- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-918-513/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- P. R.
- Atsakovas
- V. L., Valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. R.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
- 3.1.14.1Ieškinio samprata, jo turinys, elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovams V. L., V. L., Valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. R. dėl nuosavybės teisės gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. R. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jo nuosavybės teisę į šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. CSPR-175 ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (4.7.19.) GS-527 dėl atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų patvirtinimo; įpareigoti atsakovus laikytis namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), inventorinėje byloje esančiame žemės sklypo plane fiksuotos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, kuri 2005 m. rugsėjo mėn. žemės sklypo plane pažymėta taškais 1-4, vietos šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (šulinys į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas nepatenka).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovo reikalavimas dėl nuosavybės teisės į šulinį pripažinimo priimtas, kitus reikalavimus atsisakyta priimti.
Teismas nurodė, kad prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. CSPR-175 ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (4.7.19.) GS-527, ieškovas prašo panaikinti viešojo administravimo subjekto aktus, todėl ginčas dėl jų teisėtumo turi būti nagrinėjamas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. birželio 7 d. sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Spręsdamas dėl trečiojo ieškinio reikalavimo priėmimo, teismas nurodė, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas įpareigoti atsakovus laikytis namų valdos inventorinėje byloje esančiame žemės sklypo plane fiksuotos žemės sklypo ribos, kuri 2005 m. rugsėjo mėn. žemės sklypo plane pažymėta taškais 1-4, vietos šulinio atžvilgiu, nenurodo tokio reikalavimo pagrindo. Teismas vertino, kad nesutikdamas su atsakovų atliktais kadastriniais matavimais bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimu bei neatlikęs jam priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, nenuginčijęs atsakovų atliktų kadastrinių matavimų, šiuo reikalavimu siekia aplinkybių konstatavimo dėl žemės sklypo ribos. Teismas nurodė, jog tai gali būti įrodinėjimo dalyku byloje, tačiau ne savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog tarp šalių būtų nustatyta naudojimosi tvarka ir atsakovai jos nesilaiko, taip pat nurodė, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo planas nėra prilyginamas kadastriniams matavimas bei juo nėra nustatyta naudojimosi tvarka, kurios ieškovas prašo teismo įpareigoti laikytis atsakovus. Teismas nurodė, kad ieškovas pirmiausia turėtų atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, juos suderinti su Nacionaline žemės tarnyba ir kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl jų įregistravimo.
Teismas pažymėjo, kad negali į teismą besikreipiančiam asmeniui nurodyti pareikšto reikalavimo pagrindo ir negali už ieškovą suformuluoti reikalavimų. Ši pareiga tenka asmeniui, besikreipiančiam į teismą (CPK 111 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas P. R. (apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kurią atsisakyta priimti du ieškinio reikalavimus, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti arba klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, jog antrasis ieškinio reikalavimas dėl VĮ Registrų centro priimtų administracinių aktų panaikinimo yra reikalavimas dėl atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo. Dėl to bylos nagrinėjimo dalyku ir yra būtent administraciniai aktai. Byloje reikalavimai yra persipynę tarpusavyje, vienas nuo kito priklauso, t. y. išsprendus nuosavybės teisės į ginčo šulinį klausimą spręstini ir klausimai dėl kadastrinių matavimų bei ginčijamos sklypo ribos nustatymo. Pažymi, jog pagal CPK 36 straipsnio 1 dalį teismas turėjo bent persiųsti bylą į administracinį teismą, nes šiuo metu jau yra suėjęs ir terminas administraciniam aktui ginčyti, nors jis bendrosios kompetencijos teismui apskųstas laiku. Be to, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas dėl kadastrinių matavimų priskiriamas administracinių teismų kompetencijai, kadangi ginčai dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir įsakymų panaikinimo neišvengiamai daro įtaką ginčo šalių nuosavybės teisėms ir susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams, jiems spręsti aktualios CK įtvirtintos daiktinės teisės normos, todėl Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokie ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl atsisakymo priimti reikalavimą, kuriuo prašoma nustatyti žemės sklypus skiriančios ribos vietą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje vertino įrodymų pakankamumą, nepagrįstai nurodė, kad ieškinyje nėra nurodytas ieškinio pagrindas, nes ieškinį reiškia būtent CK 4.45 straipsnio pagrindu. Teigia, jog teismas tik vėlesnėje proceso stadijoje gali nustatyti, ar atsakovų 2005 m. rugsėjo mėn. žemės sklypo plane fiksuotos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, pažymėtos taškais 1–4, vieta yra aiški ir ar ją būtina nustatyti pagal kitą dokumentą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį ieškinio reikalavimą, nes CK 4.45 straipsnyje numatytas klausimas priskirtas teismo kompetencijai.
Atsiliepimas
Atsakovai V. L. ir V. L. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo tenkinti iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimą dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. CSPR-175 ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. (4.7.19.) GS-527 panaikinimo, ir šio ieškinio reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo; likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Atsakovai nurodo, kad tarp šalių ginčas iš esmės kilęs dėl žemės sklypus skiriančios ribos, t. y. pagal 2005 m. ar 2015 m. kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto kadastre turi būti suformuoti atsakovų žemės sklypo kadastriniai duomenys. Ginčijamais sprendimais VĮ Registrų centras išaiškino pareiškėjui, kad nagrinėjamu atveju ginčas dėl žemės sklypus skiriančios ribos negali būti sprendžiamas administracine tvarka, bet yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Mano, kad ginčo nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme atitiktų Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotą praktiką, kurioje pripažįstama, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, visų pirma yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Be to, šio ieškovo reikalavimo nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme atitiktų ir proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą (CPK 7 straipsnis).
