Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Dainai Sodienei,

2016 m. kovo 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. T. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. PE_SP2-169 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas N. T.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (6.5)I-31 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo teisė gauti kompensaciją už darbą ypatingomis darbo sąlygomis.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas, 2014-12-19 įstatymo Nr. XII-1394 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-01-01, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 67 straipsnio 2 dalis (ankstesnės įstatymo Nr. I-549 redakcijos, įsigaliojusios nuo 1995-01-01 – 56 straipsnis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintame Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas, 2009-12-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 1782 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-01-01) 6.2 punkte įtvirtinta specialioji teisės norma bei šiose normose blanketiniu būdu nurodyto buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 patvirtinto Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) Nr. 2 nuostatos.

Pensijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems iki 1995-01-01 nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995-01-01 – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, dirbusiems iki 1995-01-01 požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2: 1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; 2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus. Pagal Pensijų įstatymo 67 straipsnio 5 dalį, asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga išdirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip 10 metų, kompensacijos daliai gauti turi būti dirbta ne mažiau kaip pusė šio laiko 1988–1994 metais; jei reikia išdirbti ne daugiau kaip 15 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1986–1994 metais; jei reikia išdirbti 20 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1983–1994 metais; jei reikia išdirbti 25 metus, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1980–1994 metais; jei reikia išdirbti 30 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1978–1994 metais. Asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją, dėl jos paskyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos VSDFV teritorinį skyrių prieš 3 mėnesius iki teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, nustatytos šio straipsnio 8 dalyje, arba bet kuriuo metu po teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos (Pensijų įstatymo 67 straipsnio 9 dalis).

Pagal Aprašo 2 punktą teisę gauti kompensaciją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, išdirbę Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2-4 dalyse (šio Aprašo 6.1–6.9 punktuose) nustatytą laiką kompensacijai gauti arba ne mažiau kaip pusę šio laiko minėtojo įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje ir šio Aprašo priede nurodytu laikotarpiu, jeigu iki 1995 m. sausio 1 d. šiems asmenims nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija tuo metu galiojusia tvarka arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas. Aprašo 7 punktas nustato, jog asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę laiko, Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2–4 dalyse (šio Aprašo 6.1–6.9 punktuose) nustatyto kompensacijai gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga dirbtam laikui, jeigu kompensacijai gauti nustatytas darbo ypatingomis sąlygomis laikas buvo dirbamas nurodytojo įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje ir šio Aprašo priede numatytais laikotarpiais. Pagal Aprašo 9 punktą darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę. Aprašo V skyriuje reglamentuojam kreipimosi dėl kompensacijos ir jos skyrimo tvarka ir 13 punktas nustato, jog asmenys turi pateikti prašymą ir darbo ypatingomis sąlygomis trukmę ir pobūdį įrodančius dokumentus.

Pagal Aprašo 6.2 punktą ir Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, matyti, kad įstatymų leidėjas išskiria dvi būtinas sąlygas nurodytai kompensacijai gauti (pagal nagrinėjamą situaciją): 1) pareiškėjas turi būti dirbęs darbus, įtrauktus į Sąrašą Nr. 2; 2) šiuos darbus jis turi būti dirbęs nustatytą terminą – 12,5 metų (teisei į kompensacijos dalį įgyti – Pensijų įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą šioje dalyje nurodytu laikotarpiu – ne mažiau kaip 6 metus ir 3 mėnesius 1986-1994 metų laikotarpiu). Todėl byloje turi būti tikrinama, ar pareiškėjas atitinka minėtas sąlygas.

