- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-1818-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10729-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Rudosta“
- Ieškovas
- G. N.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Rudosta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Rudosta“ dėl sumokėtų pinigų už neatliktus darbus ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo A. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Rudosta“: 5 000 Eur, sumokėtų pagal 2021 m. liepos 1 d. Rangos sutartį Nr. 10, už neatliktus darbus; 3 000 Eur sutartinių netesybų (delspinigių), 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (8 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas). Šiame sklype statomas pastatas, kurio statusas 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo „formuojamas“. Gyvenamojo namo su atskiru vasarnamiu statybai įsigytas projektas ir gautas statybos leidimas. 2021 m. liepos 1 d. šalys sudarė Rangos sutartį Nr. 10 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir priemonėmis, atlikti ir perduoti ieškovei nurodytus darbus Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka, o ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei dalį statybos aikštelės, priimti tinkamai ir laiku atliktus darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Šalys taip pat susitarė, kad statybos darbų pradžia 2021 m. liepos 2 d., o pabaiga 2021 m. liepos 16 d. Atsakovei avansas – 3 000 Eur, buvo sumokėtas 2021 m. liepos 1 d. grynaisiais pinigais, perduodant juos atsakovės direktoriui T. R.. Po avanso sumokėjimo, statybos darbai pradžioje vyko labai intensyviai, todėl atsakovės prašymu, buvo pervesta papildomai po 2 000 Eur bankiniais pavedimais – 2021 m. liepos 8 d. ir 2021 m. liepos 14 d. Viso ieškovė atsakovei sumokėjo 7 000 Eur. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka darbų neužbaigė. Atsakovė turėjo įrengti bendrai 120 kv. m. pamatų, kurių sutarta kaina (bendra su medžiagomis) - 9 300 Eur. Vėluodama ir nekokybiškai atsakovė įrengė 30 kv. m ploto vasarnamio pamatus, todėl, nepaisant nustatytų trūkumų, pripažįstama, kad dalį darbų atsakovė atliko, t.y. už 2 000 Eur. Tačiau už likusius atsakovei sumokėtus 5 000 Eur darbai nebuvo atlikti. Jokie darbų perdavimo priėmimo aktai nebuvo pasirašyti, nes bandant bendrauti su atsakovės vadovu T. R., pastarasis ignoravo skambučius ir raginimus geranoriškai spręsti susidariusią situaciją. Darbai liko neužbaigti, taip pat negrąžinti 5 000 Eur už neatliktus darbus. 2022 m. kovo 20 d. atsakovės vadovui T. R. išsiųstas pranešimas informuojant, kad dėl tinkamai ir laiku neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, bus kreiptasi į kitą rangovą dėl likusių pamatų įrengimo. Su nauju rangovu UAB „Abitum“, 2020 m. kovo 21 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 22-21 dėl likusių gyvenamojo namo pamatų darbų atlikimo už bendrą kainą - 7 078,50 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė MB „Rudosta“ pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2021 m. liepos 1 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 10. Iki darbų pradžios (2021 m. liepos 5 d.) ieškovė atsiuntė projektinę dokumentaciją (toliau – Projektas), pagal kurią karkasinio namo pamatų darymą - 120 kv. m,. sudarė apie 80 kv. m. gyvenamojo namo pamatai ir apie 40 kv. m. vasarnamio pamatai. 2021 m. liepos 15 d. buvo pilnai įrengti vasarnamio (40 kv. m.) pamatai, taip pat atlikti visi paruošiamieji gyvenamojo namo (80 kv.m.) pamatų įrengimo darbai (žemės lyginimas, polių gręžimas, armatūros dėjimas bei polių betonavimas). Darbų vykdymo eigoje ieškovės sūnus V. N. paprašė atlikti papildomus darbus, atsakovės medžiagomis išbetonuoti vasarnamio grindis (40 kv. m.). 2021 m. liepos 15 d. pradėti papildomi darbai - vasarnamyje smėliu užpiltos grindys (30-35 cm storio), uždėtas dvigubas polistirolo sluoksnis ir grindys užpiltos betonu. Už šiuos papildomus darbus ieškovė nėra atsiskaičiusi. Subrangovui nesavalaikiai vykdant subrangos sutartį, 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovė buvo priversta nutraukti sutartinius santykius su subrangovu ir Sutartyje numatytus darbus tęsti pati, savo lėšomis, todėl darbų atlikimas sustojo ir ieškovė informuota apie susidariusią situaciją. Todėl tik apie 2021 m. rugsėjo 26 d. buvo pilnai užbaigti vasarnamio pamatai ir papildomas vasarnamio grindų betonavimas. Vėliau turėjo būti tęsiamas gyvenamojo namo pamatų įrengimas. Tačiau laiku ir kokybiškai juos atlikti bei Sutartį pilnai įvykdyti nebuvo galimybės, o 2022 m. kovo 20 d. ieškovė pranešė, kad sudarė naują rangos sutartį su kitu rangovu. Atsakovės teigimu, ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovė klaidingai nurodo sumokėjusi atsakovei 7 000,00 Eur, nors sumokėjo tik 4 000,00 Eur. Vasarnamio pamatai buvo 30 kv. m., o ne 40 kv. m., todėl ieškovė nepagrįstai atliktus vasarnamio pamatų darbus vertina tik 2 000,00 Eur, nors jų vertė yra 3 100,00 Eur. Ieškovė nutyli, kad buvo atlikti gyvenamojo namo pamatų įrengimo paruošiamieji darbai, kurių vertė – 3 500,00 Eur taip pat ieškovės prašymu buvo atlikti papildomi grindų betonavimo darbai, už kuriuos ieškovė liko skolinga 2 500,00 Eur.
4. Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad būtent atsakovė primygtinai reikalavo, jog visi atsiskaitymai būtų vykdomi tik grynaisiais pinigais. Atsakovė jokia forma nėra pareiškusi jokių pretenzijų ar, kad ieškovė būtų nesumokėjusi 3 000 Eur avanso ir/ar, kitų mokėjimų, kurie buvo atliekami išimtinai atsakovės vadovo prašymu.
5. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovė dublike pripažįsta, jog atsakovė atliko papildomus darbus už 2 500 Eur, tačiau ieškovė už juos neatsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovė G. N. paaiškino, kad 3 000 Eur avansas buvo iš jos asmeninių lėšų. Sutartį atvežė sūnus (liudytojas V. N.). Pasirašė ją perskaičiusi, bet neatsimena ar Sutartyje jau buvo kitas parašas.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas vadovas T, R. nurodė nesutinkantis su ieškiniu visoje apimtyje, nes visi pokalbiai ir derinimai vyko su V., su kuriuo susitiko prie minėto Sklypo. Ten buvo atvykę N. ir V.. Ant jų mašinos kapoto, manant, kad pasirašė H., Sutartis buvo pasirašyta ir paprašyta avanso. Nusamdžius subrangovą A. M., darbai buvo pradėti nuo vasarnamio. V. sakė, kad reikia grindų. Gavosi tokia situacija, kad namukas jau buvo vežamas ir reikėjo galutinio rezultato. Darbai buvo atlikti ir po visų užpylimų, atvažiavus namukui, paaiškėjo dideli nukrypimai, kuriuos reikėjo sutvarkyti. Nurodo, kad kai tik galėjo, važiavo ir prašė V. užsakyti betoną. Gyvenamajam namui buvo iškasti poliai, sulygintas paviršius ir kreiptasi į architektus, kad būtų pakeistas projektinis planas. Paaiškino nežinantis, kodėl poliai buvo taip sugręžti. Baigti darbus žadėjo, bet jų nebaigė dėl finansinių problemų (buvo apgautas subrangovo). Ieškovė nusisamdė kitą įmonę, kad pabaigtų darbus. Pinigai buvo gauti tik pavedimais, iš viso 4 000 Eur. Avansas negautas. Paaiškino, kad turi vidurinį išsilavinimą, o prie statybų yra dirbęs Lietuvoje ir užsienyje.
8. Teismo posėdžio metu liudytojas V. N. parodė, kad T. R. buvo perduota visa reikiama dokumentacija. Pagal kurią įvertinta ir kaina. Sutartimi buvo sutarta, jog 3000 Eur yra avansas, kad būtų pradėti darbai. Pinigai sumokėti grynaisiais T. R., Sutarties pasirašymo dieną. Pinigų paėmimas nebuvo užfiksuotas, o dėl papildomų darbų nebuvo tartasi. Mažojo namuko (vasarnamio) pamatai buvo padaryti tik liepos 22 d., nors pats namukas atvežtas ir surinktas liepos 21 d. Surinkus namuką, pastebėta, jog pamatai neatitinka išmatavimų ir namuko nebus įmanoma pastatyti. Pranešus T. apie pamatų trūkumus, buvo sutarta, kad pradžioje namukas bus statomas ant pakaišalų, kol T. sutaisys pamatus. Pamatai, neva, buvo sutvarkyti rugsėjo mėnesį. Vėliau atsakovė buvo raginama padaryti pamatus dideliam namui. Tačiau T. R. žadėjo, kad viskas bus tvarkoj, o vėliau pranešė, kad turi finansinių problemų. Buvo laukiama, terminai pratęsinėjami, tačiau darbai neatlikti. Už mažojo namuko (vasarnamio) pamatus buvo sutarta kaina – virš 2 000 Eur. Didžiojo namo pamatus sutvarkė kita įmonė.
