvykio vietos apžiūros metu; plastikinį buteliuką, kuriame šaratas, ištrauktas operacijos metu iš nukentėjusiojo rankos; žalios spalvos plastikinę dėžę, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. S., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti bylos medžiagą Kauno apskrities VPK spręsti klausimą dėl A. S. ir V. V. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 176 str.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.