Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo ir atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti ieškovo ir atsakovės atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 3 d. 13.50 val., dėl D. C., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę – vilkiką, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, t. y. pastarasis kliudė kitą transporto priemonę. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytoja eismo įvykio dieną buvo atsakovė UAB „Vikreda“, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tiek Vokietijos, tiek Belgijos nacionalinis draudikų biuras – pasirašę Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Žalų atlyginimo institucijomis sutartimis Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kuris vykdo Žalų atlyginimo institucijos bei Garantinio fondo funkcijas, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą 24958,53 Eur ir pateikė reikalavimą ieškovui dėl žalos sumos atlyginimo. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlyginio žalą, nes eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo buvo ES valstybėje narėje reziduojantis asmuo, tai yra Vokietijoje.

Ieškovas gavęs minėtą reikalavimą bei informaciją apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes, duomenis apie dėl įvykusio eismo įvykio apskaičiuotą žalos dydį, 2019 m. spalio 2 d. atlygino Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui patirtą 24958,53 Eur dydžio žalą ir raštu ne kartą kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos.

Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje iš esmės ginčija reikalaujamos atlyginti žalos dydį, nurodydama, kad reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė.

Bylos duomenimis, atsakovė ieškovui patirtų nuostolių neatlygino, neginčydama faktų, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir ne jos samdomas darbuotojas vairavo transporto priemonę.

TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, t. y. ieškovas (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. O to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Be kita ko, TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2019 m. gegužės 3 d. 13.50 val., dėl D. C., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę – vilkiką, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios valdytoja yra ieškovė, kaltės įvyko eismo įvykis, t. y. jis kliudė kitą transporto priemonę.

Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reguliuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsniu. Žala yra nacionalinio draudiko biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir į TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytą reguliavimą, ieškovo įrodinėjamą žalą sudaro ieškovo eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai išmokėta suma.

Kasacinis teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad šios nuostatos, pirma, nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę. Antra, šios taisyklės taip pat suponuoja, kad, esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims išmokėtos išmokos, būtent Biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsakovas, siekdamas sumažinti žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kurie gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Atsakovui nepakanka kritikuoti Biuro atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys yra faktinis (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. conditio sine qua non) ir teisinis (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019). Taigi, tarp transporto priemonės savininko neveikimo ir Biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi reikšmės aplinkybė, kad Biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės savininkas, besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jis neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti Biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

Pastebėtina, jog šiuo konkrečiu atveju tik ieškovas byloje teismui teikia visus turimus įrodymus, pagrindžiančius dėl eismo įvykio kilusios žalos dydį – eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės remonto sąmatą, bei dokumentus, patvirtinančius nukentėjusio asmens patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Tuo tarpu atsakovė ginčydama prašomos priteisti žalos dydį remiasi tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdama jokių pagrįstų įrodymų, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras apskaičiuodamas ir pripažindamas padarytą žalą pažeidė Vokietijos teisės nuostatas.

Pažymėtina, kad ieškovas vadovavosi Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais dokumentais. Netikėti šiais rašytiniais įrodymais ir jų pagrįstumu teismas neturi pagrindo. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų pagrįstumu, tuo labiau, kai jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimu, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto – nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti tos šalies teisės aktų nuostatomis.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublika ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra žaliosios kortelės sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, šiuo atveju Vokietijos, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, šiuo atveju ieškovui, kuris atlygina išmokėtą žalą.

Be kita ko, TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

Šiuo atveju, taip pat atkreiptinas dėmesys jog žalos atlyginimą administravo Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kuris žalą administravo visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Būtent eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis).

Aptartų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad dėl sukelto eismo įvykio, kurį sukėlė D. C., vairavęs atsakovei naudojimosi teise priklausiusią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu kilo nuostoliai, kurie teismo vertinimu apskaičiuoti tinkamai ir laikytini visiškai pagrįstais, neabejotinai pagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl atsakovė privalėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui atlyginti patirtus nuostolius. Ieškovas atlygino padarytą žalą ir tokiu būdu įgijo regreso teisę šią žalą išsiieškoti iš atsakovės, kadangi būtent atsakovė buvo atsakinga už jai naudojimosi teise priklausiusios transporto priemonės draudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 562,00 Eur žyminis mokestis ir 627,87 Eur už vertimus į lietuvių kalbą, pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą, todėl šios išlaidos – 1189,87 Eur (562 + 627,87 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“, juridinio asmens kodas 302318339, ieškovei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291:

- 24958,53 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 53 ct) nuostolius;

- 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 24958,53 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. gegužės 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 1189,87 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.