9. Teismo posėdžio metu liudytoja N. N. nurodė, kad dėl pamatų ji tarėsi su T. R., ir tai turėjo būti padaryta per liepos mėnesį. Tačiau viskas užsitęsė. Mažam nameliui pamatai buvo padaryti, tačiau atvežus ir pradėjus statyti namelį, paaiškėjo, jog jie padaryti blogai – buvo kreivi ir namelis negalėjo būti statomas. Tada nuspręsta pakišti pakaišalus. Taip gyventa iki rugsėjo pabaigos, kol pavyko išprašyti, kad T. R. pataisytų. Su T. R.buvo susitarta, kad mamos (ieškovės) pinigai – avansas, jam bus perduoti Sklype. Pinigus perdavė V. N.. T.R. pasirašė sutartį, tačiau pamiršo pasirašyti kvitą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovės 5 000 Eur už neatliktus darbus, 3 000 Eur sutartinių netesybų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 210 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė valstybės naudai iš atsakovės 17,76 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
11. Teismas nurodė, kad šalys sudarė sutartį dėl karkasinio namo pamatų darymo žemės sklype, kuris priklauso ieškovei, kaip fiziniam asmeniui. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų planavusi statinį naudoti verslo ar profesiniams poreikiams. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, todėl vadovaujantis CK 2.4 straipsnio 2 dalimi, yra laikomas verslininku. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių sudarytą sutartį teismas kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį, todėl šalių santykiams, be bendrųjų rangos nuostatų, taikytinos ir specialiosios CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios vartojimo rangą.
12. Teismas nustatė, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovė visus Sutartyje nurodytus darbus atliks iki 2021 m. liepos 16 d. (Sutarties 3 punktas). Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė tik apie 2021 m. rugsėjo 26 d. užbaigė vasarnamio pamatus ir jie nebuvo kokybiški. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė nebaigė gyvenamojo namo pamatų įrengimo. Sutarties 12.2 punkte šalys susitarė dėl darbų kainos vienetiniu įkainiu – 9 300 Eur. Sutarties 12.1 punktu šalys susitarė, kad rangovei pasirašius Sutartį, ieškovė sumoka avansą, kurio dydis yra 30 proc. visos sąmatos. Vasarnamio pamatų plotas apie 30 kv. m., o gyvenamojo namo pamatų plotas – apie 90 kv. m., taigi 1 kv. m. kaina su darbais ir medžiagomis yra 77,50 Eur/kv.m. (9 300 Eur/120 kv. m. = 77,50 Eur/kv. m. ). Todėl vasarnamio pamatų darbų kaina pagrįstai laikytina 2 000 Eur. Nustačius, kad į atsakovės sąskaitą padaryti du bankiniai pavedimai, kiekvienas po 2 000 Eur (2021 m. liepos 8 d. ir liepos 14 d. pavedimai), ir, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 3 000 Eur avansą grynaisiais pinigais, laikytina, kad ieškovė atsakovei iš viso sumokėjo 7 000 Eur.
13. Teismas vertino, kad atsakovei laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nuolat pratęsinėjant darbų atlikimo terminus ir per juos neįvykdžius įsipareigojimų pagal Sutartį, atsakovė nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė įgijo teisę atgauti už gyvenamojo namo pamatų darbus sumokėtą sumos dalį. Šiuo atveju neatliktų darbų dalis yra 90 kv. m. 2020 m. kovo 21 d. ieškovei sudarius sutartį su nauju rangovu už šių darbų atlikimą nustatyta 7 078,50 Eur kaina.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog ieškovė atsakovei iš viso sumokėjo 7 000 Eur, o atsakovė atliko darbų už 2 000 Eur. Taigi ieškovė atsakovei sumokėjo 5 000 Eur daugiau nei buvo atlikta darbų, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 000 Eur.
15. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos 2021 m. liepos 1 d. Rangos sutarties Nr. 10, 21.1 punkte numatyta, kad rangovas vėluodamas pradėti ar užbaigti darbus pagal sutartyje nustatytą terminą, privalo mokėti užsakovui 50 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovei skaičiuojant netesybas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 17 d. iki 2022 m. kovo 21 d. (50 Eur * 180 d. = 9 000 Eur) ir prašant priteisti 1/3 šios dalies, t.y. 3 000 Eur, šį reikalavimą teismas tenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 3 000 Eur delspinigių (CK 6.71; 6.73 straipsniai; 2021 m. liepos 1 d. Rangos sutarties Nr. 10, 21.1 punktas).
16. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
17. Apeliantė (atsakovė) MB „Rudosta“ pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti arba pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsakovė pripažįsta, jog atliko tik dalį gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbų, t. y. išlygino žemę, išgręžė polius, sutvirtino juos armatūra bei užpylė betonu (20-21 vnt. polis). Atsakovė atliko pagrindinius paruošiamuosius pamatų įrengimo darbus, kuriuos įvertino 3 500 Eur. Iki pilno gyvenamojo namo pamatų įrengimo trūko tik armatūros (apie 500 Eur), betono (apie 1 000 Eur) ir skydų (apie 500 Eur), jog būtų sujungti poliai ir suformuoti pamatai, kurie būtų užpilti betonu. Ieškovė neįrodė, jog atsakovo atlikti pagrindiniai gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbai būtų nekokybiški ir už juos nėra pagrindo mokėti dalies pinigų, o būtent 3 500 Eur.