Atsakovas byloje ginčijamu sprendimu (b.l. 62) paneigė pareiškėjo teisę į kompensaciją, nurodydamas, kad pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje ir 5 dalyje, Tvarkos aprašo 2 punkte, 6 punkto 2 dalyje ir 7 punkte nustatytų reikalavimų, t.y. neįgijo 12 metų ir 6 mėnesių stažo ypatingomis darbo sąlygomis iki 1995-01-01 arba 6 metų ir 3 mėnesių stažo ypatingomis sąlygomis 1986-01-01 – 1994-12-31 laikotarpiu. Į stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaitytas darbo laikas, įgytas (duomenys neskelbtini) montavimo valdyboje Nr. 7 elektromontuotojo pareigose laikotarpiu nuo 1976-06-21 iki 1977-07-10, meistro pareigose nuo 1977-07-11 iki 1987-01-26, vyriausiojo darbų vykdytojo pareigose nuo 1987-01-27 iki 1987-03-31, gamybos paruošimo grupės viršininko pareigose nuo 1987-04-01 iki 1987-07-01, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį, bei darbas, įgytas Klaipėdos statybos tresto valdyboje Nr. 2 elektriko brigadininko pareigose nuo 1987-07-01 iki 1987-11-08 ir aikštelės mechaniko pareigose nuo 1987-11-09 iki 1992-06-12, kadangi minėtos pareigybės neįvardintos Sąraše Nr. 2. Byloje nekyla ginčas dėl skundžiamame sprendime nurodytų pareiškėjo darbo laikotarpių ir pareigų atitinkamais laikotarpiais, tačiau skiriasi vertinimas, ar nurodytos pareigos priskiriamos Sąrašui Nr.2 bei skiriasi vertinimas dėl darbo ypatingomis sąlygomis pobūdžio.

