Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.1; 1.2.4.1; 1.2.18.1; 1.2.23.1; 1.2.23.2; 2.1.7.1; 2.1.7.4; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.4.3; 2.4.7.

2013 m. vasario 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. G. ir nuteistojo D. S. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 213 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas narkotine ir psichotropine medžiagomis iki 2010 m. gegužės 5 d. be tikslo jas platinti) – areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis iki 2010 m. gegužės 19 d. be tikslo jas platinti) – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotine medžiaga turint tikslą ją platinti ir neteisėtas jos pardavimas 2010 m. kovo 20 d.) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotine medžiaga turint tikslą ją platinti ir neteisėtas jos pardavimas 2010 m. balandžio 1 d.) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 2 punktu, 6 dalies pagrindu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausme paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

BK 66 straipsnio pagrindu į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2010 m. liepos 6 d., nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. spalio 1 d., nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. lapkričio 18 d.

Pritaikius BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį iš D. S. konfiskuota 80 (aštuoniasdešimt) litų.

D. S. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės), 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai atmesti.

Iš D. S. priteista valstybei proceso išlaidų 122 (vienas šimtas dvidešimt du) litai 48 centai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 19 d., iš nenustatyto asmens įgijo ir laikė netikrą 2000 m. pavyzdžio 100 litų nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2009 m. birželio 19 d., apie 11.20 val. , (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą jį realizuoti, maisto prekių parduotuvėje pirko cigaretes ir alų už 8,85 Lt, ir atsiskaitydamas už prekes, pateikė pardavėjai netikrą 100 litų nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi pardavėja pastebėjo, kad pateikta 100 litų kupiūra yra netikra.

D. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 30 d., iš nenustatyto asmens įgijo ir laikė netikrą 2000 m. pavyzdžio 100 litų nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2009 m. rugpjūčio 30 d., apie 21 val., prie (duomenys neskelbtini) miesto centrinio stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą realizuoti, padavė M. Ž. žinomai netikrą 100 litų nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) alui nupirkti ir taip jį realizavo.

D. S. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą turėdamas tikslą platinti, bei neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: 2010 m. kovo 20 d. apie 11.30 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), įslaptintam liudytojui Nr. 6 už 40 litų pardavė narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, kurių bendroji masė 0,901 g.

D. S. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą turėdamas tikslą platinti, bei neteisėtai pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: 2010 m. balandžio 1 d. apie 18.30 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), įslaptintam liudytojui Nr. 6 už 40 litų pardavė narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, kurių bendroji masė 0,694 g.

D. S. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotines psichotropines medžiagas – metamfetaminą, kurio masė yra 0,090 g ir augalinės kilmės žalios spalvos sausą narkotinę medžiagą, kurios masė 0,611 g, kurią iki 2010 m. gegužės 5 d., 16.02 val. neteisėtai laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

D. S. nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas – trisdešimt devynias baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 1 – benzilpiperazinas, kurio bendroji masė yra 2,381 g, ir baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, kurio masė 11,548 g, kurias iki 2010 m. gegužės 19 d., 10.20 val. neteisėtai laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

D. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. vasario 6 d., apie 10–11 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia suduodamas M. N., ne mažiau kaip vieną smūgį kietu buku turinčiu ribotą paviršių daiktu į kairįjį šoną, padarė M. N. krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, lydimą kairiųjų devinto – dešimto šonkaulių lūžiais, kairio inksto sumušimą su įplyšimu bei aplinkine kraujosruva užpilvaplėviniame tarpe, pilvaplėvės pažeidimą šonkaulių lūžgaliais ir kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir tuo padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

D. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. rugsėjo 22 d. apie 10.10 val., veikdamas kartu su E. L., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė 2 vnt. viskio „Jack daniels“ po 76,99 Lt, už 153,98 Lt, 2 vnt. viskio „Grand“ po 49,99 Lt už 99,98 Lt, 3 vnt. degtinės „Russky Standart“ po 89 Lt, už 267 Lt, 2 vnt. brendžio „Cavallier“ po 99,99 Lt, už 199,98 Lt, 1 vnt. brendžio „Cardenal mendoza gran reserva“ už 99 Lt, 2 vnt. mažų maišeliu po 0,15 Lt, už 0,30 Lt, sportinę tašę už 59,90 Lt, iš viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 880,14 Lt ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

D. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. rugsėjo 29 d. apie 15 val., veikdamas kartu su E. L., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), jam kalbinant pardavėją, o E. L. įsibrovus į parduotuvės sandėlį, pagrobė 30 pakelių cigarečių „Kastytis“ po 6,19 Lt už 185 Lt, 30 pakelių cigarečių „Kastytis mėlynas“ po 6,19 Lt už 185,7 Lt, 10 pakelių cigarečių „BOND STRYT Special Selection“ po 6,99 Lt už 69,9 Lt, 10 pakelių cigarečių „BOND STRYT Fine Selection“ po 6,99 Lt už 69,9 Lt, 10 pakelių cigarečių „RED&WHITE International“ po 6,8 Lt už 68 Lt, 10 pakelių cigarečių „RED&WHITE Fine“ po 6,8 Lt už 68 Lt, 20 pakelių cigarečių „PARTNER Blu“ po 6,19 Lt už 123,8 Lt, 20 pakelių cigarečių „PARTNER Red“ po 6,19 Lt už 123,8 Lt, 10 pakelių cigarečių „PARTNER Silver“ po 6,19 Lt už 61,9 Lt, 20 pakelių cigarečių „L&M Silver Blue Label“ po 7,8 Lt už 156,0 Lt, 10 pakelių cigarečių „L&M Tune“ po 7,7 Lt už 77,0 Lt, iš viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 1439,54 Lt ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras A. G. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti jo dalį, kuria D. S. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 135 straipsnio 1 dalį ir pripažinti jį kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, o nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1, 2 dalis pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, veiką perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 3 metams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės) – laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) – laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis iki 2010 m. gegužės 5 d.) – laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis iki 2010 m. gegužės 19 d.) – laisvės atėmimą 2 metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį - 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą. BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje kartu su bausmėmis, kurios paskirtos 2012 m. lapkričio 19 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir galutinę bausmę paskirti 6 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose ir 35 MGL (4550 Lt) dydžio baudą.

Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio: civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš D. S. Valstybinei ligonių kasai 4331,27 Lt, o dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 880,14 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1439,54 Lt ieškinį tenkinti priteisiant iš D. S. ir E. L. kaip solidaraus atsakovo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras skunde nurodo, kad teismo nuosprendis išteisinti D. S. yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis pripažįstant D. S. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, nurodo, kad D. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotines psichotropines medžiagas – metamfetaminą, kurio masė yra 0,090 g, ir augalinės kilmės žalios spalvos sausą narkotinę medžiagą, kurios masė 0,611 g, kurią iki 2010 m. gegužės 5 d. 16.02 val. neteisėtai laikė savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. D. S. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo psichotropines medžiagas – trisdešimt devynias baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga 1-benzilpiperazinas, kurio bendroji masė yra 2,381 g, ir baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurio masė 11,548 g, kurias iki 2010 m. gegužės 19 d. 10.20 val. neteisėtai laikė savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Prokuroro teigimu, ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Nuosprendžio dalis dėl D. S. nuteisimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, BK 213 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį neskundžiama.

