- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-16
- Bylos Nr.
- e2-1690-1246/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- D. L.
- Advokatai
- Aurimas Keidūnas
viešame teismo posėdyje, mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui D. L. (D. L.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė M. L. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo D. L. (toliau – atsakovas) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė „L.“, o atsakovui paliekama jo prigimtinė pavardė „L.“, ir iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad skyriumi su atsakovu gyvena nuo 2025 m. lapkričio 6 d., santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turto neįgijo, asmeniškai ji jokių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenimis neturi. Santuoka iširo dėl to, kad su atsakovu nesugebėjo taikiai išspręsti kylančių problemų, buitinių ir kitų klausimų, dėl to kildavo barniai, nebuvo tolerantiški vienas kitam, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą bei kaltino vienas kitą nesąžiningumu. Ieškovės teigimu, su atsakovu jiems nepavyko išsaugoti tarpusavio šiltų santykių, kadangi abiem trūko supratimo ir tolerancijos, laikui bėgant pasikeitė jų požiūris į šeimos vertybes, jie atitolo vienas nuo kito.
3. Atsakovui 2026 m. sausio 22 d. buvo įteiktas pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, tačiau teismo nustatytu terminu atsiliepimas į ieškinį nepateiktas.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad norėtų išsiskirsti su atsakovu, nes jis ją gąsdina, neduoda ramybės, persekioja socialiniuose tinkluose. Po santuokos sudarymo viskas buvo gerai, bet, laikui bėgant, santykiai vis prastėjo. Atsakovas ją pravardžiuodavo, keikėsi, buvo piktas, iš atsakovo pusė ne kartą yra patyrusi smurtą. Ieškovės teigimu, atsakovas namuose ją laikė kaip kalėjime, užrakindavo, neleisdavo išeiti, gąsdindavo, todėl ji labai bijojo ir norėjo išvažiuoti iš jo namų. Buvo iškvietusi keletą kartų pareigūnus, atsakovui buvo išrašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Dėl visų šių aplinkybių praėjusiais metais nusprendė, kad santykius su atsakovu reikia nutraukti. Norėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), atsakovas žadėjo, kad ją išleis, bet apgavo. Atsakovas seka kiekvieną jos žingsnį. Atsakovas turi problemų su antstoliais, todėl buvo toks laikas, kai vogė iš jos pinigus, jis ilgą laiką nenorėjo dirbti ir naudojosi jos pinigais. Jai (duomenys neskelbtini), todėl gauna atitinkamas išmokas ir tai yra pagrindinės jos pajamos. Nuo 2025 m. lapkričio 6 d. nebegyvena su atsakovu, dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Viską, apie ką buvo kalbama, suprato. Nenori, kad teismas skirtų terminą susitaikyti su atsakovu.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Aurimas Keidūnas palaikė ieškinio reikalavimus, patikslino kad ieškovė neprašo priteisti išlaikymą iš atsakovo. Papildomai nurodė, kad ieškovė turi tam tikrų sveikatos problemų ir kad atsakovas tuo naudojasi. Atsakovas yra linkęs vadovauti, o ieškovė nebegali su tuo taikstytis, dėl to santuoka tapo našta ir prašoma ją nutraukti. Atstovo teigimu, atsižvelgus į atsakovo teismo posėdžio metu išdėstytą poziciją bei jo elgesį, termino susitaikyti skyrimas šiuo atveju pažeistų ieškovės interesus. Atsakovas yra pernelyg globėjiškas, jo elgesys netgi teismo posėdžių salėje parodė, kad jis yra linkęs pernelyg vadovauti ieškovei.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti, kadangi nenori nutraukti santuokos su ieškove. Nurodė, kad po santuokos sudarymo santykiai su ieškove buvo geri, jie daug laiko leido kartu, pasakojo apie kartu leistą laiką Trakuose. Atsakovas neneigė to, kad būdavo situacijų, kai ieškovė išeidavo iš namų, tačiau jis ją vis susigrąžindavo, kai ji sirgdavo ar gulėdavo ligoninėje, ją slaugydavo, padėdavo, prižiūrėdavo. Atsakovo teigimu, ieškovė neturi savo nuosavo būsto, todėl jis padeda jai susitvarkyti dokumentus dėl socialinio būsto gavimo, nori ją įregistruoti savo gyvenamojoje vietoje. Santykiai su ieškovės motina nėra geri, bet ir pati ieškovė nelabai sutaria su savo motina, pasitaiko atvejų, kai ieškovė po pokalbių su motina dažnai verkia, tuomet stengiasi nuraminti ieškovę ir palaikyti. Iki santuokos su juo ieškovė turėjo daug vaikinų, bėgdavo iš namų, po santuokos sudarymo taip pat buvo neištikima, tačiau jis vis tiek nenori skirtis, kadangi ieškovė savarankiškai nesugebės pasirūpinti savimi, jai vienai yra sudėtinga, todėl norėtų jai tiek morališkai, tiek finansiškai padėti. Netiesa, kad jis ją persekioja ar gąsdina, nori tik jai padėti ir ją apsaugoti. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė jį yra užblokavusi socialiniuose tinkuose, nenori priimti iš jo pagalbos, nors pagalbą iš kitų asmenų priima. Patikino, kad finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos bylos aplinkybės
7. Su ieškiniu pateiktas santuokos sudarymo įrašą liudijantis išrašas patvirtina, kad M. L. (ikisantuokinė pavardė – K.) ir D. L. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Santuokoje ieškovė ir atsakovas bendrų vaikų nesusilaukė.