Nagrinėjamam ginčui yra aktualus Sąrašas Nr. 2. Pareiškėjas pretenduoja gauti kompensaciją pagal Sąrašo Nr. 2 XXIX skyriaus „Pastatų ir statinių statyba: pramoninių, energetinių, hidrotechninių, kelių – tiltų, transporto ir ryšių, gyvenamųjų namų ir kultūrinių – buitinių, taip pat antžeminių pastatų ir šachtų sutvirtinimas, rūdos kasyklų ir komunikacijų“ „a“ punktą – montuotojai ir elektromontuotojai – linijininkai, kurie vykdė aukštos įtampos oro linijų ir kontaktinių tinklų montavimo darbus ir „b“ punktą – inžineriniai-techniniai darbuotojai: meistrai (dešimtininkai) ir darbų vykdytojai (b.l. 135-138). Nors pareiškėjo atstovas kelia abejones dėl byloje pateikto Sąrašo netinkamos redakcijos, teigdamas, jog byloje turėtų būti vadovaujamasi Sąrašo 1991 m. redakcija, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje pateikta Sąrašo redakcija (leidimas 1976 m.) atitinka aktualią redakciją tai darbuotojų kategorijai, kuriai siekia būti priskirtas pareiškėjas ir nagrinėjant byloje iškilusį ginčą būtent ja vadovausis. Atsakovo atstovė patvirtino, kad pakeitus Sąrašo redakciją, pareigybių sąrašas ir pavadinimai nepakito (dėl Sąrašo Nr. 2), o pats pareiškėjas ir jo atstovas teismui negalėjo patvirtinti, kokie pakeitimai dėl pareigybių sąrašo buvo padaryti 1991 m. Sąrašo redakcijoje, jei tokie buvo atlikti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTĮ 57 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Įrodymų leistinumo taisyklės, adresuotos viešojo administravimo subjektui – atsakovui, yra nustatytos Aprašo 14 punkte, kuriame yra išvardyti paminėtos kompensacijos dėl darbo ypatingomis sąlygomis skyrimui reikalingi pateikti dokumentai (įrodymai): 14.1. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimai, o nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. – socialinio draudimo teritorinio skyriaus pažymėjimai, išduoti remiantis šiuose skyriuose esančia apdraustų privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu asmenų įskaita; 14.2. darbo knygelės, įskaitant į kompensacijai skirti reikiamą stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir kurie patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos ar organizacijos antspaudu; 14.3. darbo stažo pažymėjimai, darbdavių išduoti remiantis turimais dokumentais; 14.4. sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų pažymėjimai, išduoti remiantis turimais dokumentais; 14.5. valstybinės archyvų sistemos įstaigų pažymėjimai arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašai ar išrašai; 14.6. darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančios pažymos, pažymėjimai, darbdavių ar valstybinės archyvų sistemos įstaigų išduoti remiantis turimais dokumentais. Kaip jau minėta aukščiau pareiškėjas atsakovui pateikė darbdavių išduotas pažymas apie ypatingas darbo sąlygas, kitų dokumentų, nurodytų Aprašo 14 punkte pateikta nebuvo. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog kartu buvo vertinti ir pareiškėjo darbo knygelės duomenys (kadangi pareiškėjas gauna netekto darbingumo išmoką, kopija yra kitoje byloje), personalo įsakymai, gauti iš buvusių darboviečių bei patikslintos darbdavių išduotos pažymos. Vertintina tai, jog pagal Aprašo 15 punktą atsakovas turi pareigą patikrinti dokumentų išdavimo pagrįstumą. Dėl šios priežasties atsakovas siuntė (duomenys neskelbtini) užklausimą dėl pareiškėjo darbo sąlygų patikslinimo (b. l. 103). Tokiu būdu paneigiamas pareiškėjo ir jo atstovo argumentas, kad atsakovas negalėjo vadovautis (duomenys neskelbtini) 2015-05-06 Nr. 1/30 pažyma, kuri nurodė ankstesnę pažymą (2012-01-05 Nr. 7) laikyti negaliojančia, kadangi įmonė negali nustatyti ypatingų darbo sąlygų (b.l. 75) bei 2015-05-12 (duomenys neskelbtini) patikslinta pažyma Nr. 15-54 (b.l. 102), kurioje nurodyta ankstesnę išduotą pažymą 2011-11-23 Nr. 11/310 laikyti negaliojančia. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, (duomenys neskelbtini) negali patvirtinti, kad Klaipėdos elektros montavimo valdyba Nr. 7 vykdė statybos darbus naujai statomuose objektuose, nes neturi tokių dokumentų, taip pat negali patvirtinti, jog pareiškėjas dirbdamas elektromontuotojo pareigose atliko darbus prie aukštos įtampos oro linijų bei dirbdamas meistro pareigose vadovavo darbininkams, vykdžiusiems statybos darbus naujai statomuose objektuose (b.l. 68), taip pat ypatingų darbo sąlygų nepatvirtinto ir (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus: išrašus iš darbo knygelių, darbdavių išduotas patikslintas pažymas, įsakymus dėl pareiškėjo priėmimo į pareigas ir atleidimo, sprendžia, jog šie dokumentai nepatvirtina pareiškėjo teisės į kompensaciją. Nei atsakovui, nei teismui pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad dirbdamas elektromontuotoju laikotarpiu nuo 1976-06-21 iki 1977-07-11 jis montavo tik aukštos įtampos elektros linijas, o laikotarpiu nuo 1977-07-11 iki 1987-01-27 dirbdamas meistru vadovavo tik naujų objektų statybos darbams. Teismas sprendžia, jog ir liudytoju apklausti P. K. (dirbęs (duomenys neskelbtini) kartu su pareiškėju), tiek ir R. N. (Statybos valdybos Nr. 2 buvęs direktorius) nepatvirtino aplinkybių, jog pareiškėjas dirbo tik prie aukštos įtampos elektros linijų. Liudytojas P. K. apibūdino darbo sąlygas, parodė, jog statė naujus objektus, stotis, tačiau iš šių parodymų negalima spręsti, ar pareiškėjas dirbo tik prie aukštos įtampos elektros energijos kaip darbininkas pagal Sąrašo Nr. 2 „a“ punktą. Liudytojas patvirtino, kad pareiškėjas, būdamas perspektyviu darbuotoju, buvo perkeltas į vadovaujamas pareigas ir vadovavo 4 brigadoms, buvo vyr. darbų vykdytojas, o dirbdamas meistru, turėjo savo brigadą, dešimtininkų iš vis (duomenys neskelbtini) nebuvo, todėl akivaizdu, kad tokios pareigos negali būti priskiriamos prie elektromontuotojų pagal Sąrašo Nr. 2 „a“ punktą ar prie dešimtininkų pagal Sąrašo Nr. 2 „b“ punktą. Liudytoju apklaustas R. N. parodė, jog pareiškėjas dirbdamas aikštelės mechaniku, buvo atsakingas už objekto elektros energijos priežiūrą, tiesė tik laikinas elektros linijas.