Pasak prokuroro, teismo argumentai dėl D. S. išteisinimo ir jo veikų perkvalifikavimo yra nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Prokuroro teigimu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, D. S. kaltė visiškai įrodyta, tačiau teismas, ignoruodamas liudytojo E. Ž. parodymus (jų net neaptarė ir nevertino), kuriuose jis aiškiai ir kategoriškai nurodo, kad nukentėjusysis M. N. papasakojo apie jo sužalojimo aplinkybes, t. y. jam būnant pas D. S., jis buvo sužalotas savo paties atsinešta gumine lazda, kuri buvo apvyniota viela, o lazdą jis pasiėmė iš jo namų, šias aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialistas R. R., kuris parodė, kad buvo suduotas labai stiprus ir koncentruotas smūgis, akivaizdu ir tai, kad nuo pat tyrimo pradžios nukentėjusysis klaidino tyrimą ir teismą dėl savo sužalojimo aplinkybių, to nevertino ir neanalizavo, kaip nevertino ir R. P. N. duotų parodymų, dėl kurios ir įvyko šis ginčas, kadangi būtent ji gerai sutardama su D. S. papasakojo pastarajam apie jos blogus santykius su tuo metu jos sugyventiniu M. N. dėl durų kilimėlio padegimo, po to D. S. išsikvietė M. N. pas save į butą aptarti kilusios problemos, ten jau buvo R. P. N. Visi šie asmenys matė smurto pavartojimą, tačiau akivaizdu, kad D. S. neigia savo kaltę, tačiau tam pagrįsti sugalvojo versiją, kad jis stipriai stūmė M. N., šis atsitrenkė į dujinę viryklę, tą patį tvirtina ir R. P. N., kuri šiuo metu jau yra nukentėjusiojo M. N. žmona, todėl įvertinus jų visus tarpusavio ryšius ir santykius, akivaizdu, kad jų parodymai nėra objektyvūs, pateikiami tokie, kurie padėtų D. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pats nukentėjusysis teisme patvirtino, kad sužalojimas jam buvo padarytas būnant pas D. S., tik nurodė kitas aplinkybes, nes tuoj pat jam pradėjo skaudėti šoną, ir jis pradėjo blogai jaustis, tai akivaizdu ir tai nereikalauja specialių žinių, kad plyšus inkstui yra jaučiamas iš karto stiprus skausmas (nėra jokio inkubacinio laikotarpio), todėl neginčijamai ir kategoriškai nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent D. S. bute ir vertinant teismo medicinos specialisto R. R. parodymus, kurie yra objektyvūs, ir liudytojo E. Ž. parodymus, darytina išvada, kad būtent D. S., suduodamas M. N. labai stiprų ir koncentruotą smūgį, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Pasak prokuroro, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, D. S. kaltė yra visiškai įrodyta. Teismas nevertino savo visų išvardytų įrodymų kaip visumos, nevertino, kad už tą patį nusikaltimą anksčiau 2012-01-20 teismo nuosprendžiu buvo nuteistas E. L., ir teismas nuosprendyje nurodė, kad E. L. veikdamas kartu su tuo metu paieškomu D. S. (D. S. tuo metu buvo pasislėpęs) įvykdė svetimą turto pagrobimą. Teismas vertindamas visus įrodymus atskirai ir nedetalizuodamas nurodė, kad D. S. neigia pagrobęs prekes iš parduotuvės, todėl nesant kitų įrodymų jis išteisintinas, tačiau nevertino liudytojo A. V. parodymų, neanalizavo ir nevertino vaizdo įrašo, paimto iš parduotuvės, kuriame akivaizdžiai matyti, E. L. nesusimokėjęs prie kasos išnešė prekes, tačiau negalima ignoruoti ir to, kad būtent D. S. kartu vykdė šią vagystę: iš kito prekių skyriaus paėmė naują rankinę, kuri buvo nunešta į alkoholinių gėrimų skyrių ir ten į ją buvo dedamos planuojamos grobti prekės, akivaizdu ir tai, kad jis kartu su E. L. nuolat vaikščiodamas iš vieno prekių skyriaus į kitą, tai darė tik dėl to, kad alkoholinių gėrimų skyrius yra filmuojamas, todėl jo tikslas buvo neatkreipti pareigūnų stebinčių filmavimo kameras parduotuvėje dėmesio. Prokuroro manymu, vertinant šiuos visus surinktus įrodymus kaip visumą akivaizdu, kad yra surinkta pakankamai įrodymų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro nuomone, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės D. S. kaltė yra visiškai įrodyta. Teismas nevertino savo visų išvardytų įrodymų kaip visumos, nevertino, kad už tą patį nusikaltimą anksčiau 2012-01-20 teismo nuosprendžiu buvo nuteistas E. L., ir teismas nuosprendyje nurodė, kad E. L. veikdamas kartu su tuo metu paieškomu D. S. (D. S. tuo metu buvo pasislėpęs) įvykdė svetimą turto pagrobimą. Teismas vertindamas visus įrodymus atskirai ir nedetalizuodamas nurodė, kad D. S. neigia pagrobęs prekes iš parduotuvės, todėl nesant kitų įrodymų jis išteisintinas, tačiau nevertino liudytojos S. V. parodymų, neanalizavo ir nevertino vaizdo įrašo, paimto iš parduotuvės, todėl, prokuroro manymu, vertinant šiuos visus surinktus įrodymus kaip visumą akivaizdu, kad yra surinkta pakankamai įrodymų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Pasak prokuroro, dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir realizavimo teismas tik nurodė, kad byloje neįrodyta, jog kaltinamasis D. S. psichotropines medžiagas įgijo ir laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, jokių motyvų ir argumentų nuosprendyje iš viso nėra pateikta, t. y. neanalizavo, kodėl teismas kaltinamojo D. S. veiksmus perkvalifikavo iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, o tai teismų praktikoje laikytina esminiu BPK pažeidimu. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba šias medžiagas pardavė ar kitaip platino. Vadinasi, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims, tai jis ir darydavo, ir tai pripažino ir pats teismas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius. Vertinant visus byloje esančius įrodymus, to teismas net nemotyvavo, akivaizdu, kad rasti įvairių psichotropinių medžiagų kiekiai, kad galima būtų patenkinti įvairius pirkėjų poreikius, svarstyklės psichotropinėms medžiagoms sverti, didelis kiekis dozavimo maišelių skirtų narkotinėms medžiagoms pakuoti, policijos surinkta medžiaga, kurios pagrindu ir buvo taikomas patvirtintas nusikalstamos veikos imitavimo modelis neginčijamai rodo, kad visa D. S. veikla susijusi su psichotropinių medžiagų įgijimu buvo nukreipta tam, kad juos būtent realizuoti ir tokiu būdu gauti pajamų, nes tai buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl prokuroro nuomone, vertinant visą esančią byloje surinktą medžiagą ir surinktus duomenis neginčijamai nustatyta, kad psichotropines medžiagas jis įsigijo su tikslu jas realizuoti, todėl ir nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras nurodo, kad nuosprendžio dalis keistina ir dėl neteisingai paskirtos bausmės pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį. Teismas skirdamas už šias nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė, kad šios veikos padarytos pirmos bei į tai, kad šios veikos priskiriamos prie nusikaltimų finansų sistemai, į tai, kad viena nusikalstama veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, kad realizuotos tik dvi kupiūros, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį tinkamiausia bausmė už šiuos finansinius nusikaltimus būtų ne laisvės atėmimas, bet baudos skyrimas.

Pasak prokuroro, akivaizdu, kad teismas nesilaikydamas BPK 20 straipsnio numatytų reikalavimų įrodymus vertinti kaip visumą, o ne atskirai vieną nuo kito, negalėjo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visų bylos aplinkybių. Teismas priimdamas nuosprendį ir išteisindamas D. S. dėl dalies nusikalstamų veikų ir perkvalifikuodamas nusikalstamas veikas ir nuteisdamas pagal kitus baudžiamojo kodekso straipsnius neįvertino ir neatsižvelgė į aukščiau paminėtas aplinkybes, todėl teismo nuosprendžio dalis dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms dalyje naikintina, o dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės keistina, taip pat tenkintinas civilinis ieškinys.

Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje, bei BK 213 straipsnio 1 dalyje, ir atitinkamai sušvelninti galutinę subendrintą bausmę.

Skunde nurodo, kad 2009 m. birželio 19 d. jis kartu su A. T. pardavė automobilio magnetolą nepažįstamiems vaikinams. Apie tai, kad iš vaikinų gauti pinigai yra netikri, jis nežinojo. Šiuos jo parodymus patvirtina A. T. parodymai. Jokių kitų įrodymų, jog jis (D. S.) nežinojo apie tai, kad pinigai netikri, teismas neturi. Dėl šios nusikalstamos veikos neprisipažįsta kaltu, kadangi nežinojo ir nesuprato, kad gauti pinigai buvo netikri.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 30 d. netoli (duomenys neskelbtini) miesto stadiono esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės susitiko su pažįstamu M. Ž.. Į susitikimą nuvažiavo su mergina, vardu R. Kadangi neturėjo pinigų, R. padavė M. Ž. 100 Lt, kad nupirktų alaus. Jis pats (D. S.) M. Ž. jokių pinigų nedavė ir nežinojo, kad minėtieji pinigai buvo netikri. Tai, pasak apelianto, patvirtina M. Ž. parodymai. Teismas neturi jokių įrodymų, kad jis (apeliantas) žinojo, kad R. duoti pinigai yra netikri. Dėl šios nusikalstamos veikos kaltu neprisipažįsta.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir atmesti prokuroro skundą, prokuroras prašė tenkinti jo skundą ir atmesti nuteistojo skundą.

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir dėl kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas nuosprendžio dalyje dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nevertino suriktų įrodymų kaip visumos ir dėl to nepagrįstai D. S. išteisino dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 3, 4 punktai). Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus ir jų visumą, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo D. S. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, ir išteisinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paliekama nepakeista. Kolegija taip pat nenustatė apylinkės teismo šališkumo nagrinėjamoje byloje.

Dėl nuteistojo D. S. apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo išteisinti dėl nusikalstamų veikų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį, BK 213 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai sušvelninti galutinę subendrintą bausmę.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad nuteistojo D. S. kaltė padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje bei BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

D. S. kaltę dėl 2009 m. birželio 19 d. netikrų pinigų įgijimo, laikymo ir pasikėsinimo realizuoti įrodo: pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojos S. Š. duoti parodymai, kad prieš kelerius metus, tikslios datos neprisimena, į jos individualios įmonės parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), atėjo nepažįstamas vyriškis ir paprašė cigarečių. Tuo metu ji parduotuvėje buvo viena. Ji ant prekystalio padėjo cigaretes, o vyriškis jai padavė 100 litų. Paėmusi pinigus į rankas, jis suprato, kad banknotas yra netikras. Ji apie tai pasakė vyriškiui ir pinigų vyriškiui nebegrąžino. Taip pat vyriškiui nebedavė cigarečių, kurias vyriškis nebuvo spėjęs pasiimti. Vyriškis prašė pinigus grąžinti, tačiau ji pasakė, kad pinigų negrąžins. Nepasakytų, kad žmogus sutriko, kai ji pasakė, kad čia netikri pinigai. Tada vyriškis greitai išėjo iš parduotuvės ir nebegrįžo. Paskui ji paskambino į policiją ir atvykusiems policijos pareigūnams atidavė netikrą banknotą. 2009 m. birželio 19 d. S. Š. policijos pareigūnui pateikė 100 litų nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 39–41 b. l.). Specialisto išvada Nr. 551-09 nustatyta, kad tyrimui pateiktas 100 litų nominalo banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras (1 t. 43–45 b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojo A. T. duoti parodymai, kad maždaug prieš 3–4 metus, tikslios datos neprisimena, jis su D. S. (duomenys neskelbtini) nepažįstamiems jaunuoliams už 200 Lt pardavė D. S. automagnetolą. Pinigai buvo po 100 Lt vienoje kupiūroje. D. S. 100 Lt pasiliko sau, o 100 Lt davė jam automobilio detalei nusipirkti. Pardavę automagnetolą, jo draugės automobiliu „BMW“ išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes ten esančiame autoservise norėjo suremontuoti automobilį. (duomenys neskelbtini) kaime D. S. buvo nuėjęs į parduotuvę nusipirkti cigarečių, tačiau grįžo nenusipirkęs. Kodėl D. S. nenusipirko cigarečių, jis taip ir nesuprato. Paties nuteistojo D. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad maždaug prieš trejus metus, tikslios datos neprisimena, iš (duomenys neskelbtini) važiuodamas į (duomenys neskelbtini), užsuko pas A. T., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime. Jam reikėjo pinigų, todėl A. T. pasiūlė parduoti automagnetolą, kurią jis turėjo su savimi. A. T. automobiliu „BMW“ jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prie koplyčios sutiktiems nepažįstamiems vaikinams A. T. pasiūlė pirkti automagnetolą. Vaikinai už automagnetolą sumokėjo 200 Lt. Jis su A. T. pasidalijo po 100 Lt ir į (duomenys neskelbtini) nebevažiavo, o pasuko link (duomenys neskelbtini), ten jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus ir cigarečių. Kai padavė už automagnetolą gautą 100 Lt kupiūrą, pardavėja pasakė, kad pinigai netikri ir apie tai praneš policijai. Jis prašė pardavėjos neskambinti į policiją, pinigus grąžinti, tačiau pardavėja pinigų nebegrąžino. Tada jis sugrįžo į automobilį ir A. T. pasakė, kad yra problemų dėl pinigų, pardavėja sakė, kad pinigai padirbti. A. T. nusijuokė ir jie nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančio autoserviso, ten juos sulaikė policijos pareigūnai.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad 2009 m. birželio 19 d. kartu su A. T. pardavė automagnetolą nepažįstamiems vaikinams. Apie tai, kad iš vaikinų gauti pinigai yra netikri, jis nežinojo. Tačiau iš pirmiau išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad D. S. kartu su A. T. atvyko prie S. Š. individualiai įmonei priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) D. S. užėjęs į parduotuvę paprašė cigarečių ir padavė 100 Lt kupiūrą. Kupiūrą paėmusi S. Š. iš karto suprato, kad kupiūra yra padirbta ir jam pasakė, kad iškvies policiją ir kupiūros jam neatiduos. D. S. neatrodė nustebęs ir prašė pinigus grąžinti, tačiau jų neatgavo ir iš parduotuvės išėjo. Šios aplinkybės, kad D. S. nenustebo sužinojęs, jog kupiūra yra netikra ir prašė pardavėjos atiduoti kupiūrą, o jos neatgavęs išėjo iš parduotuvės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. S. žinojo, jog jo pateikiama kupiūra yra netikra ir norėjo ją realizuoti, ir šie D. S. veiksmai atitinka BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. nebaigė veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (S. Š. suvokė, jog pateikta kupiūra yra netikra, jos negrąžino D. S. ir iškvietė policiją), ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį.

D. S. ir A. T. pateikta versija, jog pinigus jie gavo pardavę automagnetolą nepažįstamiems vaikinams, laikytina pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš liudytojos S. Š. parodymų matyti, jog ji tik paėmusi į rankas D. S. paduotą kupiūrą, suprato, jog ji yra netikra, iš A. T. duotų parodymų matyti, kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pardavėja jam cigarečių nepardavė, nes pardavėja iš karto suprato, kad yra neaiškūs pinigai. Šias liudytojų nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir tai, kad D. S. ir A. T. nesiėmė priemonių ieškoti jiems galbūt netikras kupiūras davusių nepažįstamų vaikinų, apie tai nepranešė policijos pareigūnams.

