Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2012-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-102-174-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
1A-102-174-2012
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01255-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
V. P.
Advokatai
Vidmantas Žylė
Kategorijos

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Laimutė VenckuvienėBaudž. byla Nr. 1A-102-174/2012Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01255-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.19.3.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2012 m. kovo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorui Irmantui Balčiūnui,nuteistajai V. P.,gynėjui advokatui Vidmantui Žylei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 15 MGL dydžio (1 950 Lt) bauda, nurodant baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota viena 50 Lt kupiūra Nr. AH4960912, saugoma Klaipėdos apskrities VPK kasoje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD diską su nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti byloje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteista už tai, kad ji tiesiogiai davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojams, siekdama paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra ji 2011 m. liepos 22 d., apie 14.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ties komercinės paskirties pastatu, kuriame įsikūręs automobilių servisas, esančiu Jūrininkų pr. 1, Klaipėdoje, tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams sustabdžius patikrinimui jos vairuojamą automobilį „Pontiac Vibe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą esant neblaiviai, tai yra prašydama nebausti ir paleisti, būdama policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje „Hyundai Elantra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės tarnautojams – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės vyresniajam patruliui J. B. ir vyresniajam patruliui K. S. – tiesiogiai davė 50 Lt kyšį, padėdama pinigus prie greičio perjungimo svirties, prašydama nefiksuoti jos padaryto administracinės teisės pažeidimo ir tokiu būdu norėdama išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, taip siekdama neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji V. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai jos veiką kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, nes, V. P. įsitikinimu, baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta, nesant jos veikoje baudžiamojo nusižengimo požymių.

Visų pirma V. P. pažymi, kad jos veikoje nėra papirkimo objektyvių požymių, būtent – pasiūlymo duoti kyšį ar kyšio davimo veiksmo policijos pareigūnams, kurie galėjo sudaryti sąlygas pareigūnų neveikimui, t. y. protokolo už Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimą nesurašymui. Apeliantės nuomone, policijos pareigūnai, gavę pranešimą iš Klaipėdos apskrities VPK apie įtartinai vairuojančią transporto priemonę moterį, kitaip ir negalėjo pasielgti, nes ataskaita tokių pažeidėjų prevencijai yra tiesioginė. Tuo tarpu 50 litų kupiūros padėjimas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje prie pavarų svirties buvo traktuojamas kaip pasikėsinimas papirkti, nors, V. P. teigia, nedviprasmiškai pareiškusi (vėliau ir ikiteisminio tyrimo eigoje nuosekliai teigiant), kad šie pinigai skirti ne pareigūnams, o autovežio vairuotojui, siekiant išvengti didesnių išlaidų transportuojant transporto priemonę, nušalinus ją nuo vairavimo. Tęsiant objektyvios pusės analizę, konstatuotina, kad policijos pareigūnai savo ruožtu veikė pagal taisykles ir įgaliojimus, t. y. alkotesteriu patikrino neblaivumą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, po to buvo imituotas jų papirkimas, t. y. buvo iškviesti kriminalistai, fiksuojamas papirkimo faktas, vyr. patrulis J. B. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame apie kyšio davimą net neužsimenama (administracinė byla Nr. A2.6.-3631-642/2011, b. 1. 7), deklaruojant tai, kad neva ji – V. P. – norėjo papirkti abu policijos pareigūnus, iš jų ir patrulį K. S., bei žinant, kad ji nuo transporto priemonės vairavimo nušalinta dar 2011-07-22 14.00 val. (minėtos administracinės bylos 10 lapas). Paminėti administracinėje byloje esantys faktiniai duomenys, kuriuos teismas atsisakė pridėti prie šios baudžiamosios bylos, apeliantės V. P. teigimu, įrodo, kad tikslo (subjektyvus nusižengimo sudėties požymis) papirkti policijos pareigūnus nebebuvo. Logiškai sekė ir jos prašymas policijos pareigūnams atšaukti autovežį, kad jos mašiną iki namų galėtų parvairuoti iškviestas pažįstamas asmuo. Įvertinant tai, V. P. teigimu, darytina pagrįsta išvada, kad jai inkriminuota veika yra tik anksčiau nurodytų pareigūnų subjektyvaus mąstymo rezultatas, neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių. Maža to, teismas tinkamai neįvertino teisiamojo posėdžio metu pateikto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-18 nutarimo, kuriame konstatuojamas administracinio pažeidimo laikas yra 2011-07-22 14.40 val., tuo tarpu kaltinamajame akte nusikalstamo nusižengimo – papirkimo – laikas yra 2011-07-22 14.30 val. Taigi šiuo atveju apeliantei V. P. kyla klausimas, kodėl policijos pareigūnų papirkimas įvyko anksčiau nei užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas ir kodėl ji yra apkaltinta papirkimu, siekimu neteisėto valstybės tarnautojų veikimo, kurio surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliantės teigimu, nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu valstybės kaltintojas laikėsi savo nuomonės, suformuotos dar 2011-09-29 nutarime, kuriuo buvo atmestas gynėjo prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šiame nutarime, be kita ko, konstatuota, kad: „V. P. vyresniajam patruliui J. B. ir vyresniajam patruliui K. S. tiesiogiai davė 50 Lt kyšį...“. Tačiau ši faktinė aplinkybė taip ir liko neįrodyta, vertinant abiejų policijos pareigūnų prieštaringus parodymus. Taigi darytina išvada, kad išankstinė prokuroro nuomonė yra nepagrįsta, o prieštaravimai dėl faktinių aplinkybių teisiamojo posėdžio metu nepanaikinti. Todėl teismas visus prieštaravimus privalėjo vertinti kaltinamo asmens naudai.

