Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Dalios Burdulienės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovei advokatei I. M., atsakovui J. R., atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo dalinio panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-54-90/2010 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui J. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nustatymo ir atsakovo J. R. priešieškinį ieškovei R. R. dėl to paties dalyko.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė R. R. 2009 m. birželio 29 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą patikslintais ieškinio pareiškimais (t. 1, b. l. 1-6, t. 2, b. l. 2-7) prašydama:

- santuoką, sudarytą tarp R. R. ir J. R. 1980-11-14 Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 521, nutraukti dėl atsakovo J. R. kaltės;

- po santuokos nutraukimo palikti R. ir R. pavardes;

- priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000,00 litų neturtinei žalai atlyginti;

- santuokos metu įgytą turtą padalinti R. R. pripažįstant asmeninės nuosavybės teises į l/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 302 500 Lt ir 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1941,5 Lt, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, svetainės baldų komplektą „Žalgiris“ 200 Lt, šaldytuvą Snaigė 15,50 Lt, Svetainės baldų kompl. „Punia“ 150 Lt, dujinę viryklę 100 Lt, virtuvės baldus 2 pakabinamas ir 3 pastatomas spinteles 300 Lt, prieškambario baldus 100 Lt vertės, l/a HYNDAI ACCENT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt, viso turto už 307 341,5 Lt. J. R. pripažinti asmeninės nuosavybės teises į 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 302 500 Lt, ir 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1941,5Lt, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., bordo spalvos naują odinį svetainės komplektą 4 000 Lt, miegamojo baldų komplektą (nauja dvigulė lova su čiužiniu, du pufikai, komoda) 2 700 Lt, trijų dalių sekcija 3 000 Lt, ąžuolinius - stalą ir ąžuolines kėdes 2 000 Lt, ąžuolinę kėdę – 500 Lt, kilimą 600 Lt, tris mažus kilimėlius 300 Lt. vertės, patalynę - viengulę vilnonę antklodę 190 Lt ir dvigulę vilnos 220 Lt, keturias pūkines pagalves 320 Lt, televizorių 270 Lt, stiklo staliuką trijų dalių 540 Lt, mikrobangų krosnelę 300 Lt, krištolo ąsotį ir 12 stiklinių 300 Lt., 12 stiklinių su paukščių piešiniais 150 Lt, viengulę lovą ir čiužinį 100 Lt, pietų servizą 300 Lt vertės, ąsotėlių formos 12 stiklinių su ąsotėliu 200, Lt vertės, tekinimo stakles medžiui apdirbti 1 500 Lt medžio pjovimo stakles 1 500 Lt pinigines santaupas (3 200 EUR) 11 040 Lt, 1/2 AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt vertės - viso turto už 336 471,5 Lt. Kadangi J. R. turto natūra tenka daugiau už 29 130 Lt, ieškovė prašė priteisti iš J. R. 14 565 Lt piniginę kompensaciją, už jam tenkantį didesnės vertės turtą natūra.

- nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu prie jo tvarką: R. R. paskirti naudotis gyvenamo namo pirmame aukšte esančiomis visomis patalpomis pirmo aukšto plane indeksais: 1-1, 8.26 kv. m.; 1-2, 3.76 kv. m.; 1-3, 31.20 kv. m.; 1-4, 1.68 kv. m., 1-5, 18.80 kv. m., 1-6, 42.06 kv. m.; 1-7, 14.27 kv. m.; 1-8, 14.27 kv. m., naudotis įėjimu į namo vidų iš pietų pusės ir paskirti naudotis žemės sklypu plane teisminiams ginčams pažymėta mėlyna spalva. Atsižvelgiant, kad gyvenamuoju namu atsakovas nesinaudoja daugiau kaip keturi metai ir per šį laikotarpį savo lėšomis neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo, J. R. paskirti naudotis gyvenamojo namo antrame aukšte esančiomis pastogės patalpomis, pastogės plane pažymėtomis indeksais - 1-9, 8.35 kv. m.; 1-10, 14.14 kv. m.; 1-11, 6.09 kv. m. 1-12, 21.76 kv. m.; 1-13, 23.19 kv. m.; 1-14, 13.09 kv. m. ir naudotis įėjimu į gyvenamąjį namą iš rytų pusės, paskirti naudotis žemės sklypu plane teisminiams ginčams pažymėtu raudona - geltona spalva. Siekiant izoliuoti pirmame namo aukšte esančias patalpas R. R. įpareigoti atsitverti pirmame aukšte esančioje patalpoje plane pažymėtoje indeksu 1-1, 8.26 kv. m. įrengiant sieną, atsitveriant nuo įėjimo į gyvenamąjį namą nuo rytų pusės, kuriuo naudosis atsakovas. Rūsio plane pažymėto Nr. 1, patalpas paskirti naudotis sekančiai: R. R. paskirti naudotis patalpomis pažymėtomis indeksais: Rl-4, 22.00 kv. m., Rl-3, 10.30 kv. m. J. R. paskirti naudotis patalpomis pažymėtomis indeksais: Rl-2, 23.92 kv. m. Bendram naudojimui paskirti patalpas pažymėtas indeksais: Rl-1, 6.36 kv. m. Rūsio pažymėto plane Nr. 2, patalpas paskirti naudotis sekančiai: R. R. paskirti naudotis patalpomis pažymėtomis: R2-9, 39.04 kv. m.; R2-10, 13.30 kv. m.; J. R. paskirti naudotis sekančiomis rūsio patalpomis pažymėtomis: R2-8, 12.44 kv. m., G-l, 23.19 kv. m. Bendram naudojimui paskirti naudotis patalpomis pažymėtomis: R2-7, 11.62 kv. m.; R2-6, 1.79 kv. m. R2-5, 11.35 kv. m.

- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas nebuvo lojalus šeimai, neteikė jai materialinio išlaikymo, nesirūpino vaikais, prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą, išgėrinėjo, ieškovė išeidavo iš namų su nepilnamete dukra dėl nepakenčiamo jo elgesio, atsakovas nuo 2004 metų pabaigos apie metus laiko negrįžo į namus, įsidarbino kitame miestelyje, susirado kitą moterį, grįždavo į namus kartais, girtavo, mušėsi. Dėl to buvo nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. PK-3-448-09, vėliau padavė skelbimą dėl namo pardavimo ir pareikalavo išsikelti, nesutikus ieškovę vėl sumušė, pradėjo iš namų slapčia vežti bendrą turtą. Buvo kreiptasi į policiją.

2009 m. lapkričio 4 d. atsakovas J. R. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė (2 t. b. l. 148-154):

- nutraukus santuoką, sudarytą 1980 m. lapkričio 14 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 521, tarp J. R. ir R. R. (V.), pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

- nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes – R. ir R.

- padalinti santuokoje įgytą turtą. R. R. priteisti: svetainės minkštų baldų komplektą (staliukas, 2 foteliai, kampo minkšta dalis) 600 Lt vertės, pagamintas 6 kėdės 900 Lt vertės kartu su pagamintu stalu iš ąžuolo imitacijos plokštės 350 Lt vertės, sekciją 1600 Lt vertės, du šviestuvus 360 Lt vertės (vieneto kaina 180 Lt), minkštų baldų komplektą „Aura“ 3500 Lt vertės, minkštą dalį baldų komplekto „Punia“ (staliukas, 2 foteliai, sofa-lova) 500 Lt vertės, du kavos servizus „Madona“ 500 Lt vertės, pietų servizą 12-kai asmenų 500 Lt vertės, vyno, šampano taures, krištolines taureles, baro gėrimus, serviravimo įrankius ir indus bendros 400 Lt vertės, didelį 700 Lt vertės televizorių, 200 Lt vertės šviestuvą, miegamojo komplekto tualetinį staliuką ir 3-jų stumdomų durų spintą 900 Lt vertės, patalynę ir rankšluosčius bendros 1000 Lt vertės, automatinę skalbyklę 1100 Lt vertės, šaldytuvą „Snaigė“ ir šaldiklį „Snaigė“ bendros 1000 Lt vertės, kompiuterinę įrangą bei akustines kolonėles 4000 Lt vertės, svetainės ir miegamojo kambarių užuolaidas 2000 Lt vertės, jos vardu įregistruotą automobilį HYUNDAI ACCENT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, viso kilnojamųjų daiktų 22 110 Lt vertės. J. R. priteisti: bordo spalvos svetainės baldų komplektą (kampas ir fotelis) 2300 Lt vertės, miegamojo komplekto lovą, dvi spinteles prie lovos ir komodą bendros 900 Lt vertės, kilimą (dovanotą), pagamintas 4 kėdes 600 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 120 Lt vertės, seną televizorių 260 Lt vertės, ąsotėlį ir 12 stiklinių bendros 100 Lt vertės, jo vardu įregistruotą automobilį AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės, viso kilnojamųjų daiktų 5 280 Lt vertės.

- nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotu J. R. ir R. R. vardu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką ieškovei R. R. paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpas, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos planuose pažymėtas indeksais: Rl-4 - 22 kv. m. ploto; Rl-3 - 10,30 kv. m. ploto; R2-9 - 39,04 kv. m. ploto; 1-6 - 42,06 kv. m. ploto; 1-13-23,19 kv. m. ploto; 1-14 - 13,09 kv. m. ploto, viso 149,68 kv. m. ploto atsakovui J. R. paskiriant naudotis patalpas, planuose pažymėtas indeksais: Rl-2 - 23,92 kv. m. ploto; G-l - 23,19 kv. m. ploto; R2-8 - 12,44 kv. m. ploto; R2-10 - 13,30 kv. m. ploto; 1-7 - 13,35 kv. m. ploto; 1-3 - 15,60 kv. m. ploto; 1-12 - 21,76 kv. m. ploto; 1-10 - 14,14 kv. m. ploto; 1-11 - 6,09 kv. m. ploto, viso 143,79 kv. m. ploto. Bendrai R. R. ir J. R. palikti naudotis patalpas: Rl-1 - 6,36 kv. m. ploto; R2-5 - 11,35 kv. m. ploto; R2-6 - 1,79 kv. m. ploto; R2-7 - 11,62 kv. m. ploto; 1-1 -8,26 kv. m. ploto; 1-2 - 3,76 kv. m. ploto; 1-4 - 1,68 kv. m. ploto; 1-5 - 18,80 kv. m. ploto; 1-8 -14,27 kv. m. ploto; 1-9 - 8,35 kv. m. ploto su įėjimais į rūsių, pirmojo aukšto ir pastogės patalpas, viso 86,24 kv. m. bendro ploto. Namo apšildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemas bei elektros energijos įvadą palikti ieškovei ir atsakovui naudotis bendrai.

- priteisti iš R. R. atsakovui J. R. 12 715 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad gaudavo dideles pajamas, rūpinosi šeima, neturėjo kada lėbauti, kaip nurodo ieškovė, tuo tarpu ieškovė pati buvo linkusi į konfliktines situacijas, dažnai supykdavo ir liepdavo kraustytis iš namų, tačiau praėjus isterijos ir pykčio priepuoliui, prašydavo sugrįžti. Rūpinosi nepilnamečiais vaikais, taip pat ir ieškove. Po 1992 m. autoįvykio atsakovas tapo neįgaliu, tačiau ieškovės tėvui išvijus juos iš namų, pats nebaigtame statyti name įsirengė staliaus dirbtuves, nedidelį kambarį ir pats gamino baldus taip aprūpindamas šeimą. Ieškovė nesuteikė palaikymo kuriant šeimos gerbūvį, ji šmeižia atsakovą nurodydama, kad šis turėjo kitą moterį, priešingai, tikėtina, jog ji buvo neištikima. Namą šalys ketino parduoti bendru sutarimu, nes bendras gyvenimas tapo neįmanomas, tačiau po 2008-09-13 ginčo ieškovė supyko ir apkaltino atsakovą jos sumušimu.

