Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei Margaritai Mikučionei, atsakovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad senaties terminas pažeistas nėra, nes jis skaičiuojamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo dienos.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Z. parodė, kad 2018 m. sausio 5 d. važiavo Gedimino pr. link parduotuvės „Zara“, iš Odminių g. į jo vairuojamą transporto priemonę įvažiavo transporto priemonė taksi automobilis Toyota Prius, kuriame buvo keleivė moteris, po kurio laiko privažiavo kita taip pat pervežimo veiklos ženklais paženklinta transporto priemonė ir keleivė persėdo į tą atvykusią transporto priemonę, transporto priemonės Toyota Prius vairuotojas neturėjo automobilio dokumentų, draudimo poliso, po kurio laiko atvyko vyras su moterimi, kurie atvežė dokumentus, viskam vadovavo atvykusi moteris, ji iškvietė policiją, nes nesutiko su transporto priemonės Toyota Prius kalte, liepė tikrintis blaivumą, tačiau policija nurodė, kad kalta transporto priemonė Toyota Prius ir buvo užpildyta deklaracija, vėliau jis draudimo bendrovei siuntė nuotraukas iš įvykio (el. b. l. 15–16).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl tinkamo draudimo sutarties vykdymo ir su tuo susijusių pasekmių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 5 d. Gedimino pr., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13), eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo R. Č. kaltės (ginčo dėl to byloje nėra). Eismo įvykio metu atsakovė buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (el. b. l. 18–19), dėl ko ieškovė 2018 m. balandžio 27 d. išmokėjo 3 131,32 Eur dydžio draudimo išmoką nukentėjusios transporto priemonės valdytojui (el. b. l. 21–32). Pareikštu ieškiniu ieškovė siekia, kad atsakovė jai grąžintų 50 % jos išmokėtos draudimo išmokos, tokį savo reikalavimą grįsdama Draudimo sutarties 1.5.2.1 punkto, kuriuo šalys susitarė, kad transporto priemonė nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų (el. b. l. 18–19), pažeidimu, su kuo atsakovė nesutinka – atsakovė nei eismo įvykio aplinkybių, nei ieškovės išmokėtos draudimo sumos neginčija, tačiau teigia, kad jai priklausančia transporto priemone jokia pavėžėjimo/taksi veikla nebuvo vykdoma, todėl nei ji, nei trečiasis asmuo neturi pareigos atlyginti dalies išmokėtos draudimo išmokos ieškovei, be to, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Remiantis CK 1.126 straipsnio 1–2 dalimis, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 7 dalimi, reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Byloje nekilo ginčas, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimui atlyginti žalą – grąžinti 50 % išmokėtos draudimo išmokos taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Teismas pabrėžia, kad atsakovė, prašydama taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo 2018 m. balandžio 13 d., kuomet, kaip nurodo pati atsakovė, ieškovė faktiškai sužinojo apie eismo įvykį, nes šiuo atveju ieškovė (draudikas), atlyginusi dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui žalą, reiškia atsakovei regresinį reikalavimą, todėl turi būti taikoma CK 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma, pagal kurią iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, nagrinėjamu atveju – draudimo išmokos išmokėjimo. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-847-924/2019). Taigi, šiuo atveju ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 27 d., kuomet ieškovė išmokėjo 3 131,32 Eur dydžio draudimo išmoką nukentėjusios transporto priemonės valdytojui (el. b. l. 32), ir, kadangi 2019 m. balandžio 27 d. buvo ne darbo diena – šeštadienis, paskutinė diena ieškiniui pateikti šiuo atveju buvo 2019 m. balandžio 29 d. – pirmadienis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 74 straipsnio 5 dalis). Ieškovė ieškinį pasirašė ir pateikė teismui elektroninių ryšių priemonėmis 2019 m. balandžio 29 d., todėl ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 74 straipsnio 7 dalis), pagrindo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti nėra.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 62 punktą, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Atsakovė neginčija Draudimo sutarties pagrindu turėjusi pareigą ieškovę informuoti apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui, tačiau teigia, kad jai priklausančia transporto priemone nebuvo vykdomas mokamas keleivių pervežimas, todėl ji nepažeidė Draudimo sutarties nuostatų. Su tokia atsakovės pozicija sutikti pagrindo nėra.