19. Nurodo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė klaidingas aplinkybes dėl atsiskaitymo su atsakovu. Ieškovė visiškai nepagrįstai nurodė, jog ji pagal Rangos sutartį atsakovui sumokėjo viso 7 000 Eur. Atsakovas patvirtina ir pripažįsta, jog iš ieškovės yra gavęs tik 4 000 Eur sumą. Ieškovė 2021 m. liepos 1 d. neva sumokėjo atsakovui 3 000 Eur avansą grynais pinigais. Priešingai nei nurodo ieškovė, 2021 m. liepos 1 d. avansas atsakovui sumokėtas nebuvo, t. y. nei bankiniu pavedimu, nei grynais pinigais.
20. Atsakovas pateikė neginčytinus įrodymus, jog karkasinio namo pamatai sudarė 40 m2, o pačiai ieškovei juos priėmus, jų atlikimas vertintinas 3 100 Eur. (40 m2 x 77,50 Eur/m2), o ne 2 000 Eur kaip nurodė ieškovė. Atsakovas taip pat pateikė neginčytinus įrodymus, jog atliko papildomus darbus, t.y. karkasinio namo grindų įrengimas, kurių vertė 2 500 Eur ir už kuriuos ieškovė neatsiskaitė.
Šalies argumentai
21. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismas sprendime nustatė, jog ieškovė sumokėjo atsakovei 7 000 Eur, iš kurių 3 000 Eur grynais pinigais, tačiau nepateikė jokių motyvų, kokių įrodymų pagrindu teismas priėjo prie tokios išvados. Pažymi, jog jeigu ieškovė iš tikrųjų būtų mokėjusi atsakovui grynais pinigais, atsakovas būtų išrašęs grynųjų pinigų priėmimo orderį ar kitą buhalterinį apskaitos dokumentą patvirtinantį pinigų gavimą, tačiau ieškovė jokių mokėjimų grynais atsakovui neatliko, todėl tokių įrodymų byloje nėra. Teismas sprendime nustatė, jog vasarnamio pamatų plotas 30 m², o šie darbai vertintini 2 000 Eur, tačiau nepateikė jokių motyvų, kokių įrodymų pagrindu teismas priėjo prie tokios išvados. Tuo tarpu dėl atsakovo nurodytų esminių argumentų, jog buvo atlikta dalis gyvenamojo namo pamatų darbų (vertė 3 500 Eur) ir atlikti papildomi grindų betonavimo darbai (2 500 Eur), teismas sprendime apskritai net nepasisakė.
22. Taip pat pažymi, jog byloje apklausta ieškovė patvirtino, jog 2021 m. liepos 1 d., t. y. Sutarties sudarymo dieną objekte nebuvo, atsakovo vadovo nematė, jį pirmą kartą pamatė teisme. Taigi, pačios ieškovės teisme duoti paaiškinimai paneigė ieškinyje nurodytus teiginius, jog ji asmeniškai sumokėjo atsakovui avansą grynais pinigais. Ieškovė kituose procesiniuose dokumentuose jau pakeitė savo ieškinyje nurodytą poziciją ir nurodė, jog neva apmokėjimą grynais pinigais atsakovo vadovui atliko jos sūnus.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pasisakant dėl pamatų dydžio, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vasarnamio pamatai yra 30 m2, kurie vertintini 2 000 Eur. Teismas sprendime nenurodė kokių byloje surinktų įrodymų pagrindu buvo konstatuota minėta esminė bylos aplinkybė. Ieškovė savo ieškinyje patvirtina, jog atsakovas įrengė vasarnamį, kurio plotas apie 30 kv.m., todėl ieškovė pripažįsta, jog atsakovas atliko darbų už 2 000 Eur. Ieškovė pateikė skaičiavimą 9 300 Eur /120 m2=77,50 Eur/m2. Atsakovas sutinka su ieškovės nurodytu kainos skaičiavimu (formule, jog 1 m2 pamatų darymo kaina yra 77,5 Eur), tačiau nesutinka, jog vasarnamio kvadratūra yra 30 m2. Įrodymai patvirtina atsakovo dėstomus argumentus, jog vasarnamio pamatai buvo 40 m2.
