Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-21 · Byla Nr. 2KT-84/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-21
Bylos Nr.
2KT-84/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
A. D.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-84/2012Procesinio sprendimo kategorija: 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjos A. D. prašymu dėl Trakų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-33-231/2012 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos A. D. prašymas perduoti kitam apylinkės teismui civilinę bylą Nr. 2-33-231/2012 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui S. A. ir trečiajam asmeniui notarui Č. T. dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu. Pareiškėja nurodo, kad atsakovo S. A. ir trečiojo asmens notaro Č. T. teiginiai prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Notaras teigia, kad 2008 m. balandžio 1 d. M. A. įgaliojimą priimti jos vardu palikimą po J. A. mirties pasirašė pati, be niekieno pagalbos, puikiai suvokė įgaliojimo turinį ir aiškiai išreiškė savo valią įgaliojime nurodytus veiksmus atlikti sutuoktiniui S. A., nors byloje yra medicininiai dokumentai, kuriuose dar 2007 metais užfiksuoti sisteminiai M. A. psichikos ir kiti susirgimai, patvirtinantys jos nesugebėjimą suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja N. Z. civilinėje byloje Nr. 2-67-03-2003 atnaujino praleistą terminą palikimui po J. A. mirties priimti, tačiau dėl visiškai neprofesionalaus motyvų ir rezoliucinės dalies išdėstymo šis sprendimas tapo formalia priežastimi tenkinti vėlesnį S. A. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Civilinėje byloje Nr. 2-24-239/2010 teisėja N. Z. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą ir tokiu būdu atėmė iš pareiškėjos pusę mirusiojo J. A. palikimo. Prieš tai šią bylą nagrinėjo teisėjas R. P., kuris buvo nušalintas. Pareiškėja mano, kad nesąžiningai elgdamasis S. A. pasinaudojo Trakų rajono apylinkės teismo pagalba. Šiame teisme 2002 ir 2004 metais (teisėjos I. S. ir R. V.) tendencingai, visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus, išnagrinėjo baudžiamąsias bylas pagal pareiškėjos skundą S. A. atžvilgiu ir pagal S. A. skundą pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja A. D. nurodo neturinti pagrindo visiškai pasitikėti bylą nagrinėjančia teisėja Č. M., todėl reikš jai nušalinimą artimiausio parengiamojo teismo posėdžio metu. Pareiškėja nepasitiki visais Trakų rajono apylinkės teismo teisėjais, yra įsitikinusi, kad šiame teisme apie ją yra tendencingai suformuota nuomonė ir siekdama, kad jos teisė į nešališką teismą būtų realiai užtikrinta, prašo bylą perduoti kitam apylinkės teismui, esančiam arčiau gyvenamosios vietos, t. y. Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo ir visų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).

Nagrinėjamu atveju iš prašymo turinio galima spręsti, kad pareiškėja A. D. yra nepatenkinta Trakų rajono apylinkės teismo priimtais sprendimais anksčiau šio teismo nagrinėtose bylose, todėl nebepasitiki šio teismo teisėjais, mano, kad jie tendencingai nagrinėja bylas, ir reiškia šiam teismui nušalinimą bei prašo perduoti civilinę bylą Nr. 2-33-231/2012 kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Pareiškėja teigia, kad jos teisė į nešališką teismą gali būti realizuota tik perdavus bylą kitos apygardos apylinkės teismui, tačiau nepateikia konkrečių faktų, objektyvių duomenų ir pagrįstų argumentų nei apie Vilniaus apygardos teismo (teisėjų), nei apie visų Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų (teisėjų) galimą suinteresuotumą bylos baigtimi. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo, ar visų atitinkamo aukštesnės pakopos teismo veiklos teritorijoje esančių žemesnės pakopos teismų teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

Pareiškėjos argumentai apie Trakų rajono apylinkės teisme priimamų procesinių sprendimų tendencingumą yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl laikytini tik subjektyvia pareiškėjos asmenine nuomone. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiškėjos iškeltos abejonės dėl Trakų rajono apylinkės teismo galimo šališkumo nesudaro pagrindo išvadai, kad visų Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali būti šališki ar suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl prašyme nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje yra apylinkių teismų (teisėjų), kuriuose civilinė byla Nr. 2-33-231/2012 gali būti nešališkai išnagrinėta.

Turėdama duomenų ir įrodymų, kad konkretus bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ar yra pagrindo abejoti dėl konkrečių bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumo, pareiškėja turi teisę pareikšti nušalinimą šiam konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui (teisėjams).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos A. D. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-33-231/2012 perdavimo nagrinėti iš Trakų rajono apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti A. D. prašymo dėl Trakų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-33-231/2012 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Civilinių bylų skyriauspirmininkas Artūras Driukas