D. S. kaltę dėl 2009 m. rugpjūčio 30 d. netikrų pinigų įgijimo, laikymo ir realizavimo įrodo: pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojos T. Š. duoti parodymai, kad maždaug prieš 3–4 metus, rugpjūčio mėn. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, (duomenys neskelbtini) miesto stadione vyko šventė, kurios metu ji prekiavo alumi, sidru. Vakare jaunuolis apie 20 metų amžiaus, kurio nepažintų, nes buvo jau tamsu, bandė atsiskaityti netikrais pinigais – 100 Lt banknotu. Paėmusi banknotą į rankas, iš karto suprato, kad jis netikras. Ji apie tai pasakė šalia stovėjusiems apsaugos darbuotojams, kurie sulaikė tą jaunuolį ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai pasiėmė netikrą banknotą ir išsivežė sulaikytą jaunuolį. Liudytojo V. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad maždaug prieš 2-3 metus, tikslios datos neprisimena, jis su žmona prekiavo (duomenys neskelbtini) miesto stadione vykusioje šventėje. Vienas asmuo norėjo su jo žmona atsiskaityti netikru 100 litų vertės banknotu. Tas žmogus iš pradžių nepripažino, kad pinigai netikri, tačiau supratęs, kad jis su žmona labai atidžiai apžiūri banknotą, pradėjo bėgti, tačiau buvo sulaikytas apsaugos pareigūnų. Iš popieriaus jis suprato, kad banknotas netikras. Liudytojo M. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad maždaug prieš 3 metus, rugpjūčio mėn. pabaigoje, tikslios datos neprisimena, jis buvo (duomenys neskelbtini) miesto stadione vykusioje šventėje. Apie 22 val. iš nepažįstamo telefono Nr. gavo SMS žinutę, kurioje buvo siūloma susitikti. Jis nuėjo į nurodytą vietą. Automobilyje sėdėjo 2 vyrai ir moteris. Moteris sėdėjo už vairo, o šalia jos sėdėjo D. S., kuris paprašė jo nupirkti alaus, užkandos. Jis sutiko. Moteris padavė jam 100 Lt banknotą. Jis net neįtarė, kad pinigai netikri. Atsiskaitydamas už alų, jis padavė tą 100 Lt banknotą. Pardavėja pradėjo šaukti, kad pinigai netikri, todėl jis išsigando ir pradėjo bėgti, bet buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Teismo posėdžio metu liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingesni, nes yra praėję daug laiko po įvykio ir ne viską prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Ž. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) miesto stadione vykusios šventės metu D. S. jam davė 100 litų bei liepė nupirkti alaus. D. S. nieko nesakė apie tai, kad banknotas netikras, tačiau jau eidamas į prekybos vietą, jis pradėjo įtarti, kad banknotas gali būti netikras, nes popierius buvo plonas ir susidėvėjęs. Moters, kuri buvo automobilyje kartu su D. S., jis nepažino ir neatpažino. Atsiskaitydamas už alų, jis pardavėjai padavė tą kupiūrą. Pardavėja pradėjo šaukti, kad kupiūra netikra. Tada jis išsigando ir pradėjo bėgti, tačiau netrukus jį sulaikė stadione dirbę apsaugos darbuotojai. D. S. neminėjo, kad kupiūra yra padirbta (2 t. 1328 b. l.). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 30 d. V. Š. policijos pareigūnui pateikė 100 litų nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 4 b. l.). Specialisto išvada Nr. 738-09 nustatyta, jog tyrimui pateiktas 100 litų nominalo banknotas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras (2 t. 7–9 b. l.).

Nors D. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 30 d. netoli (duomenys neskelbtini) miesto stadiono esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės susitiko su pažįstamu M. Ž.. Į susitikimą nuvažiavo su mergina, vardu R.. Kadangi neturėjo pinigų, tai R. padavė M. Ž. 100 Lt, kad nupirktų alaus. Jis pats M. Ž. jokių pinigų nedavė, ir nežinojo, kad minėtieji pinigai buvo netikri. Tačiau iš anksčiau išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad D. S. 2009 m. rugpjūčio 30 d. turėjo netikrą 100 Lt nominalo kupiūrą ir siekdamas ją realizuoti paskambino liudytojui M. Ž. ir pakvietė jį susitikti prie (duomenys neskelbtini) miesto stadiono, kuriame tuo metu vyko šventė. M. Ž. susitikus su D. S., D. S. liudytojui padavė 100 Lt kupiūrą ir paprašė nupirkti alaus bei užkandos. Liudytojas paėmęs D. S. paduotą 100 Lt kupiūrą suprato, kad ji gali būti netikra, tačiau vis tiek nuėjo prie alumi, sidru prekiavusios liudytojos T. Š. ir jai padavė D. S. jam paduotą 100 Lt kupiūrą. Liudytoja T. Š. iš M. Ž. paėmusi 100 Lt kupiūrą iš karto suprato, kad ji gali būti padirbta ir apie tai pasakė kartu prekiavusiam V. Š.. Liudytojas M. Ž., pamatęs, jog pardavėja suprato, kad jam D. S. paduota kupiūra gali būti netikra, pasileido bėgti, tačiau buvo sulaikytas stadione dirbusių apsaugos darbuotojų.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis davė 2009-09-16, t. y. praėjus neilgam laiko tarpui po nagrinėjamo įvykio. M. Ž. duotus parodymus, kad jis eidamas link prekybininkų suprato, kad D. S. paduotas 100 Lt banknotas gali būti netikras, patvirtina liudytojos T. Š. duoti parodymai, kad ji paėmusi 100 Lt kupiūrą iš M. Ž. iš karto suprato, kad ji gali būti netikra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytojas M. Ž. yra susipykęs su nuteistuoju D. S. ar kitaip būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti D. S.. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats D. S..

Kolegija nesiremia nuteistojo D. S. duotais parodymais ir atmeta apeliaciniame skunde pateiktą versiją, kad jis pinigų M. Ž. nedavė, o juos davė jo draugė, vardu R., ir jis nežinojo, kad jos duodami pinigai M. Ž. yra netikri. Nuteistasis viso ikiteisminio tyrimo metu davė skirtingus parodymus, jie nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga, o mergina, vardu R., buvusi kartu su D. S. pinigų padavimo M. Ž. metu, yra mirusi (4 t. 59 b. l.).