24. Atsakovas įrodinėjo, jog ieškovė užsakė papildomus darbus, t. y. vasarnamio grindų betonavimas, kuriuos atsakovas atliko, tačiau ieškovė už juos neatsiskaitė 2 500 Eur. Teismas dėl šios esminės aplinkybės taip pat nepasisakė, nors ieškovė savo dublike pripažino faktą, jog atsakovas atliko papildomus darbus, t.y. vasarnamio grindų užbetonavimą bei pati pateikė šį faktą patvirtinančius įrodymus. Faktą, jog atsakovas atliko šiuos darbus patvirtina nuotraukos, filmuota medžiaga ir šalių susirašinėjimas. Atsakovas pažymi, jog ieškovė už šiuos papildomus darbus su atsakovu neatsiskaitė. Atsakovas šiuos darbus vertina 2 500 Eur suma.
Atsiliepimas
25. Ieškovė G. N. pateikė atsiliepimą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
26. Nurodo, kad tiek bylos medžiaga (šalių procesiniai dokumentai ir teismo posėdžių metu duoti proceso dalyvių paaiškinimai) akivaizdžiai patvirtina, jog remiantis sutarties 12.1 punktu, 2021 m. liepos 1 d. dieną (sutarties pasirašymo momentu) ieškovė sumokėjo atsakovei avansu 3 000 Eur grynais, kuriuos grynais perdavė atsakovės vadovui už medžiagų pirkimą.
27. Pažymėjo, kad atsakovė nors ir vėluodama ir nekokybiškai, tačiau įrengė mažojo vasarnamio pamatus, kurių plotas apie 40 kv.m., todėl ieškovė, nepaisant nustatytų trūkumų, pripažino, kad atsakovė šioje dalyje atliko darbų už 2 000 Eur, tačiau už likusius sumokėtus 5 000 Eur darbai iš atsakovės pusės nebuvo atlikti. Nurodo, kad šalys nesitarė dėl papildomų darbų atlikimo. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė atliko papildomus vasarnamio pamatų betonavimo darbus už papildomus 2 500 Eur. Kyla visiškai pagrįstas klausimas, kodėl atsakovė niekada nereiškė jokių ieškovei pretenzijų dėl šių atliktų ir atsakovės išgalvotų papildomų darbų ir atsiskaitymo už juos. Dėl to, kad turėjo samdytis naują rangovą, ieškovė patyrė praktiškai 8 000 Eur nuostolius tik dėl atsakovės netinkamų veiksmų ir neveikimo.
28. Taip pat nurodo, kad su atsakovės vadovu ikisutartiniuose, sutarties vykdymo ir vėlesniuose santykiuose bendradarbiavo tik ieškovės sūnus ir jo sutuoktinė. Todėl, atsižvelgiant į tai, teismui ir buvo teikiami į bylą visi elektroniniai ir sms žinučių forma susirašinėjimai tarp MB „Rudosta“ vadovo su ieškovės sūnumi bei jo sutuoktine. Ieškovė detalizuoja šalių susirašinėjimą ikisutartiniuose santykiuose teigiant, kad su atsakovu susirašinėjo ieškovės sūnus, be to, atsakovė primygtinai reikalavo, kad visi atsiskaitymai būtų daromi tik grynais, todėl 3 000 Eur avansas, sutarties pasirašymo momentu ir buvo sumokėtas atsakovei grynais.
29. Sutarties 10.5 punktu, šalys susitarė, jog darbų priėmimas įforminamas atliktų darbų perdavimo priėmimo aktu. Pažymėtina, kad iš atsakovės pusės ieškovė taip ir nesulaukė darbų perdavimo priėmimo, kadangi atsakovės atlikti darbai buvo atlikti labai nekokybiškai ir neužbaigti, nors atsakovė ir žadėjo taisyti trūkumus ir užbaigti darbus, tačiau šių ne tik, kad neištaisė, bet ir neužbaigė, o ir tuos kuriuos atliko, ieškovė traktuoja kaip atliktus visiškai ne pagal projektus, kurie buvo siųsti atsakovei. Nepaisant to, kad atsakovė ir atliko mažojo namuko pamatų įrengimo darbus su trūkumais, ieškovė ieškiniu pati geranoriškai sutinka, jog už šį darbą su trūkumais atsakovei pripažįstanti 2 000 Eur sumoje atlygį.
30. 2020 m. kovo 21 d. ieškovė sudarė su nauju rangovu UAB „Abitum“ Statybos rangos sutartį Nr. 22-21. Ieškovė, reaguodama į atsakovės dublike dėstomas aplinkybes, kreipėsi į UAB „Abitum“ vadovą, kuris prieš pasirašant šalims sutartį, įvertino ginčo objekte esamą situaciją. Atsakovė pripažino, jog ne tik, kad neatliko darbų, bet kad jie ir buvo atlikti netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
32. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
33. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Vis dėlto šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas tam, kad ginčas būtų perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, tarp šalių susiformavusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos teisinius santykius. Šios išvados apeliaciniame skunde nėra ginčijamos.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (ten pat).