Šalies argumentai
Teigia, kad nesuprantamas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus laikytis namų valdos ribos. Nurodo, jog atskirajame skunde šį reikalavimą ieškovas įvardija kaip reikalavimą, kuriuo prašoma nustatyti žemės sklypus skiriančios ribos vietą, tačiau toks ieškinio dalykas nesuformuluotas ir reikalavimas nereiškiamas. Mano, kad ieškovo reikalavimas nesukurtų teisinių padarinių net ir tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, nes panaikinus administracinius aktus liktų galioti ankstesni kadastriniai matavimai. Ieškovas trečiuoju reikalavimu prašo teismą ne nustatyti konkrečią ribą tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų, bet kelia neaiškų ir materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantį reikalavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti šį ieškovo reikalavimą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad ginčą dėl VĮ Registrų centro priimtų 2021 m. birželio 7 d. ir 2015 m. balandžio 23 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo turi nagrinėti Regionų apygardos administracinis teismas ABTĮ nustatyta tvarka. Mano, kad šis reikalavimas nėra susijęs su ieškinio reikalavimu dėl nuosavybės teisės į šulinį pripažinimo. Dėl trečiojo ieškinio reikalavimo nurodo, kad nepagrįstas ir nesuprantamas ir dėl jo nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Spręsdamas suinteresuoto asmens pareikšto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, o jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis).
Ieškovas pareiškė ieškinį dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – šulinį, pripažinimo ir žemės sklypo ribos nustatymo. Iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad ginčas kilo dėl ieškovo ir atsakovų žemės sklypus skiriančios ribos. Ieškovo teigimu, ginčo šulinys, į kurį nuosavybės teisės nėra įregistruotos, yra jam priklausančiame žemės sklype, būtent taip šulinys pažymėtas ieškovo namų valdos inventorinėje byloje, tačiau atsakovams 2015 m. atlikus jiems priklausančio gretimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypų riba pažymėta taip, kad ieškovas neteko galimybės patekti prie šulinio ir praeiti prie kitų jam priklausančių pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nesutinka su atsakovų atliktais kadastriniais matavimais ir siekia juos nuginčyti. Dėl to ieškovas antruoju ieškinio reikalavimu prašo panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (4.7.19.) GS-527, kuriuo pripažinta, kad atsakovų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla yra tinkama žemės sklypo duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto registre, bei panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. CSPR-175, kuriuo paliktas galioti kadastro tvarkytojo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. (4.7.19.) GS-527.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antruoju ieškinio reikalavimu ginčijami sprendimai yra administraciniai aktai, tačiau pažymi, jog vien formalus reikalavimo vertinimas neatsižvelgus į ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, šiuo atveju nėra tinkamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo atsietai vertinti ieškinio reikalavimą ir faktinę situaciją.
Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis), o kai vis dėlto kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus išsprendžia Specialioji teisėjų kolegija (CPK 36 straipsnio 3 dalis), į kurią gali kreiptis pirmosios instancijos teismas spręsdamas ir ieškinio priėmimo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su apeliantu ir atsakovais, kad bylos baigtis dėl administracinių aktų panaikinimo sukels teisines pasekmes žemės sklypų savininkų nuosavybės teisėms ir yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), neatsiejamai susijęs su ieškinio reikalavimu dėl nuosavybės teisės pripažinimo, nes tik išsprendus šalių ginčą dėl sklypų ribos bus galima spręsti dėl ginčo nekilnojamojo daikto – šulinio – nuosavybės teisės. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti formuojamoje nuoseklioje praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, laikytini civilinio teisinio pobūdžio ginčais ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-121/2015, 2016 m. gegužės 2 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-40/2016, 2017 m. birželio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-65/2017, 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-56/2019, 2020 m. kovo 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-35/2020).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apelianto ir atsakovų argumentams, kad administracinių aktų teisėtumo nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme vienoje byloje nagrinėjamu atveju atitiktų ir proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą (CPK 7 straipsnis).
Trečiąjį ieškinio reikalavimą – įpareigoti atsakovus laikytis namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), inventorinėje byloje esančiame žemės sklypo plane fiksuotos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, kuri 2005 m. rugsėjo mėn. žemės sklypo plane pažymėta taškais 1-4, vietos šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (šulinys į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas nepatenka) – pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti tuo pagrindu, kad jo patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nenurodytas reikalavimo pagrindas, nepakanka įrodymų jam pagrįsti ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad besikreipiantis į teismą asmuo turi pareigą nurodyti pareikšto reikalavimo pagrindą ir tinkamai suformuluoti reikalavimą (CPK 111 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau pažymi, jog ieškinio priėmimo stadijoje nėra ir negali būti vertinamas įrodymų pakankamumas, taip pat bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę pareikšti ieškinį) materialiuoju požiūriu. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04). Jeigu teismas mano, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, jis turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskiruoju skundu apeliantas iš esmės aiškiai nurodo, ko siekia trečiuoju ieškinio reikalavimu, o būtent nustatyti žemės sklypus skiriančios ribos vietą, o tokie ginčai nagrinėtini civilinio proceso tvarka (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, vertinimas, ar trečiasis ieškovo reikalavimas pagrįstas, ar nėra perteklinis, ar jo patenkinimas sukels teisines pasekmes yra bylos išnagrinėjimo iš esmės, bet ne ieškinio priėmimo stadijos dalykas.
Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškovo ieškinio antrojo ir trečiojo reikalavimų priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, nes tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.