- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2-473-1086/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07061-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Ieškovas
- N. R.
- Atsakovas
- Y. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui Y. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardes „R.“ ir „R.“; 3) padalinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Eur vertės, pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę Y. R. ir N. R. kiekvienam po ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini) Eur vertės; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė N. R. nurodė ir posėdžio meto paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) d. Vaikų neturi. Su atsakovu normaliai gyveno iki (duomenys neskelbtini), iki kol atsakovas išvyko pas savo gimines į (duomenys neskelbtini). Grįžęs atsakovas parodė jam išduotą (duomenys neskelbtini) pasą ir pasakė, kad visada norėjo gyventi (duomenys neskelbtini), todėl išvažiuos ten gyventi ir ieškovės ten nekviečia. Atsakovas iš namų su savo daiktais išsikraustė (duomenys neskelbtini) mėnesį. Nežino kur atsakovas nuo to laiko gyvena ar (duomenys neskelbtini) ar jau išvykęs, į namus nebuvo grįžęs jau metus laiko. (duomenys neskelbtini) mėnesį bandė su atsakovu susisiekti el. paštu, SMS žinutėmis, pasakė, kad jei jis galutinai apsisprendė, tai reikia nutraukti santuoką. Atsakovas atsakė, kad (duomenys neskelbtini) bus gal (duomenys neskelbtini) mėnesį, tačiau skyrybų procese nesiruošia dalyvauti, jam tai nerūpi. Nuo to laiko su atsakovu neturėjo jokio kontakto, atsakovas neatsakinėjo į žinutes ar elektroninius laiškus. Laukė (duomenys neskelbtini) mėnesio, galvojo, kad susisieks, viską aptars, bet atsakovas nesusisiekė. Dėl šių aplinkybių prašo pripažinti, kad jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
3. Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų, vienas kito išlaikymo, nurodė, kad bendrų kreditorių neturi, kadangi abu yra darbingi, tai išlaikymo vienas kitam neturi mokėti. Santuokos metu įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, todėl prašo padalinti minėtą butą lygiomis dalimis po ½ kiekvienam. Kito dalintino turto neturi. Kilnojamuosius daiktus pasidalintino geranoriškai. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę.
4. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei motyvus bei atstovaujamosios nurodytas aplinkybes posėdžio metu ir prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsakovas Y. R. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įregistruota ginčo šalių santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nepilnamečių vaikų neturi. Šalys santuokoje įgijo šį turtą: butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – (duomenys neskelbtini) Eur.
Dėl santuokos nutraukimo
7. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės tuo pagrindu, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
8. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/ 2010). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
9. Bylos duomenys suponuoja išvadą, jog atsakovas nebuvo lojalus, tolerantiškas, nebuvo pakankamai atidus bei nesistengė, kad tiek ieškovė, tiek ir jis gerai jaustųsi šeimoje ir nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti, priešingai, atsakovas išėjo iš namų ir nebegrįžta daugiau kaip metai laiko, su ieškove nebendrauja, jo gyvenamoji vieta ir darbo vietos nežinomos ieškovei. Taip pat nustatyta, kad atsakovas neprisideda prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą. Atsakovas neišreiškė jokios pozicijos dėl santuokos nutraukimo aplinkybių, atsakovas šioje byloje yra visiškai pasyvus, nepateikė savo nuomonės nagrinėjamais klausimais, nedalyvavo teismo posėdyje.
10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, konstatuoja, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas – lojalumo, pagarbos, tarpusavio pagalbos, moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima (CK 3.26 – 3.30 straipsniai). Toks atsakovo elgesys yra nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl spręstina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis). Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, byloje nėra. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir ieškovės bei atsakovo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.
11. Šalys yra veiksnūs ir darbingi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
12. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokos metu turėtą pavardę. Tarp šalių nesant ginčo dėl pavardžių nutraukus santuoką, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės, t. y. ieškovei paliktina santuokoje įgytą pavardė – R., atsakovui – R. (CK 3.69 straipsnis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
13. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas).
14. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.
15. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – (duomenys neskelbtini) Eur. Ieškovė ieškiniu prašo santuokoje įgytą turtą - butą su rūsiu, padalinti šalims lygiomis dalimis, t. y. priteisiant šalims po ½ dalį buto. Atsakovas dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo savo pozicijos ir prieštaravimų neišreiškė.
16. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
17. Bylos aplinkybės suponuoja nekilnojamojo turto dalijimo natūra taikymo galimybes. Ateityje, esant poreikiui, šalys turės teisę svarstyti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo, todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas – šalių turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Taigi, butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalintinas po ½ dalį, kiekvienai šaliai priteisiant asmeninės nuosavybės teise.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
19. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 463 Eur žyminis mokestis ir 1000 Eur išlaidos, patirtos už advokato teisines paslaugas, iš viso 1463 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
20. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nutraukti ieškovės N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Y. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo Y. R. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei N. R. palikti santuokoje įgytą pavardę – R., atsakovui – R.
Ieškovei N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovui Y. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Y. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1463 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.