Dėl D. S. kaltės pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo D. S. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dėl M. N. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Skunde nurodo, kad D. S. kaltė padarius šį nusikaltimą yra įrodyta, tačiau pirmosios instancijos teismas neaptarė ir neįvertino visų surinktų įrodymų ir nepagrįstai D. S. išteisino. Pasak prokuroro apylinkės teismas neaptarė ir nevertino liudytojo E. Ž. duotų parodymų, taip pat neatsižvelgė į teismo medicinos specialisto R. R. duotų parodymų, neįvertino R. P.N., jos ir nukentėjusiojo M. N. suinteresuotumo duoti D. S. palankius parodymus ir padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kolegijos vertinimu, liudytojo E. Ž. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. 2010 m. vasario 25 d., apklausos metu, liudytojas E. Ž. parodė, kad 2010-02-06, apie 14 val., į jo butą parėjo sumuštas M. N.. Matėsi sutinusios jo akys, kruvinos ausys ir veidas. Jis dejavo ir sakė, kad yra blogai. M. N. klausė, kas jį sumušė, jis atsakė, kad tas pats asmuo, su kuriuo jis kalbėjo, su savo draugais. Keliese jį mušė, nesakė, tik sakė, kad jį spardė keliese. Kur tiksliai jį mušė, jis nepasakė, tik pasakė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip pat parodė, kad jis M. N. parvedė namo, ten buvo jo motina ir patėvis. Ir M. N. papasakojo tas pačias aplinkybes (3 t. 8–9 b. l.). 2010-05-17 apklausos metu liudytojas E. Ž. parodė, kad M. N. pokalbio metu prie eidamas susitikt jokių vardų neminėjo, jokių daiktų su savimi nesinešė. Grįžęs sumuštas jam pasakė, kad su savimi nešėsi „bibinkę“, ją iš jo atėmė ir pats iš jos gavo (3 t. 10 b. l.). Teismo medicinos ekspertas R. R. ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje parodė, kad jis byloje pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad M. N. padarytas sužalojimas labiau būdingas suduodant koncentruotą smūgį ribotą plokštuminį paviršių turinčiu daiktu, tai gali būti koja (spiriant), ranka (suduodant smūgį), arba lazda. Smūgis turėjo būti labai stiprus, nuo jo lūžo kairiojo šono 9–10 šonkauliai, plyšo kairysis inkstas. Pastūmus ir nukentėjusiajam griūvant atsitrenkus į kietus bukus daiktus tokių sužalojimų atsiradimas nelabai tikėtinas (2 t. 186 b. l.). Iš liudytojos J. N. 2010-02-08 ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2010-02-06 namo grįžo jos sūnus M. N., ir pastebėjo, kad jis yra smarkiai sumuštas, t. y. stipriai sumuštas veidas, bei kūnas. Jis pasakė, kad jį sumušė pas jos draugę atvykę jos draugai, taip pat pasakė, kad nekviestų medicinos pagalbos ir policijos, ir niekur nesikišti (3 t. 1–2 b. l.). 2010-04-12 apklausos metu liudytoja parodė, kad M. N. minėjo, kad jį sumušė R. pažįstami ar draugai, tačiau jokių vardų neminėjo, nesakė, dėl ko jį sumušė. Vėliau po operacijos sakė, kad jį sumušė kažkokie asmenys netoli (duomenys neskelbtini) mieste esančio (duomenys neskelbtini) ežero (3 t. 3 b. l.). Liudytojas P. N. 2010-03-25 apklausos metu parodė, kad 2010 m. vasario mėn. apie 15–16 val. pas jį atvyko jo sūnus M. N., kuris sunkiai ėjo, matėsi sumušimo žymės ant veido, sakė, kad skauda šonai, gal lūžę šonkauliai. Minėjo, kad tos dienos rytą jį sumušė kartu su juo buvę asmenys. Sakė, kad lyg iš Šilalės ar Šilutės. Konfliktas su jais kilo dėl to, kad pavadino juos „gaidžiu“, o jis ar jie buvo sėdėję kalėjime ir dėl to jį sumušė (3 t. 14 b. l.). Pats nukentėjusysis M. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuolat keitė parodymus ir skirtingai dėstė įvykio aplinkybes, nenurodė nei kur, nei kada konkrečiai buvo sumuštas. Parodė, kad tomis dienomis nuolat girtavo, ne kartą buvo susimušęs ar sumuštas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal šį kaltinimą tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad D. S. sudavė smūgius M. N., ir būtent dėl D. S. veiksmų M. N. buvo padaryti specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai, todėl konstatuojama, kad D. S. teisėtai ir pagrįstai išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Kolegija taip pat daro išvadą, kad apylinkės teismas ėmėsi visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išaiškintos šio nusikaltimo padarymo aplinkybės.

Prokuroro skundo motyvas, kad pats nukentėjusysis teisme patvirtino, kad sužalojimas jam buvo padarytas būnant pas D. S., nurodė kitas aplinkybes, nes tuoj pat jam pradėjo skaudėti šoną ir blogai jaustis, tai akivaizdu ir tai nereikalauja specialių žinių, kad plyšus inkstui iš karto jaučiamas stiprus skausmas (nėra jokio inkubacinio laikotarpio), taip pat laikytinas tik prielaida, nes bylos nagrinėjimo metu objektyviai nenustatyta, kad būtent dėl smūgio sudavimo buvo padaryti sužalojimai M. N., kadangi teismo medicinos specialisto išvadoje ir specialisto duotais parodymais nėra nustatyta, kad būtent dėl smūgio sudavimo kilo išvadoje nustatyti padariniai, specialistas tik parodė, kad mažai tikėtina, jog tokie sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant. Taigi tokie specialisto duoti parodymai negali būti laikomi objektyviu kaltės įrodymu. Nukentėjusiojo M. N. parodymai taip pat nevertinti kaip objektyvūs įrodymai, kadangi, kaip jau minėta, jo duoti parodymai keitėsi, jis skirtingai nurodė esmines įvykio ir jo sužalojimo aplinkybes.

Dėl D. S. veikų kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nėra pateikta jokių motyvų ir argumentų, kodėl teismas kaltinamojo D. S. veiksmus perkvalifikavo iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, ir, prokuroro manymu, tai yra esminis BPK pažeidimas, todėl prašo parkvalifikuoti D. S. veikas iš BK 259 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 2 dalies į dvi veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Prokuroro teigimu, vertinant visus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad rasti įvairių psichotropinių medžiagų kiekiai, kad galima būtų patenkinti įvairius pirkėjų poreikius, svarstyklės psichotropinėms medžiagoms sverti, didelis kiekis dozavimo maišelių skirtų narkotinėms medžiagoms pakuoti, policijos surinkta medžiaga, kurios pagrindu ir buvo taikomas patvirtintas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, neginčijamai rodo, kad visa D. S. veikla, susijusi su psichotropinių medžiagų įgijimu, buvo nukreipta juos būtent realizuoti ir tokiu būdu gauti pajamų, nes tai buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, ir šių duomenų visuma patvirtina, kad D. S. psichotropines medžiagas įsigijo turėdamas tikslą jas realizuoti, todėl ir nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Tiek BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tai būtinasis veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamą nuosprendį ir prokuroro apeliacinio skundo argumentus, sutinka su prokuroro argumentais, kad nuosprendyje teismas nenurodė, kokiais įrodymais ir motyvais remiantis perkvalifikavo D. S. veikas iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, tačiau, teismo nuomone, tai nėra esminis proceso pažeidimas sudarantis pagrindą naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kadangi šie trūkumai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą ir patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai perkvalifikavo D. S. veikas iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje nėra jokių objektyvių tikslą platinti narkotines – psichotropines medžiagas patvirtinančių įrodymų.