9. Registrų centro Nekilnojamojo turto registro bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių.
10. Duomenų, patvirtinančių tai, kad ieškovė arba atsakovas turėtų finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, byloje nėra.
Dėl termino susitaikyti (ne)nustatymo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).
12. Iš ieškovės teismo posėdžio metu pateiktos pozicijos, matyti, kad ji yra kategoriškai apsisprendusi nutraukti santuoką su atsakovu. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nenori nutraukti santuokos, prašė skirti terminą susitaikyti, tačiau, kaip galima spręsti iš atsakovo teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, atsakovo siekis išsaugoti santuoką grindžiamas ne santykių, grindžiamų abipusiu pasitikėjimu, meile ir pagarba vienas kitam, atkūrimu, o tik noru globoti ieškovę ir siekiu ją valdyti bei kontroliuoti. Pastebėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai patvirtina, kad sutuoktinių santykiai jau ilgą laiką nebuvo geri – pats atsakovas nurodė, kad ieškovė jau ne kartą buvo išėjusi iš namų, buvo jam neištikima ir pan.
13. Teismo vertinimu, vien atsakovo siekis globoti ieškovę, nes, kaip jis nurodo, ieškovė nėra pajėgi pati savimi pasirūpinti, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės ir atsakovo santuoka turi perspektyvų ir skirti jiems terminą susitaikyti. Priešingai, bylos duomenys ir šalių paaiškinimai, teikti teismo posėdžio metu, leidžia teismui daryti išvadą, kad santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2025 m. lapkričio 6 d., ieškovė iš namų išeidavo ir ankščiau, todėl laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės.
Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai
14. Byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) nebegyvena kartu ir nebeveda bendro ūkio.
15. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
16. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose įtvirtintos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
17. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas nesugebėdavo taikiai išspręsti buitinių ir kitų klausimų, dėl to kildavo barniai, jie nesugebėjo išsaugoti šiltų santykių, kadangi abiem pritrūko supratimo ir tolerancijos, pasikeitė jų požiūris į šeimos vertybes, jie nerodė pagarbos vienas kitam, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, atitolo vienas nuo kito. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad iš atsakovo buvo patyrusi fizinį smurtą, atsakovas namuose ją laikydavo kaip kalėjime, sekdavo kiekvieną žingsnį, gąsdindavo. Atsakovas teismo posėdžio, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad būdavo situacijų, kai ieškovė išeidavo iš namų, tačiau jis ją vis susigrąžindavo. Ieškovė jam buvo neištikima, tačiau jis vis tiek nenorėtų su ja skirtis, kadangi ji savarankiškai nesugebės pasirūpinti savimi.
18. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, o bylos aplinkybės rodo, kad tikėtina, jog, atsiradus problemoms ir nesutarimams, abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai realių pastangų rasti abiem priimtinas išeitis ir išsaugoti santuoką, kreiptis į specialistus pagalbos, keisti bendravimo kokybę ir gerbti vienas kitą, taip pažeisdami savo pareigą siekti kompromiso, rūpinimosi šeima, lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovės ir atsakovo santuokos iširimą sąlygojo skirtingi požiūriai į gyvenimą, į finansinius klausimus ir pareigą vienas kitą gerbti bei nesuderinami charakteriai.
19. Pažymėtina, kad, nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2016, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495/2020).
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl spręstina, kad santuoka tarp ieškovės M. L. ir atsakovo D. L. iširo ir ji nutrauktina pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl jos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo
21. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „L.“, o atsakovui paliktina jo prigimtinė pavardė „L.“.
22. Šalys tarpusavio išlaikymo neprašo, todėl išlaikymas po santuokos nutraukimo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų
23. Nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi.
Dėl santuokoje įgyto turto bei kreditorinių prievolių padalinimo
24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
25. Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo. Šią aplinkybę patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys. Be to, ir ieškovė, ir atsakovas patys nurodė, kad jokio dalintino turto šalys neįgijo, todėl turtas nėra dalijamas.
26. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, kad neturi kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, taip pat neturi asmeninių skolų. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad taip pat neturi kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims bei asmeninių skolų.
27. Taigi nesant duomenų apie šalių bendrus ir (ar) kiekvienos iš šalių asmeninius įsipareigojimus kreditoriams, klausimas dėl prievolių kreditoriams pobūdžio ir tolimesnio vykdymo nesprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Ieškovei M. L. nagrinėjamoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ((duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
29. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
30. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad valstybė patyrė 284,50 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu.
31. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo D. L. valstybės naudai priteistina 115 Eur žyminio mokesčio suma ir 284,50 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu.
32. Teismas šioje byloje patyrė 9,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259–260, 270 ir 385 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. L. (D. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei M. L. palikti pavardę – „L.“, o atsakovui D. L. (D. L.) palikti pavardę – „L.“.
Priteisti iš atsakovo D. L. (D. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 115 Eur (vieno šimto penkiolikos Eur) žyminį mokestį, 284,50 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių Eur 50 ct) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu, bei 9,49 Eur (devynių Eur 49 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žyminis mokestis – įmokos kodas 5660; kitos išlaidos – įmokos kodas 5662). Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.
Išsiųsti sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.