- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-07
- Bylos Nr.
- 1A-70-175-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00575-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Regina Majauskienė, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- A. N.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-26-1-00575-2012-2)
2013 m. sausio 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Vestai Mockienei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistajam A. N.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat jis įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2012-04-21, apie 10.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sugriebęs savo sutuoktinei R. N. už dešinės rankos peties bei dešine ranka už kaklo ją pastūmė, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. N. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. N. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde jis teigia, kad apylinkės teismas nenustatė, jog nuteistasis sutuoktinę būtų mušęs ar smaugęs, o tik nustatė, jog jis sugriebė sutuoktinei už dešinės rankos peties bei dešine ranka už kaklo ją pastūmė. Teisme apklausta nukentėjusioji paaiškino, kad fizinį skausmą patyrė dėl rankos suspaudimo, o apie jokį kitą jaustą fizinį skausmą nukentėjusioji nenurodė. Todėl šiuo atveju galima konstatuoti, jog nuteistojo veiksmai, sukėlę nukentėjusiajai fizinį skausmą - rankos suspaudimas, o ne sugriebimas už kaklo ir nukentėjusiosios pastūmimas. Tačiau byloje nėra įrodymų apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, į medikus ji nesikreipė, nors nurodė, kad ranką jai skaudėjo dvi dienas, duomenų apie vaistų vartojimą taip pat nėra. Todėl apeliantas teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, įvykio dieną rašydama pareiškimą policijos komisariate, nukentėjusioji atsisakė jai siūlyto siuntimo į Teismo medicinos institutą.
Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojų A. N. ir L. N. parodymus apie nukentėjusiosios patirtą skausmą, nes pastarieji pyksta ant nuteistojo dėl jo inicijuotos ištuokos su jų mama bylos, kurioje jie duoda tendencingus, nukentėjusiajai palankius parodymus. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvada, nes šioje byloje tokios išvados nėra, o nukentėjusiosios pateikta 2002 m. specialisto išvada nepatvirtina aplinkybės, jog apeliantas smurtavo prieš sutuoktinę ir ji dėl to patyrė fizinį skausmą, todėl ši išvada negali būti laikoma įrodymu. Nuteistasis pažymi, kad sutuoktinei rankos nespaudė, o tik už jos paėmęs pastūmė ir tuo nesiekė sukelti sutuoktinei fizinio skausmo, kad tuo gali sukelti fizinį skausmą jis nesuvokė. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė prielaidomis (dėl nukentėjusiosios jausto fizinio skausmo, kuris niekaip kitaip negali būti patvirtintas) ir tuo padarė esminį BPK pažeidimą, t. y. pažeidė BPK 20 str. 5 d., 44 str. 6 d., 305 str. 1 d. 1, 2 p. Todėl šioje byloje nėra įrodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.
Nuteistasis teigia, kad pripažinęs jį kaltu apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 37 str. nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, motyvuodamas tai LAT teisėjų senato nutarimu Nr. 29. Atsižvelgus į apelianto veiksmus, jų intensyvumą, dėl jų kilusius padarinius ir vadovaujantis minėto LAT teisėjų senato nutarimo 15 p. 2 d., apelianto nuomone, buvo visos sąlygos BK 37 str. taikymui. Be to, apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl nuteistojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d., t. y. nemotyvavo kokiais veiksmais jis sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei, nenurodė nuteistojo kaltės formos ir turinio, kuo padarė BPK pažeidimą. Taip pat teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikaltimo padarymą apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nors byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistojo veiksmus įtakojo suvartotas alkoholis, o vien tai, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs, nesudaro pagrindo išvadai, kad jo veiksmus nulėmė apsvaigimas. Teisme apeliantas nurodė, kad jo veiksmams įtakos turėjo ne jo girtumas, o jo sutuoktinės provokuojantys veiksmai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmetamas.
A. N. apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau toks jo skundo motyvas prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir rašytinei bylos medžiagai.