Nuteistasis D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad jis pardavinėjo tik „žolę“, o metamfetamino ir „Ekstazy“ pardavimo faktą nuosekliai neigė, teigdamas, kad šias medžiagas buvo nusipirkęs asmeniniam vartojimui (4 t. 90–91; 92–93; 114–115 b. l.). Ši D. S. versija byloje objektyviais įrodymais nepaneigta. Šią nuteistojo versiją iš dalies patvirtina tai, kad 2010-05-05 kratos metu D. S. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, ant stalo, rastas vienas užspaudžiamas maišelis su baltos spalvos milteliais, virtuvėje, pakabinamoje spintelėje, kavos laikymo dėžutėje, rastas vienas užspaudžiamas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais, virtuvėje, ant šaldytuvo, rastas vienas užspaudžiamas maišelis su bespalviu skysčiu, ant šaldytuvo rastos svarstyklės „OBH Nordica“, koridoriuje ant grindų rastas vienas užspaudžiamas plastikinis maišelis su augalinės kilmės medžiaga (3 t. 151–152 b. l.). Iš 2010-10-22 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš D. S. kratos metu paimtuose 2 užspaudžiamuose maišeliuose su baltos spalvos milteliais yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurios masė yra 0,090 g; maišelyje su baltos spalvos miltelių likučiais rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų; užspaudžiamame maišelyje su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga, kurios masė 0,611 g, ant elektroninių svarstyklių paviršių rasta narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių pėdsakų (3 t. 155–156 b. l.). Šie rasti narkotinių medžiagų kiekiai buvo skirti vartoti, jie nėra dideli, buvo padėti atvirose, prieinamose ir lengvai pasiekiamose vietose, be to, ant elektroninių svarstyklių nebuvo rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų, nebuvo rasta kitų sverti ar dozuoti skirtų priemonių. Neatmestina versija, kad kratos metu rasti tušti užspaudžiamieji maišeliai buvo skirti kanapėms ir jų dalims parduoti. Vien tai, kad buvo rasta keletas paketėlių psichotropinės medžiagos ir byloje nustatyta, kad D. S. platino narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, yra pagrindas tik hipotetinei prielaidai, o ne išvadai dėl tikslo parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas (nutartis kasacinėje byloje Nr. Nr. 2K-619/2012). Be to, ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nuteistasis D. S. pats parodė, kad gyvenamojoje vietoje turi paslėpęs ir daugiau psichotropinių medžiagų (4 t. 92–93 b. l.), kurias atidavė parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t. 94–95 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad D. S. būtų siūlęs ar platinęs kitokios rūšies, nei kanapės ir jų dalys, narkotines ar psichotropines medžiagas. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose nurodyta, kad gauta informacijos, jog D. S. platina narkotines-psichotropines medžiagas, taip pat nėra nurodyta, kad jis platina keletos rūšių narkotines-psichotropines medžiagas. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas Nr. 6, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad D. S. jo klausė, kas liudytoją domina: „žolė“ ar „amfa“, šių liudytojo Nr. 6 parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais remtis (BPK 301 str. 2 d.). Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų apie tai, kad visa D. S. veikla susijusi su psichotropinių medžiagų įgijimu buvo nukreipta tam, kad juos būtent realizuotų ir tokiu būdu gautų pajamų, nes tai buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Nenustatyta, kad D. S. narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis būtų prekiavęs ilgą laiką ar dideliais kiekiais, byloje nėra jokių duomenų apie tai, iš kokių pajamų realiai gyveno D. S., todėl šie prokuroro argumentai laikytini niekuo nepagrįstomis prielaidomis.

Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nebėra galimybių ištirti ir objektyviai paneigti D. S. versijos, kad psichotropines medžiagas – metamfetaminą ir „ekstazy“ įsigijo ir laikė savo reikmėms, todėl konstatuojama, kad D. S. teisėtai ir pagrįstai ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, ir jo veikų kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Dėl D. S. kaltės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos)

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pripažinti D. S. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. rugsėjo 22 d., apie 10.10 val., veikdamas kartu su E. L., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės pagrobė 2 vnt. viskio „Jack daniels“ po 76,99 Lt, už 153,98 Lt, 2 vnt. viskio „Grand“ po 49,99 Lt, už 99,98 Lt, 3 vnt. degtinės „Russky Standart“ po 89 Lt, už 267 Lt, 2 vnt. brendžio „Cavallier“ po 99,99 Lt, už 199,98 Lt, 1 vnt. brendžio „Cardenal mendoza gran reserva“ už 99 Lt, 2 vnt. mažų maišeliu po 0,15 Lt, už 0,30 Lt, sportinę rankinę už 59,90 Lt, iš viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 880,14 Lt ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Taip pat D. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. rugsėjo 29 d., apie 15 val., veikdamas kartu su E. L., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), jam kalbinant pardavėją, o E. L. įsibrovus į parduotuvės sandėlį, pagrobė 30 pakelių cigarečių „Kastytis“ po 6,19 Lt už 185 Lt, 30 pakelių cigarečių „Kastytis mėlynas“ po 6,19 Lt už 185,7 Lt, 10 pakelių cigarečių „BOND STRYT Special Selection“ po 6,99 Lt už 69,9 Lt, 10 pakelių cigarečių „BOND STRYT Fine Selection“ po 6,99 Lt už 69,9 Lt, 10 pakelių cigarečių „RED&WHITE International“ po 6,8 Lt už 68 Lt, 10 pakelių cigarečių „RED&WHITE Fine“ po 6,8 Lt už 68 Lt, 20 pakelių cigarečių „PARTNER Blu“ po 6,19 Lt už 123,8 Lt, 20 pakelių cigarečių „PARTNER Red“ po 6,19 Lt už 123,8 Lt, 10 pakelių cigarečių „PARTNER Silver“ po 6,19 Lt už 61,9 Lt, 20 pakelių cigarečių „L&M Silver Biue Label“ po 7,8 Lt už 156,0 Lt, 10 pakelių cigarečių „L&M Tune“ po 7,7 Lt už 77,0 Lt, iš viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 1439,54 Lt ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus nusprendė, kad neįrodyta, jog D. S. vogė prekes iš parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, bei įvertinęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus, negali sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kadangi pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atskirai, nesiedamas jų į visumą ir padarė byloje surinktų įrodymų visuma nustatytų aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad D. S. kaltė dėl nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl 2010 m. rugsėjo 22 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. rugsėjo 29 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), yra visapusiškai įrodyta.

BPK 20 straipsnio 4 dalis numato, kad įrodymais gali būti laikomi tik leistinumo reikalavimą atitinkanti informacija: t. y. tik įstatymo numatytais atvejais, taikant teisėtus būdus gauti duomenys, kurių patikimumą galima patikrinti remiantis BPK priemonėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje buvo pateikta medžiaga iš baudžiamosios bylos, kurioje nuteistas E. L. dėl vagysčių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įvykdytų kartu su D. S.. Pirmosios instancijos teismas šią medžiagą ištyrė ir pagarsino teisiamojo posėdžio metu (6 t. 29 b. l.), todėl teisėtai galėjo remtis šia baudžiamosios bylos medžiaga.

D. S. kaltę dėl 2010 m. rugsėjo 22 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina: pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paties nuteistojo D. S. duoti parodymai, kad jis ruošėsi važiuoti pas tėvus į (duomenys neskelbtini) ir 2012-09-22 užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvėje pasiėmė sportinę rankinę, į ją sudėjo 2 butelius viskio „Jack Daniels“, 2 butelius viskio „Grant“, 3 vnt. degtinės „Ruski standart“, 2 vnt. brendžio „Cavalier“, 1 but. brendžio „Cardinal Mendosa Grand Reserva“, eidamas prie kasos pastebėjo, kad neturi pasiėmęs piniginės, todėl rankinę su visais gėrimais paliko prekybos salėje, netoli kasų. E. L. pažįsta iš matymo, tačiau parduotuvėje jo nematė (6 t. 7 b. l.). Liudytojo A. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad atėjęs į darbą visada persuka kameras, persukęs kameras pastebėjo du įtartinus asmenis. Pamatė, kad apvogtas alkoholio skyrius. Jie iš ryto buvo atėję du kartus. Į paprastą maišiuką sudėjo kelis butelius ir išėjo pro kasas. Kitas paėmė turistinį krepšį („tašę“), nuėjo į alkoholio skyrių, sukrovė alkoholinius gėrimus ir padėjo. Grįžo kitas, pasiėmė tą turistinį krepšį, kiek prisimena, vienas pirko cigarečių, kitas praėjo pro šalį su tuo krepšiu. Krepšyje buvo sudėti brangiausi alkoholiniai gėrimai už maždaug 800–900 Lt. Apie vagystę pranešė parduotuvės direktorei ir policijai. Atvykus policijos pareigūnams padarė filmuotos medžiagos kopijas, policijos pareigūnai pasakė, kad pažįsta tuos žmones (5 t., 173–174 b. l.).