- ieškovei R. R. pripažino asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, automobilį Hyundai ACCENT Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 LT vertės, 500 Lt už parduotą automobilį Renault Laguna, baldų komplektą „Žalgiris“ 600 Lt vertės, šaldytuvą „Snaigė 15“ ir šaldiklį „Snaigė“ bendros 1000 Lt vertės, baldų komplektą „Punia“ 500 Lt vertės, sekciją 1600 Lt vertės, baldų komplektą „Aura“ 3500 Lt vertės, televizorių 700 Lt vertės, krištolinį ąsotėlį ir 12 stiklinių 300 Lt vertės, lovą su čiužiniu 100 Lt vertės, pietų servizą 12 asmenų 300 Lt vertės, ąsotėlį ir 12 stiklinių ąsotėlio formos 200 Lt vertės, 3 šviestuvus 560 Lt vertės, stalą ir 6 kėdes 1250 Lt vertės, 3 dalių stumdomų durų spintą 900 Lt vertės, 2 kavos servizus „Madona“ 500 Lt vertės, taures, taureles, indus, įrankius, gėrimus bendra 400 Lt vertės, automatinę skalbimo mašiną 1100 Lt vertės, patalynės, rankšluosčių bendros 1000 Lt vertės, kompiuterinę įrangą su akustinėmis kolonėlėmis 4000 Lt vertės, užuolaidas 2000 Lt vertės, viso kilnojamojo turto už 23000 Lt:

- atsakovui J. R. pripažino asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, automobilį AUDI 80 Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės, bordo spalvos svetainės baldų komplektą (kampas ir fotelis) 2300 Lt vertės, miegamojo komplektą (lova, dvi spintelės prie lovos ir komoda) 1800 Lt vertės, dovanotą kilimą, pagamintas 4 kėdes 600 Lt vertės, mikrobangų krosnelę 120 Lt vertės, seną televizorių 260 Lt vertės, ąsotėlį ir 12 stiklinių 100 Lt vertės, viengulę vilnonę antklodę 190 Lt vertės, dvigulę vilnonę antklodę 220 Lt vertės, 4 pūkines pagalves 320 Lt vertės, 3 dalių stiklo staliuką 540 Lt vertės, tekinimo stakles medžiui apdirbti 1500 Lt vertės, medžio pjovimo stakles 1500 Lt vertės, viso kilnojamojo turto už 10400 Lt.

Iš R. R. priteisė 6300 Lt kompensaciją už didesnę jai tenkančio turto dalį, nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, registruoto R. R. ir J. R. vardu, naudojimosi tvarką taip:

- R. R. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro planuose pažymėtas indeksais R1-4 22 kv. m., R1-3 10,30 kv. m., R2-9 39,04 kv. m., 1-6 42,06 kv. m., 1-13 23,19 kv. m., 1-14 13,09 kv. m., viso 149,68 kv. m. ploto;

- J. R. paskyrė naudotis patalpas, pažymėtas indeksais R1-2 23,92 kv. m., G-1 23,19 kv. m. , R2-8 12,44 kv. m., R2-10 13,30 kv. m., 1-7 13,35 kv. m., 1-3 15,60 kv. m., 1-12 21,76 kv. m., 1-10 14,14 kv. m., 1-11 6,09 kv. m. viso 143,79 kv. m. ploto;

- bendrai R. R. ir J. R. paliko naudotis patalpas R1-1 6,36 kv. m., R2-5 11,35 kv. m., R2-6 1,79 kv. m., R2-7 11,62 kv. m., 1-1 8,26 kv. m., 1-2 3,76 kv. m., 1-4 1,68 kv. m.; 1-5 18,80 kv. m., 1-8 14,27 kv. m., 1-9 8,35 kv. m. su įėjimais į rūsių, pirmojo aukšto ir pastogės patalpas, viso 86,24 kv. m. bendro ploto. Namo apšildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros energijos įvadą palikti naudotis bendrai.

Iš R. R. teismas priteisė 2 242 Lt bylinėjimosi išlaidų J. R., iš J. R. priteisė 9,60 Lt įteikimo išlaidų valstybei.

