- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1270-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01912-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- N. B. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės J. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. patikslintą ieškinį atsakovei N. B. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje R. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės 21 034,18 EUR skolą, 6,78 procentų metines palūkanas už naudojimąsi paskolos suma, skaičiuojamas nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki paskolos sumos grąžinimo, kurios ieškinio teikimo dieną sudaro 13 737,46 EUR, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paskolos sumos grąžinimo, kurios ieškinio teikimo dieną sudaro 2,88 EUR, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. liepos 29 d. ieškovė paskolino atsakovei 21 034,18 EUR. Paskola buvo suteikta atlikus pavedimą iš ieškovės banko sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant „paskolos pinigai“. 2020 m. vasario 14 d. ieškovė išsiuntė reikalavimą atsakovei grąžinti gautus pinigus per 30 dienų terminą ir sumokėti susidariusias palūkanas. Pranešimas atsakovei įteiktas. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl pinigų grąžinimo turėjo būti įvykdytas 2020 m. kovo 16 d., tačiau atsakovė pinigų negrąžino, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl skolos, susidariusių palūkanų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš ieškovės pinigų nesiskolino, paskoliniai teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė. Nurodo, kad ieškovė nutyli esmines faktines aplinkybes, piktnaudžiaudama 2010 m. liepos 29 d. bankiniu pavedimu, interpretuodama šio pavedimo paskirties žodžių turinį ir suteikdama jam visiškai kitą prasmę, siekia nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Atsakovė neginčija, kad pavedimu gavo iš ieškovės 21 034,18 EUR, tačiau tai nebuvo paskola, o šie pinigai buvo atsakovės sūnaus. Ieškovė nutyli, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį su atsakovės sūnumi, o kartu su juo (duomenys neskelbtini) iš banko gavo paskolą namo statybai. Ieškovė nutyli, kad tarp ieškovės bei atsakovės sūnaus vyko teisminis ginčas dėl bendro gyvenimo metu užgyvento turto pasidalijimo bei kompensacijų priteisimo. Pasibaigus šiam teismo procesui ir 2020 m. vasario 2 d. išmokėjus kompensaciją, ieškovė po 12 dienų pateikė pretenziją atsakovei dėl paskolintos pinigų sumos grąžinimo. Ieškovė keršija buvusiam sugyventiniui pateikdama ieškinį jo motinai. Nurodo, kad gautos kredito sumos namo statybai nereikėjo ir, esant mažoms palūkanoms, buvo nutarta pinigus investuoti. Pinigus buvo nutarta dėti į atsakovės sąskaitą, nurodant „paskolos pinigai“. Teigia, kad tai (duomenys neskelbtini) banko suteiktos paskolos pinigai. Nurodo, kad šiomis lėšomis disponavo (jas investavo) atsakovės sūnus. Paskolinių santykių buvimą paneigia ir tai, kad atsakovei nebuvo poreikio skolintis iš ieškovės, atsakovė neįgijo jokio pirkinio, jai netrūko lėšų, ji turėjo santaupų ir pati periodiškai ne tik dėdavo indėlius, bet ir dovanodavo pinigų sūnui. Vien tai, kad ji padarė banko pavedimą atsakovei, savaime nereiškia, kad ji pervedė savo pinigus. Ieškovė nepateikė įrodymų apie šių pinigų kilmę, iš kur ji pati gavo pinigus į savo sąskaitą. Pažymėjo ir tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta paskolos sutartis, o tariama paskola suteikta be sąlygų, be užtikrinimo priemonių, ieškovė per beveik 10 metų nė karto nereikalavo iš atsakovės grąžinti pinigus.
4. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, jog nesutinka su atsakovės pareikštais prieštaravimais, prašė priimti galutinį sprendimą ir preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, ieškovės reikalavimą ginčija formaliais atsikirtimais, grindžiant subjektyviu aplinkybių, dėl kurių yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, vertinimu. Ieškovė nurodo, kad ji gyveno ir vedė bendrą ūkį su R. K., planavo bendrą ateitį, turėjo bendrų finansinių įsipareigojimų. Ieškovės nuomone, nurodytos aplinkybės nėra susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimais. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad gautą pinigų sumą ji grąžino ieškovei. Atsakovė neįrodinėja nei aplinkybės, kad pinigų negavo, nei kad juos grąžino, bet savo prieštaravimus grindžia ieškovės ir R. K. santykių aiškinimu ir R. K. skolintų pinigų investavimo aplinkybėmis. Prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad ji visą ieškovės pervestą sumą su papildomomis asmeninėmis lėšomis 2011 m. sausio 6 d. pervedė savo sūnui, bet nepateikia įrodymo, kad ši pinigų suma buvo grąžinta ieškovei. Ieškovės manymu, aplinkybės, kur atsakovė panaudojo gautus pinigus, ar juos išleido pati, ar perdavė sūnui, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi jokios reikšmės vertinant priimto preliminaraus sprendimo pagrįstumo. Iki pradėdama gyventi su R. K. ir tuo metu, kai gyveno kartu su juo, ieškovė turėjo asmeninių lėšų, kurias, esant geriems tarpusavio santykiams, ir paskolino atsakovei. Ieškovė jokių skolintų pinigų investavimu niekada neužsiėmė, todėl atmeta šią prieštaravimų teiginių dalį. Kol ieškovę ir R. K. siejo geri santykiai, ieškovė nematė būtinybės reikšti reikalavimą grąžinti paskolos sumą ir (ar) kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad, kaip ir numatyta įstatyme, pareikalavus pinigai bus grąžinti. Kai santykiai su R. K. pašlijo ir bendras gyvenimas nutrūko, ieškovė siekė išspręsti bendro gyvenimo metu užgyvento turto pasidalijimo klausimus. Teismo procesas užtruko daugiau kaip dvejus metus, psichologiškai ir finansiškai paveikė ieškovę, todėl, tik jam pasibaigus, ieškovė išsiuntė reikalavimą atsakovei.
5. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu bei teismo preliminariu sprendimu nesutinka visiškai, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad visiškai palaiko atsakovės į bylą pateiktus paaiškinimus, argumentus ir rašytinius įrodymus, kuriais patvirtinama, kad jokie paskoliniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės niekada nesusiklostė ir atsakovė ieškovei nėra nieko skolinga. Nurodė, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu gyveno ir vedė bendrą ūkį 2000–2014 metų laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu (2007 m.) buvo paimta būsto paskola iš banko namo statybai, pastatytas namas, kuris pripažintas bendrąja daline nuosavybe po ½ dalį. Ieškovė ir trečiasis asmuo minimu laikotarpiu buvo faktinė šeima. Ieškovė, pervesdama atsakovei 21 034,18 EUR, pervedė bendrus faktinės šeimos pinigus, gautus kaip banko paskolą, už kurią ieškovė ir trečiasis asmuo atsakė solidariai. Taigi ši faktinė šeima paprašė atsakovės pagalbos, ar ji negalėtų padėti jų pinigų (banko paskolos likučio) į banko indėlį siekiant uždirbti palūkanų. Atsakovė sutiko pagelbėti ir savo vardu laikinai investuoti ieškovės ir R. K. pinigus. Pasibaigus indėlio terminui, atsakovė tuos pačius pinigus su uždirbtomis palūkanomis grąžino tai pačiai ieškovės ir R. K. šeimai. Be to, grąžindama gautus pinigus atsakovė pridėjo 11 411,03 EUR savo asmeninių lėšų. Tokiu būdu atsakovė, gavusi laikinam investavimui iš šios faktinės šeimos pinigus, juos atgal grąžino tai pačiai šeimai. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji tinkamai prievolės neįvykdė ar dar liko kam nors skolinga. Neturi jokios teisinės reikšmės, kuriam faktinės šeimos nariui atsakovė pinigus grąžino. Atsakovė traktavo, kad pinigus gavo ne iš ieškovės asmeniškai, o iš jos ir R. K. šeimos, todėl tai pačiai faktinei šeimai pinigus ir grąžino. Atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinis kodeksas nenumato visų galimų civilinių sutarčių rūšių. Mano, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė buitiniai paslaugos santykiai, susiję su giminystės ryšiais.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. preliminarų sprendimą, patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 2 617 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir priteisė iš ieškovės 300 EUR bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
6.1. Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės teismas nurodė, kad ieškovė 2010 m. liepos 29 d. pervedimu iš savo banko sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą pervedė 21 034,18 EUR. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskolos pinigai“. Ieškovė 2020 m. vasario 14 d. išsiuntė reikalavimą per 30 dienų grąžinti skolą ir sumokėti 13 624,31 EUR palūkanų. Byloje minėtų faktinių aplinkybių pagrindu kilo ginčas, ar tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.