Be to, apeliantė nurodo, kad pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį paprastai pasireiškia nurodant valstybės tarnautojui (policininkui) konkretų kyšio dydį, jo perdavimo būdą, laiką ir panašiai, o kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda tiesiogiai ar netiesiogiai. Nuteistosios V. P. teigimu, jai žinant alkotesterio parodymus ir tai, kad yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, bei suprantant, kad jai priklausančio automobilio priverstinis nuvežimas iš pažeidimo vietos yra neišvengiamas, tikslo papirkti policijos pareigūnus ji neturėjo, o 50 Lt kupiūra pagal paskirtį taip ir liko nepanaudota.

Nuteistoji V. P. ir jos gynėjas prašo skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistoji V. P. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad V. P., siekdama papirkti valstybės tarnautojus, davė jiems 50 Lt kyšį, taip padarė BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Papirkimas, numatytas BK 227 straipsnyje, yra pasiūlymas, pažadas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų.

Kyšio davimo būdas – atviras ar užmaskuotas, taip pat ir tai, kada jis duodamas – prieš ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo), veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Byloje nustatyta, kad V. P. valstybės tarnautojams – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės vyresniajam patruliui J. B. ir vyresniajam patruliui K. S. – tiesiogiai davė 50 Lt kyšį už neteisėtą, vykdant įgaliojimus, neveikimą, t. y. prašydama nefiksuoti jos padaryto administracinės teisės pažeidimo ir tokiu būdu norėdama išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. P. baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Įrodymai, kuriais grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados, nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išsamiai išanalizavo nuteistosios, kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų K. S. ir J. B. parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino ir motyvuotai nurodė, kuriais jų rėmėsi ir kuriuos atmetė. Nuteistosios V. P. iškelta versija, kad ji jokio kyšio policijos pareigūnams nedavė, tik norėjo iš anksto, t. y. pažeidimo padarymo vietoje, susimokėti už autovežį, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Kolegija negali sutikti su V. P. apeliacinio skundo argumentu, jog ji pareigūnams davė ne kyšį, o padėjo pinigus – 50 Lt – policijos tarnybiniame automobilyje prie pavarų svirties, norėdama iš anksto susimokėti už autovežio paslaugas. Tokia apeliantės versija nepagrįsta ir nelogiška, ją paneigia byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma.

Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai J. B. ir K. S. ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo apylinkės teisme metu aiškiai nurodė, kad V. P. nieko nekalbėjo apie tai, jog nori susimokėti iš autovežio paslaugas, priešingai, ji teigė: „vyrai, nieko nerašome“.

Liudytojas J. B. parodė, kad tuo metu, kai jis priėjo prie V. P. vairuoto automobilio ir paprašė pateikti dokumentus, nuo pastarosios sklido stiprus alkoholio kvapas, ji pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir iš pradžių atsisakė pasitikrinti girtumą bei per langą siūlė jam 50 Lt. Jis pasakė, kad neims pinigų, paaiškino, kad jai bus surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir pakvietė V. P. atsisėsti į tarnybinį automobilį. V. P. visą laiką siūlė 50 litų, o tuo metu, kai atsisėdo policijos tarnybiniame automobilyje, prie bėgių perjungimo svirties padėjo 50 Lt kupiūrą. V. P. siūlė pinigus jam ir jo kolegai K. S.. Nors jis V. P. įspėjo, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau V. P. į raginimus pasiimti pinigus nereagavo, nors tiek jis, tiek jo kolega keletą kartų pakartojo, kad tai mėginimas papirkti pareigūnus ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. J. B. teigė iš V. P. elgesio supratęs, jog ji pinigus davė dėl to, kad jis su kolega K. S. nerašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo už vairavimą esant neblaiviai. Dėl papirkimo jis iškvietė pareigūnus.

Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas K. S. iš esmės nurodė analogiškas kaip ir liudytojas J. B. aplinkybes.