Iš byloje esančių dokumentų, šalių, liudytojų parodymų teismas nustatė, kad šalys susituokė 1980 m. lapkričio 14 d., santuokoje gimė du vaikai, kurie šiuo metu pilnamečiai. Po santuokos šeima gyveno 13 metų ieškovės tėvų namuose, 1987-11-25 Alytaus miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu atsakovo šeimai buvo skirtas žemės sklypas gyvenamojo namo statybai (1 t. 88, 89 b. l.) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovui Alytaus Medvilnės kombinatas 1988-11-11 nutarimu (1 t. 90-95 b. l.) kaip geram darbuotojui skyrė 10000 rublių negrąžinamą paskolą, tai sudarė 40 procentų namo sąmatinės vertės. Gautame sklype šeima su tėvų, draugų, kaimynų pagalba pastatė gyvenamąjį namą, 1993 m. įsikraustė šeima į jį gyventi įrengus vieną kambarį rūsyje, po to buvo rengiamas toliau, nors 1992 m. autoavarijos metu buvo labai sužaloti vaikai ir atsakovas, jam buvo sulaužyti dubens kaulai, panarintas kairys šlaunikaulis, pakenktas kairės pėdos nervas, dėl to paralyžuota kairė pėda, kuri yra nevaldoma, įdėtas metalinis klubo sąnarys, koja suplonėjusi ir sutrumpėjusi, atsakovas netekęs 45 procentų darbingumo (1 t. 97 b. l.) toliau dirbo, įrenginėjo namą, gamino langus, duris, grindis, baldus. Sutuoktiniai santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, gyvena skyrium nuo 2008-10-01, todėl teismas laikė, kad santuoka formali, šeima iširusi, todėl santuoka nutrauktina.

Teismas įvertino šalių paaiškinimus ir nustatė, kad sutuoktiniai vienas kitą kaltina neištikimybe, girtavimu, bendro turto vagyste, tačiau įrodymų byloje nėra pateikta. Ieškovė kaltina ieškovą nesirūpinimu šeima, girtavimu, tai paneigta byloje esančiais dokumentais, nes atsakovas charakterizuojamas darbe teigiamai, jam kaip geram darbuotojui suteikta negrąžinama maksimali paskola namo statybai, darbo knygelėje daug paskatinimų (2 t. 22, 23 b. l.), gaudavo darbo užmokestį apie 400 rublių, ir šiuo metu dirba gamybos vadovu, charakterizuojamas kaip geras, sumanus darbuotojas (2 t. 34 b. l.), be to ieškovė pati pripažino, „kad ne kasdien girtavimas buvo, kad meistras, turintis rankas“ (2 t. 89 b. l.), sūnus didžiavosi tėvu (2 t. 92 b. l.). Atsakovas pripažįsta, kad dalį baldų, kitų buities daiktų išsivežė į nuomojamą butą, prašo priteisti juos sau. Ieškovės parodymai prieštaringi, ji teigia, kad pinigų netrūko, susitaupė gyvendami pas tėvus buvo viskuo aprūpinti, sūnus parodė, kad tėvų konfliktai vyko dėl pinigų, todėl jis Airijoje uždirbtus pinigus siųsdavo tėvams, jos kaip liudytojos parodymai pripažinti nepatikimais ir atmesti dukros santuokos nutraukimo byloje, pripažino, kad jai už šmeižimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (2 t. 48 b. l.) Ieškovė teigia, kad negyvena kartu su atsakovu nuo 2004 m., bet pripažįsta, kad 2007 m. dalyvauja kartu pobūviuose, poilsiauja Palangoje, 2007-08-11 siunčia sutuoktiniui žinutę su meile (2 t. 44 b. l.), pripažįsta, kad slėpė buities daiktus. Teigia, kad remontavo pirmojo aukšto kambarius, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad niekas nepakitę, kieno pirktos ir kam panaudotos medžiagos (1 t. 119, 120 b. l.). Ieškovė nurodė, kad nuo 2004 m. viena išlaiko namus, tačiau pateikė malkų pirkimo važtaraščius, sąskaitas tik 2008 m. (1 t. 121-123 b. l.), atsakovas 2006 m. pirko malkas (1 t. 102 b. l.)