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis adresu(duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 1 d. tarp G. N. ir MB „Rudosta“ buvo sudaryta Rangos sutartis Nr.10. Šia Rangos sutartimi šalys sutarė dėl gyvenamojo namo ir vasarnamio pamatų įrengimo darbų (Rangos sutartyje objektas yra įvardinamas kaip karkasinio pamatų darymas 120 m2). MB „Rudosta“ apie 2021 m. rugsėjo 26 d. pilnai užbaigė vasarnamio pamatus, ieškovės teigimu, vasarnamio pamatai nebuvo įrengti kokybiškai, tačiau ieškovė pripažino 2 000 Eur atlygio už šio darbo atlikimo pagrįstumą, byloje kilo ginčas dėl šio atlygio dydžio. MB „Rudosta“ nebaigė įrengti gyvenamojo namo pamatų. Byloje taip pat kilo ginčas dėl atsakovės teisės į atlygį už dalies gyvenamojo namo bei papildomų darbų atlikimą.
39. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 000 Eur, sumokėtus pagal 2021 m. liepos 1 d. Rangos sutartį Nr. 10, už neatliktus darbus. Pagal šalių sudarytą Rangos sutartį, šalys sutarė, jog sutarties darbų kaina yra nustatoma vienetiniu įkainiu – 9 300 Eur (medžiagos ir darbas) (Rangos sutarties 12.2 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad atsakovei (kaip rangovei) pasirašius sutartį su ieškove (kaip užsakove), ieškovė sumoka 30 proc. avanso visos sąmatos, kur į avansą įskaičiuota yra ir medžiagų pirkimas, technikos atvežimas ir reikalinga technika darbams atlikti.
40. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dvejais mokėjimo nurodymais pervedė atsakovei atitinkamai 2 000 Eur ir 2 000 Eur (1 t., b. l. 15-16). Ieškovės teigimu, pastaroji taip pat yra sumokėjusi atsakovei 3 000 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovė su šiais ieškovės teiginiais nesutinka, nurodydama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių avanso perdavimą grynaisiais pinigais.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip minėta, šalių sudarytos Rangos sutarties 12.1 punkte nurodyta, jog užsakovas (t. y. ieškovė) sumoka 30 proc. avanso visos sąmatos. Bendra darbų kaina pagal Rangos sutartį – 9 300 Eur (medžiagos ir darbas), taigi 30 proc. bendros kainos lygu 2 790 Eur. Pagal byloje pateiktą susirašinėjimą tarp atsakovės ir ieškovės sūnaus, tariantis dėl kainų ir ieškovės sūnui nusiuntus tikslų objekto adresą, atsakovė 2021 m. liepos 1 d. nurodė, kad iš ieškovės ims avansą, paaiškino, kad avanso reikia technikai ir medžiagoms, avansą sudaro 3 000 Eur (1 t., b. l. 120), taigi avansas yra iš esmės atitinkantis Rangos sutarties 12.1 punkte nurodytą procentą. Tame pačiame el. laiške atsakovė taip pat paaiškino, kad visi atsiskaitymai turi būti vykdomi grynaisiais pinigais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, avansas šiuo atveju tiek pagal Rangos sutartį, tiek pagal šalių ikisutartinius santykius buvo laikytas būtinaja sąlyga, siekiant pradėti darbus pagal Rangos sutartį ir nėra tikėtina, jog pabrėžus avanso svarbą, tačiau jo nesumokėjus, darbai vis vien būtų buvę pradėti vykdyti. Tuo labiau, nors šalims buvo būdinga komunikacija tiek el. laiškais, tiek ir trumposiomis žinutėmis, byloje nėra duomenų, kurie galėtų patvirtinti atsakovės reikalavimą ieškovei perduoti dar tariamai neperduotą avansą, nors šią pareigą pagal Rangos sutartį ieškovė turėjo.
42. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal byloje pateiktą susirašinėjimą tarp atsakovės ir ieškovės sūnaus, atsakovė 2021 m. liepos 8 d. laiške nurodė, kad „Tada būtų kitas atsiskaitymas antradienį 2 000 Eur ir paskutinis atsiskaitymas penktadienį kai darbai bus baigti 2 300 Eur“ (1t., b. l. 108). Taigi, sudėjus sumokėtą avanso sumą (3 000 Eur) ir atliktus dvejus bankinius pavedimus atskirai 2 000 Eur sumoms, ir šiame aptartame laiške nurodytą sumą (2 300 Eur) gaunama Rangos sutarties 12.2 punkte vienetiniu įkainiu nustatyta darbų kaina, t. y. 9 300 Eur. Nurodytuose el. laiškuose nėra užsimenama apie neva 3 000 Eur sumą atitinkančio avanso neapmokėjimą. Tačiau, pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą, aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos, siekiat nustatyti ar avansas iš tiesų buvo sumokėtas.
43. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vasarnamio pamatų plotas yra apie 30 kv. m, o gyvenamojo namo pamatų plotas – apie 90 kv. m., taigi 1 kv. m. kaina su darbais ir medžiagomis yra 77,50 Eur/kv.m (9 300 Eur/120 kv. m. = 77,50 Eur/kv. m. ), todėl vasarnamio pamatų darbų kainą laikė 2 000 Eur. Byloje nėra ginčo dėl pateikto skaičiavimo (formulė, jog 1 m2 pamatų darymo kaina yra 77,5 Eur), vis dėlto, apeliaciniame skunde nurodoma, kad vasarnamio pamatų plotas yra 40 m2.
44. Kaip minėta, Rangos sutartyje nėra atskirai išskirtas gyvenamojo namo bei vasarnamio pamatų plotas. Vis dėlto, byloje pateiktame projekte yra nurodoma, kad bendras gyvenamojo namo plotas yra 77,47 m2 (1t., b. l. 57). Byloje nėra ginčijama, kad sulygtiems tarp šalių darbams atlikti atsakovė pasitelkė subrangovą. Byloje yra pateikta 2021 m. liepos 5 d. Subrangos sutartis (2 t., b. l. 177). Subrangos sutarties 1.1.1 punkte nurodyti darbai yra išskirti: namo pamatai 80 m2; o Sutarties 1.1.2 p. vasarnamio pamatai– 40 m2. Taigi, Subrangos sutartyje gyvenamojo namo plotas iš esmės sutampa su plotu, nurodytu byloje pateiktame projekte. Byloje taip pat pateiktas 2021 m. birželio 17 d. ieškovės sūnaus el. laiškas, kuriame karkasinio namuko plotas yra įvardinamas kaip 80 m2. Atsižvelgiant į tai, kad bendras Rangos sutartyje nustatytas neišskirtas 120 m2 plotas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų pagrįsta laikyti, kad vasarnamio plotas yra 40 m2 (120 m2 – 80 m2), tačiau aptartų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino.
45. Atsakovas nurodė, kad ieškovė dublike pripažino faktą, jog atsakovas atliko papildomus darbus (vasarnamio grindų betonavimas) bei pati pateikė šį faktą patvirtinančius įrodymus. Šie atsakovo teiginiai prieštarauja bylos medžiagai, nes procesiniuose dokumentuose šalys laikėsi iš esmės skirtingos pozicijos, t. y. anot ieškovės, dėl jokių papildomų darbų nebuvo tartasi, juolab atsakovas nereikalavo sumokėti už neva papilomai atliktus darbus. Byloje yra pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti vasarnamio grindų užbetonavimo eiga. Pirmoje nuotraukoje grindų viršuje matomas polisterolis, o kitoje nuotraukoje ant polisterolio užpiltas betonas (1t., b. l. 76-79). Pirmosios instancijos teismas apskirtai nevertino byloje esančių įrodymų dėl papildomų (ne)įsitarimo, jų apimties ir kainos.
46. Pastebėtina ir tai, kad pagal šalių procesinių dokumentų turinį, tarp šalių kilo ginčas ar grindų betonavimas laikytinas papildomais darbais. Kaip nurodyta, iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad vasarnamio grindų betonavimo darbai yra atlikti. Pagal atsakovo MB „Rudosta“ pateiktą 2021 m. liepos 5 d. subrangos sutartį su A. M., atliekami darbai „polių kasimas, betonavimas, pamatų įrengimas, smėlio užpylimas į pamatus“. Sutarties 12.3 punkte sulygta, kad visa darbų suma 6 000 Eur, iš kurių reikia atimti užsakovo išlaidas: žemės lyginimas - 500 Eur, geodezijos matavimai – 100 Eur, polistirolo pirkimas – 130 Eur. Pirmosios instancijos teismas nėkėlė klausimų ar iš tiesų pagal pateiktas išlaidas yra tikėtina, kad papildomi darbai, kuriuos atsakovas vertina 2 500 Eur, patenka į Rangos sutarties apimtį. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pagal bylos duomenis, yra pagrindas teigti, kad atlikti papildomi darbai pateko į Rangos sutarties apimtį.
47. Atsakovas remiasi 2021 m. birželio 28 d. el. laišku, kuriame jis nurodo, kad gali išbetonuoti 40 kv.m. už 3 000 Eur. Ši nurodyta kaina, anot atsakovo iš esmės atitinka jo apskaičiuotą kainą už papildomus darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis buvo sudaryta 2021 m. liepos 1 d. Sutartis buvo parengta atsakovo. Atsakovo preliminariu paskaičiavimu, papildomi darbai, t. y. vasarnamio grindų betonavimas (žemės nulyginimas, smėlio užpylimas 35 cm, dvibugas polistirolo sudėjimas, betono pylimas 18 cm) kainavo apie 2 500,00 Eur: 1 700,00 Eur už medžiagas (smėlis (20 m3) – apie 100,00 Eur; polistirolas – apie 1 100,00 Eur; betonas – apie 500,00 Eur) bei 800,00 Eur už darbą). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino atsakovo nurodomų aplinkybių dėl papildomų darbų apimties ir kainos.