D. S. kaltę patvirtina ir Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-187/2012 ištirti įrodymai: 2011-02-10 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota filmuotos medžiagos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra, jame užfiksuota, kad CD Nr. 1 apžiūros metu nustatyta: 9.55 val. į „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salę pro įėjimą įeina du vyrai. 9.58 val. vyras su striuke, kurio rankovėse baltos spalvos juostos, ir, kaip nurodo tyrėjas V. M., E. L., pasiima oranžinės spalvos maišelius, nueina į alkoholio skyrių, ten nuo apatinės lentynos dedasi alkoholinius gėrimus. Po to 10.00 val. prieina prie kitos lentynos ir pasiima dar alkoholinių gėrimų, pasikalba su sutiktu vyriškiu, kaip paaiškino tyrėjas V. M., D. S., kuris turi juodą rankinę, ir krauna butelius į minėtą rankinę, pavaikšto po prekybos salę ir vėl iš tos pačios lentynos paima dar du butelius alkoholinių gėrimų, įsideda į juodos spalvos rankinę ir nueina. 10.01.49 val. vyriškis su oranžiniais maišeliais, t. y. E. L., perlipa per kasoje esantį barjerą ir išeina nesusimokėjęs. CD Nr. 2 apžiūros metu nustatyta: matosi, kaip vyras su juoda striuke ir baltais marškinėliais, kaip paaiškino tyrėjas V. M., D. S., pastovėjo prie kasos ir sutiko kitą vyrą su striuke su baltomis juostomis ant rankovių, ir abu praėjo pro kasas. Vyriškis su striuke, ant kurios rankovių yra baltos spalvos juostos, pasak tyrėjo V. M., E. L., užsidėjęs juodą rankinę ant dešinio peties pakalbėjęs su D. S. ir neužsimokėjęs išėjo pro kasas ir nuėjo link išėjimo. Vyras su striuke ir baltais marškinėliais, t. y. D. S., išsitraukęs iš striukės vidinės kišenės piniginę, užsimokėjo ir išėjo iš prekybos salės. Iš kito įrašo esančiame CD Nr. 2 matyti, kad 09.56.43 val. prekybos salėje ateina abu vyriškiai, apsirengę juodai, vieno striukė su baltomis juostomis, t. y. E. L., kito balti marškinėliai, t. y. D. S., ir abu vaikšto skirtingomis kryptimis po prekybos salę, 10.01.19 val. vyras juoda striuke ir baltais marškinėliais, t. y. D. S., pasiima iš lentynos juodą rankinę ir nueina. 10.05.16 val. ateina prie skyriaus su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir išeina jau be rankinės. 10.09.49 val. ateina kitas vyras, t. y. E. L., ir susideda į rankinę alkoholinius gėrimus, padeda rankinę į kairėje pusėje esančią lentyną, kur yra sudėtos juodos rankinės. 10.10.24 val. vienas vyras, t. y. D. S., išeina prie kasų kur prekiaujama cigaretėmis, po to į tą pačią kasą ateina kitas vyras, t. y. E. L. (4 t., 4–5 b. l.); filmuota medžiaga 3 CD laikmenos (4 t., 6 b. l.); Telšių rajono apylinkės teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuota filmuotos medžiagos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra CD Nr. 1 ir Nr. 2, iš kurių matyti, kad E. L. ateina su D. S. į parduotuvę. Vaikšto po parduotuvę, matosi, kaip E. L. gėrimų skyriuje krauna į maišelius gėrimus. D. S. krauna įvairius gėrimus į turistinį krepšį („tašę“). E. L. išeina su maišeliais, kuriuose sudėti alkoholiniai gėrimais, perlipdamas „per kasas“. Po kiek laiko vėl grįžta į parduotuvę ir paima krepšį, į kurį gėrimus sudėjo D. S., ir ją užsidėjęs ant peties praeina per kasas, tuo metu D. S. stovi prie kasos (4 t. 21 b. l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas ir raštas, iš kurių matyti, kad 2010 m. rugsėjo 22 d. apie 10.10 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), alkoholio skyriaus buvo pavogtos prekės: viskis „Jack daniels“, 2 vnt., viskis „Grand“, 0,7 l, 2 vnt., degtinė „Rusky Standart“, 1,75 l, 3 vnt., brendis „Chevalier“, 0,7 l (dėžutė), 2 vnt., „Cardenal mendosa gran reserva“, 0,7 l, 1 vnt., mažas maišelis, 2 vnt., sportinė rankinė, 1 vnt., jų vertė 880,14 Lt (3 t. 173–174 b. l.), ir Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-187/2012, kuris įsiteisėjo 2012 m. kovo 29 d. (4 t. 2426 b. l.), matyti, kad liudytojas V. M. paliudijo, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašus jis atpažino asmenis, kurie darė vagystę, o būtent jis atpažino E. L. ir D. S., kuriuos pažįsta ir dėl darbinės veiklos, nes šie asmenys jau turėjo reikalų su policijos pareigūnais, be to, jis ir mieste šiuos asmenis matė vaikščiojančius kartu (4 t. 24 b. l.).

D. S. kaltę dėl 2010 m. rugsėjo 29 d. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), patvirtina: liudytojos S. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad šį vyriškį pažįsta, vardo, pavardės nežino, jis yra klientas, ateina apsipirkti. Ji dirbo ir dabar tebedirba parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jis prekindavosi iki tos vagystės. Ji net nesuvokė, kad buvo apvogta. Tai buvo gal 14.30 val., atėjo D. S. skalbimo miltelių. Įtartina buvo, kad jis paprašė duoti skalbimo miltelių, ji paklausė kokių, jis atsakė, kad nesvarbu. Po to suprato, kad jis norėjo nukreipti jos žvilgsnį, nes ten, kur yra skalbimo miteliai, yra tokia niša, iš ten nesimato, kas vyksta. Jis apsiprekino ir išėjo iš parduotuvės. Nieko įtartino jai nepasirodė. Kai pradėjo tvarkyti sąskaitas, niekaip nesuprato, kur cigaretės, kurias tuo metu buvo atvežę. Paskambino direktoriui, paprašė, kad atsuktų kamerą pažiūrėti, kur tos cigaretės. Iškvietė policiją. Tos cigaretės, kurios buvo pavogtos, buvo vienoje dėžėje. Ji buvo padėta sandėlyje, kurio duris buvo atsidariusi, nes sandėlis yra kitoje patalpoje. Kai peržiūrėjo vaizdo įrašą, pamatė, kad tas D. S. per petį savo bendrininkui parodė ženklą, kad jis eitų, o D. S. bėgo nukreipti jos dėmesį su skalbimo milteliais. O kitas asmuo paėmė dėžę ir išsinešė, cigarečių vertė buvo didesnė nei 1000 Lt. Ji buvo praėjusiais metais kitame teisme dėl šios vagystės. Viskas buvo apie 14.30 val. To, kad D. S. buvo ne vienas, ji nepastebėjo. Ten maža parduotuvė, o žmonių buvo iki durų galo, ji net nepagalvojo apie jį, kad jis galėtų taip pasielgti. Ji nieko nepastebėjo, nes buvo toje nišoje, iš kurios nesimato parduotuvė. Filmuotoje medžiagoje viskas matosi. Kol paėmė tuos skalbimo miltelius, paskui dar jos dešrelių paprašė, kad ji pasilenktų prie šaldytuvo. Jis visas prekes prašė tokias, kad ji nematytų sandėlio. Žmonių, matėsi, buvo daug. Vaizdo į sandėlį žmonės neužstojo. D. S. parodė tam draugui gestą, kad jau eitų, pats žiūrėjo tiesiai į kamerą. Ji tai suprato, tik peržiūrėjusi vaizdo įrašą. Išsikvietė kriminalistus, jie pasakė, kad D. S. pažįsta. Kameroje matosi, kad vagystėje dalyvavo du žmonės. Kameroje matėsi, kad dėžę išsineša vienas žmogus, kad vienas ją nukreipia ir liepia kitam eiti. Žmonių buvo daug, keli mokiniai. D. S. vasaros viduryje pasirodė ir ateidavo kiekvieną vakarą, ji jį pažinojo, jis maistą pirkdavo.