Teismui nusprendus pripažinti santuokos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestas ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo santuokoje įgytą turtą padalino lygiomis dalimis. Nekilnojamąjį turtą teismas padalino pagal atsakovo priešieškinį, nes pagal ieškovės pateiktą projektą nebuvo galima to padaryti, kadangi žemės sklypo planas (1 t. 30 b. l.) netinkamas, nenurodyti plotai, nepaliktas 1 m. pločio ruožas aplink namą, pagal statybos įstatymą reikalingas namo priežiūrai, planas nesuderintas, ieškinyje nurodytos turto kainos neatitinka realių rinkos kainų. Ieškovės pateiktame pirmojo namo aukšto plane (1 t. 38 b. l.) neteisingai nurodyta patalpos 1-3 kvadratūra, klaida buvo ištaisyta atsakovo iniciatyva (2 t. 39-41 b. l.) Nustačius gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal ieškovės reikalavimus, ieškovei tektų įrengtas pirmasis namo aukštas, atsakovui su judėjimo negalia tektų palėpės neįrengtos patalpos, kurios nelygiavertės patalpoms, esančioms pirmajame namo aukšte, palėpėje nėra vandentiekio ir kanalizacijos, šildymo, nevienodas patalpų aukštis, nėra lubų ir grindų, neapšiltinta, langų tik muliažas, tinkamai neįrengti laiptai, tai matyti iš pateiktų fotonuotraukų. Izoliavus laiptus pagal ieškovės planą, atsakovas į rūsio patalpas galėtų patekti tik iš lauko. Kitą kilnojamąjį turtą teismas padalino pagal faktišką naudojimąsi, virtuvės, prieškambario baldai, dujinė viryklė palikti bendram naudojimui. Ieškovės reikalavimas dėl 3200 eurų teismo atmestas kaip niekuo nepagrįstas ir neįrodytas. Be to, kadangi ieškovė be atsakovo žinios pardavė automobilį Renault Laguna pagal pateiktą sąskaitą už 500 Lt (1 t. 125 b. l.), ši suma įtraukta į ieškovei priteistiną turto masę (CK 3.61; 3.88; 3.117; 3.119; 3.127 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojančių pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šalys taip pat nesutaria dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, jo vertės nustatymo, naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamuoju namu ir žemės sklypu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Ieškovė prašė nutraukti santuoką, kaltu dėl jos šeimos iširimo pripažįstant atsakovą, o atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką, kaltu dėl jo šeimos iširimo pripažįstant ieškovę, nurodydamas, kad konfliktai kildavo dėl ieškovės impulsyvaus, valdingo charakterio bei dominuojančio vaidmens šeimoje, intymaus gyvenimo disharmonijos.

Ieškovė teigė, kad atsakovas nesirūpino šeimos poreikiais, neteikė materialinės paramos, nuo 2004 m. neprisideda prie jų bendro turto išlaikymo, prieš ją vartojo fizinį smurtą, buvo jai neištikimas, nebuvo lojalus, jos negerbė, šeima iširo dėl jo kaltės.

Dėl netinkamo atsakovo elgesio tapo nepasitikinti, psichologiškai jautri, patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės R. R. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog teismas nenustatė tikrųjų santuokos iširimo priežasčių, todėl nepagrįstai kaltais dėl santuokos iširimo pripažino abu sutuoktinius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje G. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-580/2004, 2004 m. gegužes 26 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje J. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-331/2004, formuojama vieninga praktika aiškinant ir taikant materialinės teisės normas santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio(sutuoktinių) kaltės bylose. Jose pažymėta, kad CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 - 3.30, 3.35 - 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

M. Romerio Universiteto teismo medicinos instituto, Alytaus poskyrio specialistai 2008-09-15 išvadoje konstatavo ieškovei nosies sumušimą, poodinę kraujosruvą kairės šlaunies viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje (2 t., b.l. 13, 14). Padarytą sužalojimą kvalifikavo kaip nežymų sveikatos sutrikimą.

Alytaus rajono aplinkės teismas dėl ieškovei padaryto kūno sužalojimo J. R. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Neturtinei žalai atlyginti priteisė 1300 Lt (2 t., b. l. 27-30).

Atsakovas neįrodė, jog ieškovė pažeidė CK 3.26 – 3.30 straipsnių reikalavimus (CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, liudytojų R. M., D. R., D. S. parodymais, specialisto išvada, teismo nuosprendžiu, nutartimi, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendžia, kad šalių šeima iširo dėl atsakovo kaltės, todėl teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad šalių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės naikintina ir toje dalyje priimtinas naujas sprendimas, pripažįstant, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės (CK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 360 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neapibrėžti neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 370 straipsniu taikomos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijais.

