Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigotas J. R. nesilankyti gyvenamajame name (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis. Teismas, priėmęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo gali taikyti CK 3.65 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, kai būtina apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Lietuvos Respublikos CK 3.65 str. 1 ir 2 d. 1, 7 p. nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium arba uždrausti vienam sutuoktiniui lankytis tam tikrose vietose. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.65 str. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas iš esmės yra prevencija, kuria siekiama užtikrinti sutuoktinio ir (arba) vaiko interesų apsaugą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos ar nesilankyti gyvenamajame būste galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą (CK 3.65 str. 2 d. 1, 7 p.).

Ieškovė pateiktu teismui pareiškimu prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, nesilankyti gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju namu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonė ir įpareigojo atsakovą nesilankyti gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nutartyje nurodė, jog iš atsakovo pateikto priešieškinio matyti, jog atsakovas jau penki metai gyvena skyrium, išsinuomotame bute, išsikraustydamas iš santuokoje įgyto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pasiėmė dalį daiktų. Ieškovė teismui nurodė, jog atsakovui apsilankius ginčo name tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai, tai užfiksuota ir Alytaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate, atsakovas 2009-05-11 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, kad namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu sužalojo nukentėjusiąją ieškovę R. R.. Atsakovas nepateikė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, todėl laikytina, jog pagrįstai atsakovas įpareigotas nesilankyti gyvenamajame name, nes šalių konfliktai tęsiasi pakankamai ilgą laiką, atsakovas ieškovės atžvilgiu elgiasi agresyviai, sukelia jai dvasinius išgyvenimus, stresą, neužtikrina saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, be ieškovės žinios ir sutikimo, kaip nurodo ieškovė, atvykęs į ginčo namus, savinasi bendrai įsigytą ir užgyventą turtą, taip sumažinant bendrai dalintino turto vertę, apeliantas duomenų, paneigiančių šias ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė be kitų reikalavimų prašo padalinti santuokoje su atsakovu įgytą turtą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali lankytis ginčo name, išsivežti kitus daiktus, sugadinti bendrą turtą, dėl to sprendimo vykdymas gali pasunkėti.

Atmestinas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs atsakovui, neturėdamas neginčijamų įrodymų apie realią grėsmę ieškovės interesams. CPK 148 str. 1 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar tokia grėsmė yra ir ar ji reali, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės pareiškime nurodytų aplinkybių, turėjo pagrindo manyti, jog pranešimas atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą apsunkins šių priemonių taikymą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bei nenurodymas nutartyje nepranešimo motyvų, savaime nedaro skundžiamos nutarties negaliojančia.

Dėl apelianto argumento, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė laikotarpio, kuriam pritaikė laikinąją apsaugos priemonę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas yra nustatytas CPK 150 str., kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (o, jei ieškinys patenkinamas – iki teismo sprendimo įvykdymo), todėl papildomai to nurodyti teismo nutartyje nėra pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.