Kaip matyti iš į bylą pateiktų po eismo įvykio nukentėjusios transporto priemonės valdytojo V. Z. padarytų nuotraukų (el. b. l. 14–16), atsakovei priklausanti transporto priemonė eismo įvykio metu buvo paženklinta reklamine mokamų keleivių pervežimo paslaugų atributika, to neginčijo ir atsakovė. Teismas sutinka su atsakove, kad vien tik tokių lipdukų užklijavimas ant transporto priemonės neįrodo, jog transporto priemone yra vykdoma mokama keleivių pervežimo veikla, tačiau akivaizdu, kad tokie lipdukai neginčijamai įrodo asmens ketinimą tai daryti – jei atsakovė neketino ir nevykdė tokios veiklos, savaime suprantama, ji, būdama rūpestinga ir atidi transporto priemonės savininkė, nedelsdama tokią reklaminę atributiką būtų nuo savo transporto priemonės pašalinusi. Šiuo atveju teismas vertina ne tik tai, kad atsakovei priklausanti transporto priemonė eismo įvykio metu buvo paženklinta reklamine mokamų keleivių pervežimo paslaugų atributika, bet ir liudytojo parodymus – teismo posėdžio metu liudytojas V. Z. parodė, jog 2018 m. sausio 5 d. važiavo Gedimino pr. link parduotuvės „Zara“, iš Odminių g. į jo vairuojamą transporto priemonę įvažiavo transporto priemonė taksi automobilis Toyota Prius, kuriame buvo keleivė moteris, po kurio laiko privažiavo kita taip pat pervežimo veiklos ženklais paženklinta transporto priemonė ir keleivė persėdo į tą atvykusią transporto priemonę. Pagrindo abejoti šiais liudytojo parodymais nėra, priešingai, jo parodymai turi ypatingą svarbą šioje byloje, nes jis teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, būtent liudytojas, o ne atsakovė ar ieškovės atstovai, tiesiogiai dalyvavo eismo įvykyje, todėl jam žinomos tikrosios faktinės eismo įvykio aplinkybės. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad teismo posėdžio metu pati atsakovė, nors ir neturėdama teisinio išsilavinimo, itin detaliai, smulkmeniškai aiškino pervežimo paslaugų vykdymo tvarką, kuri, akivaizdu, tik tokiomis paslaugomis besinaudojančiam asmeniui (kaip keleiviui) nebūtų žinomos, atsakovės itin detaliai nurodyti pervežimo paslaugų veiklos vykdymo niuansai, tvarka taip išsamiai gali būti žinomos tik tokias paslaugas teikiančiam asmeniui. Atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovė pati teismo posėdžio metu pripažino, jog apie įvykio aplinkybes ji su trečiuoju asmeniu iki šios dienos nekalbėjo ir patvirtino, jog kategoriškai teigti, kad trečiasis asmuo įvykio metu nevežė keleivio negali. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad eismo įvykio metu ieškovės apdrausta atsakovei priklausanti transporto priemonė buvo naudojama mokamam keleivių pervežimui. Tai, kad trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nepateikė nustatytos formos deklaracijos apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą (el. b. l. 17, 46–47) šios teismo išvados nepaneigia ir atsakovės atsakomybės už Draudimo sutarties nuostatų nesilaikymą nepašalina – ši aplinkybė patvirtina tik tai, kad mokamą keleivių pervežimo veiklą trečiasis asmuo vykdė neturėdamas tam teisės, kas pagal Draudimo sutarties nuostatas nėra aplinkybė, panaikinanti atsakovės, kaip draudėjos, atsakomybę.

Pabrėžtina, kad draudėjas draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau bendradarbiauti tiek sudarydamos draudimo sutartį, tiek ją vykdydamos. Šis sandorio šalių bendradarbiavimas turi būti pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mąstą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą, todėl bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą ir draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Taigi, jei atsakovė šiuo atveju būtų informavusi ieškovę apie draudimo rizikos padidėjimą – tai, kad jai priklausančia transporto priemone yra vykdomas mokamas keleivių pervežimas, ieškovė, siekdama prisiimti padidėjusią draudimo riziką, būtų galėjusi pasinaudoti teise dėl papildomos įmokos sumokėjimo, t. y. perskaičiuoti draudimo įmoką. Šiuo atveju draudimo įmoka būtų buvusi ne 437,29 Eur, o 1 549,15 Eur (el. b. l. 20), todėl teismas atsakovės veiksmus – Draudimo sutarties 1.5.2.1 punkto reikalavimų nesilaikymą, vertina reikšmingais ir iš esmės pažeidžiančiais bendradarbiavimo pareigą bei sutarčių vykdymo principus (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.200 straipsnis), dėl ko ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, o atsakovė turi pareigą draudimo išmokos dalį ieškovei sumokėti.

Taigi, apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovė, būdama atsakinga už tinkamą Draudimo sutarties vykdymą bei sąlygų laikymąsi, pažeidė Draudimo sutarties sąlygas, nes patikėdama jai priklausančią transporto priemonę trečiajam asmeniui neužtikrino, kad transporto priemone nebūtų vykdoma mokama keleivių pervežimo veikla, neinformavo ieškovės apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, nors tokią pareigą turėjo, tokiu būdu siekdama nesąžiningai sutaupyti – akivaizdu, kad rizika draudiminiam įvykiui įvykti yra kur kas didesnė transporto priemonei, kuria vykdomas mokamas keleivių pervežimas, nei kad tokias paslaugas neteikiančiai transporto priemonei, ir būtent tai sąlygoja didesnę draudimo įmoką (šiuo atveju draudimo įmoka atsakovei būtų daugiau nei tris kartus didesnė), todėl, teismas, vadovaudamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis bei nurodytu teisiniu reglamentavimu, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas mažinti žalos atlyginimą, ieškovės ieškinį tenkina visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamas 1 565,66 Eur žalos atlyginimas, ši suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei yra proporcinga atsakovės padarytam Draudimo sutarties nuostatų pažeidimui.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 565,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai – iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamas 1 565,66 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 565,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos sumokėtą 35 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 8) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 10,26 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 10 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Kadangi procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimas trečiajam asmeniui įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš atsakovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 565,66 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir šešiasdešimt šešių euro centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 565,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 10 Eur (dešimties eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Įteikti trečiajam asmeniui R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą viešo paskelbimo būdu.

Nurodyti sprendimo viešo paskelbimo būdu datą 2019 m. birželio 21 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.