Priešingai apeliantės tvirtinimui, policijos pareigūnai nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, jų parodymai yra aiškūs, išsamūs, patvirtina ir papildo vieni kitus, kartu su kitais byloje surinktais, teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais sudaro vientisą įrodymų visumą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Iš šių liudytojų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra aišku, kad V. P., siekdama papirkti valstybės tarnautojus, davė kyšį. Liudytojai J. B. ir K. S. neturėjo jokio pagrindo apkalbėti ir neteisingai apkaltinti V. P., nes byloje nenustatytos aplinkybės, jog policijos pareigūnai su V. P. buvo pažįstami ir dėl kokių nors priežasčių būtų turėję tikslą ją apkalbėti.

Nors nuteistoji teigia, jog administracinėje byloje jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo laikas – 2011-07-22 14.40 val. – skiriasi nuo šioje jai inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, t. y. papirkimo, laiko – 2011-07-22 14.30 val., tačiau pažymėtina, jog, remiantis kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų parodymais, nustatyta, kad V. P. pinigus pareigūnui J. B. siūlė dar sėdėdama savo automobilyje, tuo metu administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo pradėtas pildyti. Pareigūno pakviesta atsisėsti į tarnybinį automobilį V. P. ir toliau siūlė pinigus pareigūnams ir nepaisant jų įspėjimo, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, padėjo 50 Lt prie pavarų perjungimo svirties. Vertinant tokius V. P. veiksmus akivaizdu, jog ji padėjo 50 Lt policijos tarnybiniame automobilyje, turėdama aiškų tikslą – norėdama papirkti pareigūnus, kad šie nefiksuotų jos padaryto administracinės teisės pažeidimo – nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, tokiu būdu siekdama išvengti administracinės atsakomybės už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai. V. P. veikė tiesiogine tyčia – suprato, kad policijos pareigūnams davė kyšį kaip neteisėtą atlygį, siekdama pareigūnų neteisėto, vykdant įgaliojimus, neveikimo, t. y. kad šie nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. Pareigūnai J. B. ir K. S. suvokė, kad jiems yra duodamas kyšis ir nors ne kartą įspėjo V. P. dėl atsakomybės už valstybės tarnautojų papirkimą, tačiau pastaroji, net ir būdama pareigūnų ne kartą įspėta, savo neteisėtų veiksmų nenutraukė.

Taigi priešingai apeliantės tvirtinimui, byloje nustatytos aplinkybės paneigia pastarosios versiją, jog neva ji pinigus policijos tarnybiniame automobilyje padėjo, norėdama iš anksto susimokėti už jos automobilio priverstinio nuvežimo paslaugas. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu V. P. negalėjo teismui paaiškinti, kodėl ji davė pareigūnams 50 Lt, kaip ji teigė, už autovežio paslaugas, nors niekas jos to neprašė ir tokios pinigų sumos nenurodė. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas J. B. nurodė, kad tokia paslauga kainuoja 130 Lt, tuo tarpu nuteistoji pareigūnų tarnybiniame automobilyje padėjo 50 Lt. Be to, kaip minėta, šis liudytojas aiškiai nurodė, kad pinigus V. P. jam siūlė dar sėdėdama savo automobilyje, tuo metu administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo rašomas, kalbos apie priverstinį automobilio nuvežimą taip pat nebuvo, todėl nelogiškas nuteistosios aiškinimas, kad neva ji pinigus policijos tarnybiniame automobilyje padėjo, norėdama susimokėti už jos automobilio priverstinio nuvežimo paslaugas, nes, kaip nurodė policijos pareigūnai, UAB „Velka“ buvo kviečiama vėliau, tai patvirtina ir byloje esantis 2011-07-22 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 3018, ir registracijos knygos kopijos, kuriose užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2011-07-22 15.05 val. pareigūnas K. S. iškvietė transporto priemonei „Pontiac Vibe“ vilkiką, tai yra jau po to, kai V. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Be to, nuteistoji apeliacijos teismo posėdyje aiškino, kad ji prašė pareigūnų nenuvilkti jos automobilio ir leisti automobilį perduoti draugui, toks apeliantės aiškinimas prieštarauja jos pačios iškeltai versijai, jog ji pinigus pareigūnams davė norėdama iš anksto susimokėti už automobilio priverstinio nuvežimo paslaugas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi liudytojų J. B. ir K. S. parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog V. P. policijos pareigūnams davė kyšį, siekdama pareigūnus papirkti, kad šis nefiksuotų jos padaryto administracinio teisės pažeidimo ir ji už tai išvengtų administracinės atsakomybės. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. P. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame nuosprendyje aptartų jos kaltės įrodymų, nekelia jokių abejonių dėl šių įrodymų vertinimo, dėl jos pripažinimo kalta jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nuteistosios V. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėKolegijos teisėjai Linas PauliukėnasRemigijus Preikšaitis