Šalių patirti dvasiniai išgyvenimai, neigiamos emocijos yra patiriami net ir nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nes yra neišvengiami ir sąlygoti paties skyrybų proceso, todėl ieškovei nepateikus kitų rašytinių įrodymų, išskyrus specialisto išvadą, bei nustačius, kad teismo nuosprendžiu ieškovei iš atsakovo priteista 1300 Lt neturtinei žalai atlyginti, kolegija sprendžia, kad jos prašoma priteisti 5000 Lt neturtinė žala šioje byloje yra pernelyg didelė ir neprotinga, todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 2000 Lt neturtinė žala (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Tai, kad ieškovė dėl santuokos nutraukimo patyrė įvairias neigiamas emocijas, dvasinį skausmą nesudaro pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Dėl turto vertės nustatymo

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta tikroji jo vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Vadinasi CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko, prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t.y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu, teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės.

Sutuoktinų lygiateisiškumo principas reiškia, kad jie turi lygias turtines teises, dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. R. 2008-10-02, 2008-10-15, 2009-10-16 pareiškimais kreipėsi į policijos komisariatą dėl turto vagystės iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 17, 22, 143), tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jos pareiškimą, nenustačius nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnį (b. l. 16, 18).

Iš pateiktų pareiškimų matyti, kad dėl dalies santuokinio turto, kurį išsivežė atsakovas be ieškovės žinios, įrodinėja O. D., O. S. parodymais, tačiau šios liudytojos nebuvo apklaustos teismo posėdyje. Kiekviena iš šalių kaltina kitą dalies turto paslėpimu. Atsakovas teigia, kad tik priešieškinėje išvardintus daiktus išsivežė iš savo namų, tačiau byloje nepateikta įrodymų patvirtinančių šį faktą. Siekiant išsiaiškinti kokį turtą kiekvienas iš sutuoktinių išsivežė nežinant kitam, pasiūlytina iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įpareigoti antstolį surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.

Taip pat pažymėtina, kad šalys į turto balansą neįrašė viso turto: šiltnamio, automobilio.

Pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl buto padalijimo neatitinka nei bendrųjų nei šeimos bylos nagrinėjimo ypatumus nustatančius proceso normų reikalavimų. (CPK 331 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktai).

Ieškovės nurodyta gyvenamojo namo rinkos vertė pagal Registrų centro duomenis 60500 Lt neatitinka tikrovės nes šiuo metu žymiai mažesnė.

Atsakovas pateikė J. P. IĮ ginčo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo 2009-10-28 rinkos vertės nustatymo ataskaitą ir pažymą Nr. NT-9-070, kurioje 2009-10-28 dienai ginčo turto vertė nurodyta 280 000 Lt, iš jų žemės sklypo rinkos vertė 48000 Lt, gyvenamojo namo rinkos vertė 232 000Lt. Taigi šalių nurodytos nekilnojamo turto kainos labai skiriasi.

Ieškovės siūlomas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo variantas yra netinkamas, nes pirmo aukšto patalpos, kurias prašo ieškovė jai paskirti naudotis yra pilnai įrengtos, o pastovės patalpos, kuriomis ieškovė prašo paskirti atsakovui naudotis, yra dar negyvenamos, patalpos yra nelygiavertės. Be to, pažymėtina, kad atsakovas dėl neįgalumo negali naudotis neįrengtomis pastogės patalpomis. Ieškovė nesutinka, kad jos siūlomos atsakovui naudotis patalpos būtų paskirtos jo naudojimuisi.

Iš esmės teismas nemotyvavo savo sprendimo dėl turto vertės nustatymo. Tuo tarpu šalys ginčijosi dėl dalijamo turto vertės, teismui buvo pateikti du turto vertinimai, juose nurodyta skirtinga namo ir žemės sklypo vertė.

Įstatyme nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Tuo tarpu atveju, jeigu byla nagrinėjama apeliacine tvarka, dalijamo turto vertė fiksuojama pagal teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo metu buvusias turto rinkos kainas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais,

n usprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria nutraukus J. R. ir R. R. santuoką, kaltu dėl šeimos iširimo pripažinti abu sutuoktiniai, paliekant jiems santuokines pavardes ir toje dalyje priimti naują sprendimą- nutraukti santuoką, sudarytą 1980 m. lapkričio 14 d. Alytaus miesto CMS tarp J. R. ir R. R. dėl atsakovo J. R. kaltės, paliekant jiems santuokines pavardes.

Iš atsakovo J. R. priteisti ieškovei 2000 (du tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti.

Srpendimo dalį dėl turto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamuoju namu, bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šiose dalyse perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės R. R. ieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu, palikti nepakeistą.