6.2. Dėl piniginių lėšų kilmės teismas nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo 2007 m. rugsėjo 4 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu gavo 78 392,66 EUR kreditą namo statybai. Ieškovė dalį lėšų pervedė į terminuoto indėlio sąskaitą. Pasibaigus indėlio terminui (2010 m. liepos 29 d.), ieškovė gavo lėšas su palūkanomis (21 034,18 EUR) ir tą pačią dieną tokią pat sumą pervedė atsakovei. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovės atsakovei pervesti pinigai buvo ne jos asmeniniai, o ieškovei ir trečiajam asmeniui banko suteikto kredito (paskolos) likutis su iš indėlių uždirbtomis palūkanomis, taigi vertintini kaip bendri ieškovės ir trečiojo asmens, tuo metu vedusių bendrą ūkį ir gyvenusių faktinėje šeimoje, pinigai.
6.3. Dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kad šalys buvo susitarusios dėl pinigų grąžinimo ieškovei. Nurodė, kad šalys buvo susitarusios dėl piniginių lėšų pervedimo siekiant gauti indėlių palūkanas. Tą patvirtina išanalizuotos bankinės finansinės operacijos. Tai, kad prievolės įvykdymą priėmė vienas iš sugyventinių, jungtinės veiklos partnerių, R. K. ir toks prievolės įvykdymas, atsižvelgiant į minėtą tarp bylos šalių ir trečiojo asmens buvusį susitarimą dėl pinigų pervedimo, laikytinas tinkamu (CK 6.123 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškovė trečiajam asmeniui reikalavimų nėra pareiškusi, teismas nusprendė preliminarų sprendimą panaikinti ir dėl atsakovės pareikštą patikslintą ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai arba Klaipėdos apylinkės teismo 2021 rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovės apeliantei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, dėl to byloje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Nurodo, kad teismui padarius išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, teismas privalėjo nustatyti, kokie teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė ir kokios teisės normos sureguliuoti turi būti taikomos, tačiau motyvų, kaip teismas kvalifikavo ieškovės ir atsakovės teisinius santykius bei kokias teisės normas taikė, iš esmės nepateikė.
7.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Nurodo, kad teismas, padaręs išvadą, jog tarp šalių susiklostė ne paskolos, o mišrūs teisiniai santykiai, turintys pavedimo, kito asmens turto administravimo požymių, nepateikiant jokių motyvų ir kitų teisinių argumentų, nėra tinkamas teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimą įvykdymas. Nagrinėjamu atveju teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl jis ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip turto administravimą. Teigia, kad šiuo atveju yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas dėl netinkamai motyvuoto teismo sprendimo.
7.3. Nurodo, kad apeliantė įrodė pinigų perdavimo faktą, tai yra teismas šį faktą pripažino. Atsakovės atstovas pripažino, kad atsakovė pinigų ieškovei negrąžino. Tačiau esant akivaizdiems nustatytiems faktams, kad atsakovė prievolės grąžinti ieškovei pinigines lėšas nėra įvykdžiusi tinkamai, teismas neturėjo pagrindo ieškinį atmesti. Pažymi, kad ta aplinkybė, jog atsakovė lėšas perdavė sūnui R. K., nesudarė pagrindo ieškiniui atmesti, kadangi pinigų perdavimo faktas R. K. nėra tinkamas prievolės įvykdymas apeliantei.