48. CK 6.653 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas.
49. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
50. Pastebėtina, kad bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė yra sumokėjusi 920 Eur už į objektą pateiktą betoną (t. I, b. l. 138), tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šio mokėjimo paskirties ir įtakos bendrai ieškovės prašomai priteisti sumai. Be kita ko, atsakovas šiuo įrodymu rėmėsi kaip patvirtinančiu, kad betonas buvo pirktas būtent papildomiems darbams, t. y. grindų betonavimui, tačiau šiuo aspektu teisiškai reikšmingos aplinkybės taip pat nebuvo nustatytos.
51. Atsakovė pripažįsta, jog atliko tik dalį gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbų, atsakovės teigimu, buvo atlikti šie darbai: išlyginta žemė, išgręžti poliai, jų sutvirtinimas armatūra bei užpylimas betonu (20-21 vnt. polis). Atsakovė šiuos darbus įvertino 3 500 Eur. Ieškovės teigimu, atlikti gyvenamojo namo pamatų darbai nebuvo kokybiški.
52. Pagal bylos duomenis, 2022 m. kovo 21 d. ieškovė sudarė su nauju rangovu UAB „Abitum“ Rangos sutartį Nr. 22-21, kurios 1.1 punkte buvo nustatyta, kad šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis rangovas savo jėgomis ir rizika, objekte esančiu adresu(duomenys neskelbtini), įsipareigoja atlikti pamatų pataisymo-perdarymo darbus numatytus darbų sąmatoje, kur šių bendra su medžiagomis ir darbais kaina yra 7 078,50 Eur (t. I, b. l. 29-32). Byloje yra pateiktas 2022 m. birželio 27 d. UAB „Abitum“ vadovo L. P. atliktų darbų aprašymas (1t., b. l. 148). Rašte UAB „Abitum“ vadovas nurodo, kad „Pradedant pamatų įrengimo darbus(duomenys neskelbtini)., sklype, pamatų įrengimo vietoje buvo aptikti pamatų poliai. Poliai buvo įrengti su klaidomis, įrengti ne pagal užsakovo projektą, turėjo didelį nukrypimą nuo horizontalios linijos, todėl rostverkų betonavimui, klojinių įrengimui ir tolesnei statinio statybai buvo netinkami. Darbo metu buvo demontuoti netinkami naudoti poliai, pataisyti ir sutvirtinti poliai, kuriuos dar galima buvo panaudoti bei įrengti nauji poliai (naudojant gręžimo mechanizmus) pagal užsakovo pateiktą pamatų pataisymo planą. Netinkamų polių demontavimui bei taisymui buvo papildomai naudoti: darbo jėga ir mechanizmai (atlikti žemės kasimo darbai, betono kalimo, armatūros pjovimo, remontuotinų polių betonavimo darbai). Pamatų pataisymo-perdarymo darbai buvo užbaigti 2022-06-01 d. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas 2022-06-02“.
53. Aplinkybė, kad gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbai buvo atlikti netinkamai, grindžiama ir byloje esančiu susirašinėjimu tarp šalių (1t., b. l. 143-146), konkrečiai tuo, kad architekto biurui UAB „Jaukus namas“ buvo užsakytas polių pataisymo planas, už kurį sumokėjo atsakovė, atsakovės vadovas ieškovei SMS žinute rašė, kad gavo pinigus ir darbus galės pradėti gavus architekto pataisytą planą. Atsakovės vadovas išsiuntė UAB „Jaukus namas“ esamų polių išdėstymą. Pataisytų polių brėžinius atsakovė iš UAB „Jaukus namas“ gavo 2021 m. rugsėjo 13 d. Už pataisymus sumokėjo atsakovė. Pirmosios instancijos teismas šių faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų netyrė ir nesiaiškino ar gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbai nebuvo atlikti tinkamai, nevertino aplinkybių ar atsakovė per protingą terminą pasinaudojo galimybe padarytas klaidas ištaisyti, aplikybių, jog ieškovė, jos teigimu, buvo priversta kreiptis į kitą rangovą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar gyvenamojo namo pamatų įrengimo darbai buvo netinkamos kokybės, nevertino, ar ieškovė turi pareigą už šiuos darbus atsiskaityti.
Dėl procesinės bylos baigties
54. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pernelyg formaliai, nevertindamas teisingam bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų, todėl pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. Pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra panaikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
55. Bylą perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp dalyvaujančių byloje asmenų klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės (atsakovės) mažosios bendrijos „Rudosta“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.