Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevčius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-06-09 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla N. T. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015-03-21, apie 01.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 1,05 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo N. T. nutraukta, konstatavus, kad N. T. veiksmuose nėra adminstracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Institucija savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės motyvuoja tuo, jog teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų bei nesiėmė aktyvių veiksmų prieštaravimams panaikinti. Apygardos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). Administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės). Pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.

Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, būtent ji ir turi pasirūpinti, kad asmens kaltei patvirtinti būtų pateikti patikimi ir leistini įrodymai, o visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog N. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 1 d. nebuvo įrodyta. Institucija teigia, jog N. T. neblaivumą patvirtina alkotesterio metu užfiksuoti duomenys. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 straipsnio reikalavimus.

Iš policijos pareigūno vyr. patrulio tarnybinio pranešimo matyti, jog 2015-03-21 apie 01.10 val. policijos pareigūnai sustabdė N. T. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai, tikrindami vairuotojo dokumentus, užuodė iš vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą ir pareikalavo pūsti į alkotesterį. Alkotesteriu buvo nustatyta 1,05 promilės etilo alkoholio. N. T. nesutiko su tokiais parodymais ir pareigūnams nurodė jog ką tik išgėrė gurkšnį alaus. Teismo posėdžio metu N. T. nurodė, jog baigęs darbą išgėrė gurkšnį alaus ir važiavo namo, į alkotesterį pūtė be baimės, tačiau kai pamatė alkotesterio duomenis prašė pareigūnų leisti pakartotinai pūsti po 15 minučių, nurodydamas savo prašymo motyvus, t. y. ką tik buvo pavartojęs alkoholio, tačiau policijos pareigūnai nesutiko pakartotinai atlikti patikrinimo.

Alkotesterio ,,Alcotest 7510 Nr. ARCK-0018“, kuriuo buvo tikrintas N. T. alkoholio koncentracija, matuojant alkoholio kiekį iškvėptame ore, naudojimosi instrukcijoje nurodyta, jog prietaisas turi būti naudojamas palaukiant ne trumpiau nei 15 min. laiko tarpą, nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo, nes burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodymus. Jeigu matavimo rezultatas yra teigiamas, rekomenduojama atlikti pakartotinį matavimą po 10 – 15 min. matavimo rezultato patvirtinimui.

Apygardos teismo nuomone, policijos pareigūnai, žinodami apie tai, jog N. T. nuo alkoholio vartojimo ir jo sustabdymo blaivumui patikrinti buvo praėjusios kelios minutės, ir suprasdami, jog tai gali turėti įtakos matavimo rezultatams, atlikdami N. T. blaivumo patikrinimą nepraėjus 15 min. po alkoholio vartojimo, pažeidė alkotesterio naudojimo tvarką. Be to, pažymėtina ir tai, jog policijos pareigūnai nustatę teigiamą rezultatą ir matydami, jog N. T. nesutinka su tokiais duomenimis, nepagrįstai neleido N. T. pakartotinai atlikti patikrinimą po 15 min., nors alkotesterio naudojimo instrukcija rekomenduoja tai atlikti, siekiant patvirtini matavimo rezultatą. Atsižvelgiant į tai, atlikto patikrinimo metu gauti rezultatai ir jų patikimumas kelia pagrįstų abejonių, todėl remiantis vien tik alkotesterio duomenimis tvirtinti, kad N. T. vairavo neblaivus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, negalima.

Šioje byloje esminę reikšmė turi tai, jog N. T., nesutikdamas su patikrinimo rezultatais, savo iniciatyva per 1 val. nuo pirminio patikrinimo kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininiai apžiūrai atlikti. Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigoje Kretingos ligoninėje 2015-03-21 02.10 val. tyrimams buvo paimtas N. T. kraujas, taip pat atlikta jo medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui patikrinti. Iš apžiūros akto matyti, jog gydytojas R. S., atlikęs N. T. medicininę apžiūrą nustatė, jog patikrinimo metu N. T. eisena taisyklinga, eina tiesiai, vyzdžiai simetriški, orientuojasi savyje, laike. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, jog N. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2015-03-21 akte konstatuota, kad N. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Taigi, aptarti N. T. neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų.

Apeliantas teigia, jog teismas turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva kreiptis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Klaipėdos skyrių pavedant ekspertams atlikti ekspertizę ir nustatyti ar N. T. transporto priemonės sustabdymo metu vairavo neblaivus. Apygardos teismo nuomone, šioje byloje teismui nebuvo pagrindo kreiptis į ekspertus. Pažymėtina jog panašaus pobūdžio byloje apklausiami specialistai yra nurodę, jog suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 promilės per valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-12-2013). Atsižvelgiant į tai, praėjus 1 val. iš N. T. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai būtų tai parodę, t. y. aplinkybė, jog praėjus valandai po to, kai N. T. organizme nustatyta 1,05 promilės alkoholio, atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio nenustatyta visiškai, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį.

Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra ypač pavojingas ir šiurkštus pažeidimas, todėl pirmiausiai tokių pažeidimų bylų medžiaga turi būti itin kruopščiai surenkama ir tinkamai paruošiama nagrinėti teisme, neperkeliant šios naštos teismui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje surinktų duomenų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog N. T. administracinio teisės pažeidimo metu buvo neblaivus.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į principą, kad visos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą N. T. dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, konstatavęs, jog jo veikoje nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-06-09 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.