Atsiliepimas
8. Atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė bendrą atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės atsakovei 600 EUR bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam asmeniui 200 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
8.1. Nurodo, kad apeliantė pateiktu skundu ignoruoja faktinių aplinkybių kontekstą byloje, be to, apeliantė nepateikė jokios paskolos sutarties ar kitų įrodymų, rodančių būtent paskolinių santykių susiformavimą, todėl negali teigti, kad įvykdė pareigą ir įrodė paskolinius santykius. Ignoruodama bylos faktines aplinkybes ieškovė remiasi vien tik banko pavedimu kaip neginčijamu įrodymu apie paskolos suteikimą, paskolos dalyko perdavimą. Nėra ginčo, kad ieškovė pervedė minimą sumą atsakovei, tačiau pats pinigų perdavimo faktas savaime negali reikšti, kad pinigai yra tik paskolinti.
8.2. Nurodo, kad šiuo atveju kilo apeliantės ir atsakovės tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo problema bei klausimas, kaip vertinti ieškovės banko pavedimą. Apeliantė, kritikuodama teismo atliktą teisinių santykių kvalifikavimą, pati nepateikia jokio vertinimo, kokie (be paskolos) dar teisiniai santykiai galėjo susiklostyti, jei ne teismo nurodyti mišrūs santykiai. Be to, ieškovės argumentacija dėl teismo teisinių santykių kvalifikavimo yra labai prieštaringa. Ieškovė kritikuoja, kad teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti pavedimo ar svetimo turto administravimo santykius, ir čia pat nurodo, kaip teismas privalėjo taikyti pavedimo ar svetimo turto administravimo atitinkamas teisės normas ir priteisti iš atsakovės prašomas sumas.
8.3. Nurodo, kad apeliantės argumentus, jog perduotos piniginės lėšos priklausė jai, paneigia kredito sutartis, atlikti mokėjimo pavedimai. Kadangi banko paskola buvo suteikta ne vien tik ieškovei, todėl jos teiginys, jog šios lėšos priklausė jai, yra absoliučiai nepagrįstas. Įvertinus tai, kad atsakovė pinigus sugrąžino į trečiojo asmens sąskaitą, todėl jokių reikalavimų trečiasis asmuo šioje byloje reikšti neturėjo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Apeliantė teikiamame apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl šalių tarpusavio santykių kvalifikavimo netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, motyvų, kaip teismas kvalifikavo apeliantės ir atsakovės teisinius santykius bei kokias teisės normas taikė, iš esmės nepateikė. Nurodo, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, pinigų perdavimo faktas įrodytas, o ta aplinkybė, kad lėšos perduotos R. K., nėra tinkamas prievolės įvykdymas apeliantei. Atsakovė ir trečiasis asmuo su apeliantės argumentais nesutinka ir nurodo, kad apeliantė nepateikia aiškaus šalių teisinių santykių kvalifikavimo, o ir be to, minėtos lėšos buvo grąžintos.
12. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 11 punktas), darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas, kvalifikavo šalių teisinius santykius, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė ir trečiasis asmuo (atsakovės (duomenys neskelbtini))(duomenys neskelbtini) su banku sudarė kredito sutartį, pagal kurią abu bendraskoliai gavo 78 392,66 EUR (270 000 LT) kreditą namo statybai ir įrengimui. Apeliantė 2010 m. liepos 29 d. pavedimu iš savo banko sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą pervedė 21 034,18 EUR (72 626,82 LT), mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos pinigai“. Apeliantė 2020 m. vasario 14 d. išsiuntė reikalavimą atsakovei per 30 dienų terminą grąžinti 21 034,18 EUR skolą ir sumokėti 13 624,31 EUR palūkanų. Šiuo atveju, tarp šalių kilo ginčas dėl šalių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo, tai yra, ar tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo nėra tinkamai motyvuotas.
14. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.
15. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi pinigų pervedimo metu) numatyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė ir atsakovė nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, apsikeitę raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, kas patvirtintų taip, kaip numato įstatymas – raštu paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą, tai yra, pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, tai yra, šalys raštu neišreiškė tokios valios. Šiuo atveju paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą turi įrodyti apeliantė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliantė savo argumentus dėl paskolos suteikimo fakto atsakovei grindžia 2010 m. liepos 29 d. pavedimu, kuriuo iš savo banko sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą pervedė 21 034,18 EUR (72 626,82 LT), mokėjimo paskirtyje nurodant „paskolos pinigai“. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo nesutikdami su paskolinių teisinių santykių kvalifikavimu nurodo, kad nurodyta mokėjimo paskirtis „paskolos pinigai“ yra apeliantės ir trečiojo asmens 2007 m. gegužės 4 d. sudarytos paskolos sutarties su banku (nutarties 13 punktas) pinigai, o ne apeliantės paskolintos lėšos atsakovei.
17. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika).
18. Formuojama teismų praktika, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3368/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).
19. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė suabsoliutina mokėjimo nurodyme pavartotų sąvokų reikšmę – „paskolos pinigai“ (nutarties 13 punktas), šiuos duomenis vertina atskirtai nuo kitų bylos duomenų. Kaip nurodyta formuojamoje teismų praktikoje (nutarties 18–19 punktai), sprendžiant šalių ginčą dėl pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų visumą, faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą ir tuo pagrindu daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai vertino piniginių lėšų judėjimą šalių banko sąskaitose, šalių santykius, piniginių lėšų judėjimo metu, dėl ko, įvertinęs, byloje esančių įrodymų visetą, priešingai nei teigia apeliantė, išsamiai motyvavo išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę ne paskolos, o mišrūs teisiniai santykiai, turintys pavedimo, kito asmens turto administravimo požymių (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 6.756, 6.757, 4.236 straipsniai).
20. Teismo vertinimu, esant nurodytai teismų praktikai (nutarties 18–19 punktai), atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurios turi būti įvertinos kartu su mokėjimo pavedimu (nutarties 20 punktas), būtina pažymėti, kad apeliantė ir trečiasis asmuo (atsakovės sūnus) kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų, o ir (duomenys neskelbtini) sudarė kredito sutartį su banku, kurios pagrindu gavo 78 392,66 EUR kreditą namo statybai. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-26-826/2021, išsamiai analizavo šalių įrodinėjamas aplinkybes dėl piniginių lėšų kilmės, jų pavedimo priežasčių atsakovei. Kaip matyti, gavus kreditą, bankas išmokėjo dalį kredito (19 743,33 EUR) į trečiojo asmens sąskaitą. Tą pačią dieną trečiasis asmuo konvertavo lėšas į litus ir sudarė terminuoto indėlio sutartį iki 2009 m. spalio 23 d.
21. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pasibaigus indėlio terminui per du kartus visos lėšos (20 086,88 EUR) buvo pervestos į jos sąskaitą. Šias lėšas apeliantė pervedė į terminuoto indėlio sąskaitą trims mėnesiams, kuriam pasibaigus apeliantė gavo 337,27 EUR palūkanų ir visą sumą kartu su uždirbtomis palūkanomis, bendra suma 20 424,51 EUR, iš indėlio sąskaitos ji persivedė atgal į savo einamąją sąskaitą. Apeliantė 2010 m. sausio 29 d. sudarė terminuotą indėlį 20 425,68 EUR sumos 6 mėnesiams ir per šį laikotarpį ieškovė gavo 609,37 EUR palūkanų. Pasibaigus indėlio terminui, apeliantė indėlio lėšas su gautomis palūkanomis, iš viso 21 034, 18 EUR, grąžino į savo sąskaitą ir tą pačią dieną (2010 m. liepos 29 d.) tokią pat sumą pervedė atsakovei, nurodydama „paskolos pinigai“. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nepateikta įrodymų, jog apeliantė pavedimo dieną, kai pervedė lėšas atsakovei, turėjo minėto dydžio nuosavų santaupų sumą.
22. Kaip matyti, šiuo atveju atsakovė, gavusi lėšas, kartu su savo asmeninėmis lėšomis – 35 000 EUR – 2010 m. spalio 10 d. pervedė į indėlio sąskaitą kaip terminuotą indėlį, o pasibaigus indėlio terminui 2010 m. gruodžio 22 d. ji 31 724,35 EUR indėlį bei palūkanas persivedė į savo asmeninę banko sąskaitą ir 32 437,44 EUR sumą pervedė į trečiojo asmens sąskaitą banke mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos ir asmeninės lėšos“. Pažymėtina, jog minėtu laikotarpiu ieškovė ir trečiasis asmuo vedė bendrą ūkį, todėl šiuo atveju, nesant jokių rašytinių įrodymų apie paskolos sutartį, minėtos faktinės aplinkybės turi būti vertinamos ir aiškinamos kartu, o ne izoliuotai.
23. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, nuspręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008).
24. Teismo vertinimu, vertinant byloje esančių įrodymų visumą, tai yra atsižvelgiant į apeliantės ir trečiojo asmens paskolos sutarties su banku sudarymo momentą, piniginių lėšų judėjimą, tikslą gauti indelių palūkanas, susiklosčiusius santykius tarp šalių (apeliantė ir trečiasis asmuo vedė bendrą ūkį, atsakovė yra trečiojo asmens motina), į tai, kad jokių įrodymų apie paskolos sutarties sudarymą nėra, apeliantės turtinę padėtį lėšų pervedimo metu, yra pagrindas labiau tikėtinai išvadai padaryti, kad tarp šalių esant tarpusavio pasitikėjimo santykiams, lėšos buvo perduotos atsakovei ne jas skolinant, o leidžiant jas naudoti indėlių palūkanoms kaupti, o šiuo atveju mokėjimo nurodymas „paskolos pinigai“ reiškia ne paskolos sutarties sudarymo faktą tarp, o pagrindžia atsakovės ir trečiojo asmens poziciją, kad šis mokėjimas reiškia piniginių lėšų perdavimą pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį (CPK 185 straipsnis).
25. Tuo pagrindu (nutarties 25 punktas) apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė jos įrodinėjamos aplinkybės, jog atsakovė paskolos sutarties pagrindu pasiskolino iš atsakovės 21 034,18 EUR, o minėtos lėšos perduotos indėlio kaupimui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš esmės byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės ketinimą ir tikslą būti paskolos santykiams saistomai, o vien bankinio pavedimo mokėjimo nurodymas „paskolos pinigai“, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, neleidžia pagrindo išvadai, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, priešingas situacijos vertinimas, byloje nustatytų aplinkybių kontekste prieštarautų sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams (CK 6.193 straipsnis). Šiuo atveju mokėjimo nurodymas pagrindžia tik patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų valia tokią sutartį sudaryti, tiek atsakovės įsipareigojimas grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką ieškovei, be kita ko, pažymint, jog perduotos lėšos buvo grąžintos trečiajam asmeniui, su kuriuo ieškovė minėtu laikotarpiu vedė bendrą ūkį ir su kuriuo buvo skolinga kreditoriui akcinei bendrovei SEB bankui. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga pažymėti ir tai, kad piniginės lėšos buvo pervestos 2010 metais, tačiau kaip matyti per visą šį laikotarpį iki ieškinio pateikimo apeliantė nereikalavo grąžinti didelės pinigų sumos.
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje apeliantė neįrodė, kad suteikė atsakovei paskolą, tai yra, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pinigai kaip paskolos dalykas buvo perduoti atsakovei bei, kad atsakovė buvo įsipareigojusi grąžinti šiuos pinigus kaip paskolos dalyką. Įrodymai byloje nustatytų aplinkybių kontekste, patvirtinantys vien tik pinigų pervedimą, perdavimą ir gavimą, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia vienareikšmiškai pripažinti tokių santykių buvimą. Kadangi ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakove sąlygų egzistavimo – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką visumos, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės ir atsakovės nesiejo paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis), o tarp apeliantės ir atsakovės susiklostė mišrūs teisiniai santykiai, turintys kito asmens turto administravimo požymių (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 6.756, 6.757, 4.236 straipsniai).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai aptarė argumentus, susijusius su apeliantės įrodinėjamomis aplinkybėmis, detaliai analizavo piniginių lėšų kilmę, jų judėjimą tarp šalių banko sąskaitų, šalių tarpusavio santykius, todėl teisingai ir motyvuotai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
29. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
31. Atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo, be kita ko, prašo priteisti iš apeliantės atsakovei 600 EUR bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam asmeniui 200 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės ir trečiojo asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrindžia kartu su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai, todėl, atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei iš apeliantės priteisiama 600 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir trečiajam asmeniui iš apeliantės priteisiama 200 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės J. Z. 600 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei N. B. K..
Priteisti iš apeliantės J. Z. 200 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui R. K..