Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei I. L. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2014 m. sausio 28 d., 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. vasario 12 d., 2014 m. vasario 26 d. bei 2014 m. kovo 7 d. atsakovė ir pirminis kreditorius UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. rugsėjo 26 d., 2013 m. spalio 15 d., 2014 m. sausio 5 d., 2014 m. sausio 14 d., 2014 m. sausio 25 d. bei 2014 m. kovo 28 d. atsakovė ir pirminis kreditorius UAB „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartys), pagal kurias pirminis kreditorius atsakovei suteikė Sutartyse nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo Sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas Sutartyje numatytas sumas UAB „4fiannce“ naudai. Atsakovė netinkamai vykdė minėtas sutartis, todėl pirminis kreditorius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė 2014 m. rugsėjo 24 d., o vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė 2014 m. liepos 1 d. ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti kreditą bei reikalauti palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių sumų.

Ieškovas UAB „Gelvora“ ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ bei UAB „Finansų administravimas“ 2017 m. gegužės 4 d. sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, kurios pagrindu ieškovas UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teises į atsakovę pagal aukščiau minėtas sutartis. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovas nurodo, kad, vadovaudamasis CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi arba ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ieškovui iš atsakovės priteisiant 579,24 Eur skolą, 189,09 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo 2014 m. rugsėjo 24 d. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 433,31 Eur skolą, 970,53 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo 2014 m. liepos 1 d. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.38, 6.200, 6.886 straipsniai).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 16,31 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 805882005. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad atsakovė su ieškovu neatsiskaitė net po ieškovo raginimų išsiuntimo atsakovei, ieškovo reikalavimas tenkintinas priteisiant ieškovui 16,31 Eur skolos išieškojimo išlaidas iš atsakovės (CK 6.63 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1321,14 Eur palūkanas, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 988,30 Eur palūkanas, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas prašo priteisti 75 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (579,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 75 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (433,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pradinis kreditorius vienašališkai vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė 2014 m. rugsėjo 24 d., o vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pirminis kreditorius vienašališkai nutraukė 2014 m. liepos 1 d.

Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovo reikalavimas dėl 1321,14 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 988,30 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas, kadangi šios mokėjimo (pelno) palūkanos buvo apskaičiuotos jau po Sutarčių nutraukimo. Taip pat atmestinas reikalavimas priteisti iš atsakovės 75 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (579,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 75 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (433,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes jos prašomos laikotarpiu po Sutarčių nutraukimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2188,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 101,00 Eur žyminio mokesčio. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pasyvų elgesį, į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į tai, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro tik žyminis mokestis, daro išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų taisyklės ir priteisti ieškovui iš atsakovės 101,00 Eur žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei I. L. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834, 579,24 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 24 centų) skolą, 189,09 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų 09 centų) palūkanas, 16,31 Eur (šešiolikos eurų 31 cento) skolos išieškojimo išlaidas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 433,31 Eur (keturių šimtų trisdešimt trijų eurų 31 cento) skolą, 970,53 Eur (devynių šimtų septyniasdešimties eurų 53 centų) palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2188,48 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 101,00 Eur (vieno šimto vieno euro 00 centų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini).

Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.