D. S. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką taip pat patvirtina Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-187/2012, ištirti įrodymai: 2011-02-10 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota filmuotos medžiagos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra, kur užfiksuota, kad CD Nr. 3 apžiūros metu nustatyta: matosi prekybos salės vaizdas, kurioje apsipirkinėja būrys jaunuolių. Įėjus merginoms ir jaunuoliui, pardavėja nueina į kitą prekybos vietą, ir jos nesimato. Matosi tuščia parduotuvė. Vėl įeina vaikinas dryžuotais marškinėliais („maikute“) ir du vyrai, apsirengę džinsais, tamsiomis striukėmis, bei dar du vyrai, kurių vienas apsirengęs juoda odine striuke ir sportiniu kostiumu, t. y. D. S., ir vyras, apsirengęs tamsia striuke su baltomis juostomis ant rankovių, t. y. E. L., šis pasižiūri į kamerą ir abu išeina. Išėjus vaikinui su dryžuotu bluzonu, D. S. apsiperka, perka dešrelių ir skalbimo miltelių, tuo metu E. L. iš sandėlio pasiima dėžę ir išeina. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos ir teismo posėdžio metu ištirtos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 2010-09-28 buvo pristatytos prekės, adresu: (duomenys neskelbtini), prekes priėmė S. V.. Buvo pristatytos prekės: Cigaretės „Kastytis“, 10 vnt., cigaretės „Kastytis mėlynas“, 10 vnt., cigaretės „Bond street special selection“, 10 vnt., cigaretės „Bond Street Fine selection“, 10 vnt., cigaretės „Red & White international“, 10 vnt., cigaretės „Red & White Fine“, 10 vnt., cigaretės „Partner Red“, 10 vnt., cigaretės „Partner Blue“, 10 vnt., cigaretės „Partner Silver“, 10 vnt., cigaretės „L&M Silver Blue Label“, 10 vnt., jų vertė su PVM – 1131,71 Lt. (4 t. 2–3 b. l.). Iš Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-187/2012, kuris įsiteisėjo 2012 m. kovo 29 d. (4 t. 24–26 b. l.), matyti, kad liudytojas V. M. paliudijo, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašus jis atpažino asmenis, kurie darė vagystę, o būtent jis atpažino E. L. ir D. S., kuriuos pažįsta dėl darbinės veiklos, nes šie asmenys jau turėjo reikalų su policijos pareigūnais, be to, jis ir mieste matė šiuos asmenis vaikščiojančius kartu. Juos atpažįsta pagal rūbus ir veido bruožus (4 t. 25 b. l.).

Iš pirmiau išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad D. S., darydamas vagystes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parduotuvių, veikė bendrininkų grupėje su E. L., kadangi derino tarpusavio veiksmus, siekė nukreipti parduotuvių darbuotojų dėmesį ir taip nuslėpti daromas nusikalstamas veikas. Ši aplinkybė pripažįstama, kaip D. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nesiremia paties nuteistojo D. S. duotais parodymais, kad jis eidamas prie kasos pastebėjo, kad neturi pasiėmęs piniginės, todėl rankinę su visais gėrimais paliko prekybos salėje, netoli kasų. E. L. pažįsta iš matymo, tačiau parduotuvėje jo nematė, kadangi šiuos jo parodymus paneigia anksčiau išdėstytų įrodymų visuma. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų A. V., S. V., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi juos patvirtina ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, byloje nėra duomenų apie tai, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti D. S..

Dėl bausmės ir civilinio ieškinio

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo D. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje, bei BK 213 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, todėl švelninti paskirtos bausmės, kaip prašoma nuteistojo apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmes D. S. už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), padarymą, atsižvelgia į tai, kad D. S. teistas 3 kartus, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl pagal BK 27 straipsnį laikomas recidyvistu, yra išsituokęs, nedirbantis, turi 9 klasių išsilavinimą, daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (5 t. 85–97 b. l.), kolegija taip pat įvertina, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje, ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti D. S. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis didesnis už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo D. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį, BK 213 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes pakeisti ir D. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį skirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį skirti 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą. Skunde nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, kadangi teismas skirdamas už šias nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė, kad šios veikos padarytos pirmos bei į tai, kad šios veikos priskiriamos prie nusikaltimų finansų sistemai ir kad viena nusikalstama veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką ir tai, kad realizuotos tik dvi kupiūros, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį tinkamiausia bausmė už šiuos finansinius nusikaltimus būtų ne laisvės atėmimas, bet baudos skyrimas.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis D. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į D. S. asmenybę: teistas 3 kartus, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, pagal BK 27 straipsnį laikomas recidyvistu, yra išsituokęs, nedirbantis, turi 9 klasių išsilavinimą, daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (5 t. 85–97 b. l.), padarė du apysunkius nusikaltimus, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai D. S. skyrė laisvės atėmimo bausmes. Kadangi BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. D. S. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės nelaikytinos per griežtomis, kadangi jos yra žymiai mažesnės už BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (2 metai 1 mėnuo 15 dienų). Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo D. S. keisti pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių, kurios atitinka D. S. asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumą ir nėra per griežtos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje yra pareiškusį civilinį ieškinį dėl 880,14 Lt turtinės žalos atlyginimo (3 t. 183–184 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškusi 1439,54 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (3 t. 194–196 b. l.).

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau išdėstytų D. S. kaltę patvirtinančių įrodymų dėl vagysčių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuma, daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti civilinis ieškiniai yra pagrįsti bylos medžiaga. Byloje nustatyta, jog D. S. vagystes padarė veikdamas bendrininkų grupėje su E. L.. E. L. už vagystes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikiant bendrininkų grupėje su D. S. nuteistas Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, ir šiuo nuosprendžiu buvo priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai. Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio atžvilgiu byla buvo išskirta (šiuo atveju D. S.), iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai tenkintini iš D. S. ir E. L. solidariai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisiant 880,14 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisiant 1439,54 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys atmestinas, kadangi neįrodyta, jog D. S. dalyvavo padarant BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3, 4 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio dalį dėl D. S. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinių ieškinių atmetimo, panaikinti ir dėl šių dalių priimti naują nuosprendį:

D. S. pripažinti kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) numatytą nusikaltimą ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems metams);

D. S. pripažinti kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) numatytą nusikaltimą ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems metams);

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, D. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos su šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis apėmimo būdu, kadangi padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, ir galutine subendrinta bausme D. S. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Iš D. S. ir E. L. solidariai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 880,14 Lt (aštuonių šimtų aštuonesdešimties litų keturiolikos centų) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1439,54 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt devynių litų penkiasdešimt keturių centų) turtinės žalos atlyginimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.