BK 140 str. 1 d. nustatyta atsakomybė asmeniui ne tik už nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir už fizinio skausmo sukėlimą. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant jokių žymių, tik sukeliant fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant, tiek trumpam susargdinant. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną. Fizinio skausmo sukėlimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Nukentėjusioji R. N. parodė, kad jai pradarius duris A. N. stvėrė už dešinės rankos ir už kaklo bei pasakė „duosiu tau į galvą“, stūmė ir ji su durimis kliudė policijos pareigūną. Įvykio metu jai buvo stipriai suspausta dešinė ranka, vyro veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, dvi dienas ji negalėjo pakelti rankos, negalėjo kelti sunkesnių daiktų. Liudytojas policijos pareigūnas M. S. parodė, kad R. N. pasiėmusi savo daiktus ir išeidama iš kambario plačiau atidarė kambario duris, tuo metu koridoriuje buvę jų vaikai L. N., A. N. bei jų draugas V. J., pamatė kambaryje buvusią svetimą moterį, kurią į namus parsivedė A. N., todėl jis griebė savo sutuoktinei už dešinės rankos ir kaklo, bei stūmė ją nuo durų, sakydamas „tuoj gausi į galvą“. Sugriebimas buvo agresyvus, smurtavimas buvo akivaizdus. Liudytojas A. N. parodė, kad mamai išeinant iš kambario, tėvas A. N. griebė jai už dešinės rankos ir už kaklo, stūmė nuo durų su grasinančiais žodžiais. Po įvykio mamai keletą dienų skaudėjo ranką. Liudytoja L. N. parodė, kad mamai išeinant, tėvas A. N. griebė jai už rankos ir už kaklo, stūmė, mama trenkėsi į duris ir kliudė prie jų stovėjusį policijos pareigūną. Iš 2012-04-21 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad A. N. griebė savo sutuoktinę už dešinės rankos ir kaklo bei stūmė ją nuo durų sakydamas „tuoj gausi į galvą“. Smurtą patyrusi R. N. papildomai paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė sugriebiant už dešinės rankos ir už kaklo, stipriai suspaudus ir stumiant nuo durų, tuo pat metu sakant, kad sumuš. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad pasikarščiavo dėl to, jog artimieji pamatė kitą jo moterį.
Aukščiau nurodyti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, neginčijamai patvirtina, kad A. N. smurtavo artimoje aplinkoje, sugriebė savo sutuoktinei R. N. už dešinės rankos peties bei dešine ranka už kaklo ją pastūmė, o tokio pobūdžio smurtas nukentėjusiajai R. N. sukėlė fizinį skausmą. Tai, jog nukentėjusioji nesikreipė į medikus, o duomenų apie vaistų vartojimą byloje nėra, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, nepaneigia fakto, kad dėl A. N. pavartoto smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, ji jautė fizinį skausmą. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad šioje byloje nėra įrodymų, jog A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., teismas nemotyvavo kokiais veiksmais nuteistasis sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei, o skundžiamas nuosprendis pagrįstas prielaidomis dėl nukentėjusiosios jausto fizinio skausmo, kuo apylinkės teismas padarė BPK pažeidimus, atmetami kaip nepagrįsti.
Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų A. N. ir L. N. parodymais, nes jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, todėl jų parodymai abejonių teismui nekelia. Apeliantas skunde akcentuoja, kad teismas nurodė ir 2002 m. specialisto išvadą, nors tai nepatvirtina aplinkybės, jog apeliantas smurtavo prieš sutuoktinę ir ji dėl to patyrė fizinį skausmą, todėl ši išvada negali būti laikoma įrodymu. Pažymėtina, kad tokia išvada neįrodo A. N. kaltės, tačiau tai parodo, kad nuteistojo smurtinis elgesys prie sutuoktinę nėra pirmas ir atsitiktinis įvykis. Nors apeliantas nurodo, kad savo elgesiu nesiekė sukelti sutuoktinei fizinio skausmo, tačiau atlikdamas tokius tyčinius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, būdamas suaugęs ir sąmoningas, jis turėjo ir privalėjo suprasti, kad tokie jo veiksmai sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Skundžiamame nuosprendyje teisingai ir pagrįstai nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarime Nr. 29 išaiškinta, jog neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, todėl taikyti BK 37 str. ir A. N. nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme, pagrindo nėra.
Apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikaltimo padarymą apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nors jo veiksmus įtakojo tik sutuoktinės provokuojantys veiksmai. Teismas vertina, kad nuteistojo veiksmus įtakojo būtent jo apsvaigimas nuo alkoholio, nes atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta A. N. vaikų ir policijos pareigūno, kitų asmenų akivaizdoje, o nusikalstamo elgesio motyvas buvo menkavertė priežastis, toks nuteistojo neadekvatus elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu turėjo būti įtakotas apsvaigimo nuo alkoholio būsenos.
Įvertinus paminėtas aplinkybes galima daryti išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu A. N. už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., padarymą nuteistas pagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu, o naikinti jį taip, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.