Sprendžiant dėl pareiškėjo dirbto darbo pobūdžio teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-14 nutartyje Nr. A-1734-146/2015 pateiktu išaiškinimu, jog Sąrašo Nr. 2 XXIX skyriaus dalis b) „inžineriniai – techniniai darbuotojai“, į kurią įtraukti meistrai (dešimtininkai) ir darbų vykdytojai, turi būti aiškinama ir taikoma kaip susijusi su šio skyriaus dalimi a) „darbininkai“, t. y. Sąrašui Nr. 2 pagal XXIX skyriaus b) dalį gali būti priskirti tik tie inžineriniai – techniniai darbuotojai“ (meistrai, darbų vykdytojai), kurie vadovavo darbininkams, įtrauktiems į Sąrašo Nr. 2 XXIX skyriaus a) dalį. Nors P. K. parodymais bei pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad buvo statomi nauji objektai (namai, stotys), o pareiškėjas dirbo meistru, laikotarpiu nuo 1977-07-11 iki 1987-01-26, tačiau vien šios faktinės aplinkybės neužtenka įrodyti, jog darbas meistro pareigose atitinka Sąrašo Nr. 2 „b“ punktą, vertinant aukščiau pateiktą išaiškinimą. Todėl darytina išvada, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, pareiškėjas dirbdamas meistru, elektromontuotoju statybose ėjo vadovaujamas pareigas, tačiau nenustatyta, jog būtų vadovavęs linijininkams, kurie vykdė aukštos įtampos oro linijų ir kontaktinių tinklų montavimo darbus. Tokios faktinės aplinkybės nepatvirtina ypatingų sąlygų buvimo.

Vertintina, jog atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo pagrįstai ginčijamuose sprendimuose nustatė, kad pareiškėjas neturi teisės į kompensaciją, kadangi dalis dirbtų pareigų nepatenka į Sąrašą Nr. 2, t.y. vyr. darbų vykdytojas, gamybos grupės viršininkas (duomenys neskelbtini)), elektrikas-brigadininkas ir aikštelės mechanikas (Statybos valdyboje Nr. 2). Teisėjų kolegija sutinka su tokia atsakovo pozicija, kadangi minėtos pareigos į Sąrašą Nr. 2 neįtrauktos ir negali būti aiškinamos plečiančiai. Pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimai, jog Sąraše nurodyti pareigybių pavadinimai ir atliekamų darbų pobūdis skiriasi, tačiau tai nereiškia, jog darbas buvo dirbtas ne ypatingomis sąlygomis, teisėjų kolegijos vertintini kritiškai, kadangi nei byloje esantys rašytiniai įrodymai, nei liudytojo R. N. parodymai (aktualiu laikotarpiu nuo 1987 iki 1992 metų) nepatvirtino, jos pareiškėjas dirbo ypatingomis sąlygomis. Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai Sąraše Nr. 2 nurodyta pareigybė ir asmens faktiškai užimta pareigybė skiriasi tik tuo, jog pastaroji be nurodytų Sąraše apimdavo ir papildomų darbinių funkcijų, asmens dirbtas laikas įskaitytinas į stažą ypatingomis darbo sąlygomis (žr. LVAT procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-480/2010, Nr. P146-204/2010, 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje A-2174-502/2015), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareigybės - gamybos grupės viršininkas, elektrikas-brigadininkas ir aikštelės mechanikas – Sąraše Nr. 2 iš vis nenurodytos. Teisinio vertinimo nekeičia ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kartu su juo dirbęs asmuo P. S. gauna kompensaciją už ypatingas sąlygas, kadangi pareiškėjo ir nurodyto asmens faktinė situacija skiriasi, be to į darbą ypatingomis sąlygomis P.S. taip pat nebuvo įskaitytas laikas, dirbant elektomontuotojo pareigose (b.l. 104-108). Taip pat nustatyta, jog liudytoju apklaustas P. K. (dirbęs kartu su pareiškėju) negauna kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas.

Nenustačius pirmosios sąlygos teisei į kompensaciją atsirasti, teisėjų kolegija sprendžia, jog antroji sąlyga – minėti darbai ypatingomis sąlygomis pagal Sąrašą Nr. 2 turi būti dirbti nustatytą terminą – 12,5 metų, arba 6 metus ir 3 mėnesius 1986-1994 metų laikotarpiu (būtent šiuo laikotarpiu pareiškėjas dirbo darbą pagal pareigybes, kurios iš vis neįtrauktos į Sąrašą Nr. 2) taip pat nėra išpildyta.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neatitinka Pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų ir neturi teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius ginčijamų VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. PR_SP2-169 „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas N. T.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (6.5)I-31 „Dėl teisės į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo N. T. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.