- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-205-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04721-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-230-452/2021 pagal akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ skundą dėl antstolio Sauliaus Ramanausko veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – ir pareiškėja, ir apeliantė, ir AB „PST“) prašė iš dalies panaikinti antstolio Sauliaus Ramanausko 2020 m. birželio 11 d. patvarkymo Nr. S-20-17054, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo Nr. S-20-102-17225, 2020 m. birželio 12 d. patvarkymo Nr. 20-102-17214, 2020 m. birželio 16 d. patvarkymo Nr. S‑20-102-17969 bei 2020 m. birželio 30 d. patvarkymo Nr. S-20-102-18809 dalis dėl palūkanų paskaičiavimo ir vykdymo išlaidų – atlygio antstoliui, nustatymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 25-11(2017) „Dėl UAB „IRDAIVA“ ir AB „PST“ veiksmų bendrai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose pastatų atnaujinimo ir modernizavimo darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, paskyrė pareiškėjai AB „Panevėžio statybos trestas“ 8 513 500,00 eurų baudą ir nurodė, jog paskirta piniginė bauda turi būti sumokama per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo, per nurodytą laiką nesumokėjus baudos skaičiuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodytos palūkanos, taip pat nurodė, jog skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Šis nutarimas įsiteisėjo ir tapo privalomas tik 2020 m. birželio 3 d.
3. Pareiškėja teigė, kad antstolis neatsižvelgė į tai, jog Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalis nustato, o Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarime nurodyta, jog palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų. Todėl, pareiškėjos nuomone, antstolis be teisinio pagrindo palūkanas skaičiavo už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. birželio 9 d. ir apskaičiavo išieškomų palūkanų dydį 1 133 272 ,46 Eur sumai, t. y. palūkanas skaičiavo už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Įstatyminės palūkanos turi būti skaičiuojamos kaip numatyta įstatyme, o jos baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip už 180 dienų, pareiškėjos atžvilgiu tai sudarytų 251 906,30 Eur.
4. Teigė, kad Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimas nėra vykdomasis dokumentas, Konkurencijos taryba pateikdama nutarimą, kaip vykdomąjį dokumentą, nesilaikė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) nuostatų dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos. Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. lydraštyje nurodyta, jog AB „PST“ mokėtina palūkanų suma sudaro 1 133 272,46 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. birželio 9 d. Toks Konkurencijos tarybos lydraštis negali būti laikomas vykdomuoju dokumentu, kaip ir nelaikytinas Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 10 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog palūkanos bus skaičiuojamos dar 180 dienų po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo iki 2020 m. lapkričio 30 d.
5. Pasak pareiškėjos, pateikti palūkanų skaičiavimo laikotarpiai ir jų dydžiai neatitinka Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalies bei Konkurencijos tarybos nutarimų motyvuojančių dalių ir šiurkščiai pažeidžia skolininko turtinius interesus.
6. Be to, antstolis priėmęs 2020 m. birželio 11 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą ir 2020 m. birželio 12 d. patvarkymą dėl priverstinio vykdymo veiksmų, jau 2020 m. birželio 12 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Tokiu būdu antstolis, neatlikęs jokių priverstinio vykdymo veiksmų ir neįvykdęs nutarimo dėl baudos išieškojimo bei neapskaičiavęs palūkanų dydžio, jau nusistatė savo atlygio dydį, t. y. 385870,90 Eur. Su tokio dydžio atlygiu antstoliui pareiškėja nesutiko, nes nebuvo pagrindo laikyti, jog nutarimas yra priverstinai įvykdytas ir vykdomoji byla užbaigta.
7. Antstolis Saulius Ramanauskas 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu pareiškėjos AB „Panevėžio statybos trestas“ skundą atsisakė tenkinti. Nurodė, Konkurencijos tarybos atstovė el. paštu antstoliui 2020 m. birželio 10 d. patikslino, kad Konkurencijos tarybos nutarimas buvo paskelbtas 2017 m. gruodžio 21 d., palūkanos pradėtos skaičiuoti praėjus trims mėnesiams po šio datos, t. y. 2018 m. kovo 22 d. Kadangi baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas bylinėjimosi teisme laikotarpiu yra stabdomas, palūkanų skaičiavimas pratęsiamas 180 dienų tiek, kiek laiko, suėjus trijų mėnesių terminui, buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Tai reiškia, kad palūkanos buvo skaičiuojamos visą bylinėjimosi teisme laikotarpį ir dar bus skaičiuojamos 180 dienų po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2020 m. lapkričio 30 d. – palūkanos pradėtos skaičiuoti 2018 m. kovo 22 d. ir bus baigiamos skaičiuoti 2020 m. lapkričio 30 d., arba tą dieną, kai bus sumokėta visa bauda ir palūkanos. Vadovaujantis 2020 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 1S-65 priėmusios ir pateikusios institucijos Konkurencijos tarybos pateiktais duomenimis ir elektroniniais paaiškinimais, antstolis 2020 m. birželio 18 d. patvarkymu Nr. S-20-102-17969 patikslino, kad palūkanos buvo skaičiuojamos visą bylinėjimosi teisme laikotarpį ir dar bus skaičiuojamos 180 dienų po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2020 m. lapkričio 30 d., kurios tą dieną būtų 1 385178,76 Eur.
8. Be to, antstolis 2020 m. liepos 29 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. gavo išsamų Konkurencijos tarybos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad maksimalus laikotarpis, už kurį turi būti skaičiuojamos palūkanos yra nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Bendra palūkanų suma – 1 376116,56 Eur.
9. Antstolis taip pat paaiškino, kad 2020 m. birželio 12 d. buvo parengtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, nuo išieškomos sumos 9 646 772,46 Eur (8 513 500,00 Eur baudos ir 1 133272,46 Eur palūkanų) apskaičiuotas atlygis – 385870,90 Eur, vykdymo išlaidos neišieškotos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktas numato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 109, 109.16 punktuose nustatyta, kad atlygis antstoliui yra 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau 1740 Eur. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 132 punktą, kai vykdomajam dokumente yra nurodytos palūkanos, kurios turi būti išieškotos iš skolininko už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis) palūkanų suma neįskaičiuojama į išieškotiną sumą, nustatant mokėtinas administravimo išlaidas, tačiau palūkanų suma įskaičiuojama į bendrą išieškotiną ir išieškotas sumas, nustatant atlygio antstoliui dydį. Teigė, kad galutinai nustačius išieškomų palūkanų skaičiavimo tvarką, patvirtinus jų dydį (priklausomai ar palūkanos bus skaičiuojamos pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, ar pagal Konkurencijos tarybos išaiškinimą, ar pagal teismo nutartį, kuri bus priimta išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų) bus perskaičiuotos visos vykdymo išlaidos atitinkamai išieškomai sumai.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.
11. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba atsiliepime su pateiktu skundu nesutiko ir nurodė, kad 2020 m. birželio 9 d. nutarimas yra vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškoma ne tik geranoriškai nesumokėta bauda, bet ir šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Paaiškino, kad baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo sustabdymo terminą reglamentuoja Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis, pagal kurią baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas sustabdomas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu Konkurencijos tarybos nutarimas apskundžiamas teismui. Tokiu atveju ūkio ar viešojo administravimo subjekto pareiga mokėti paskirtą baudą nėra panaikinama, taigi šiuo laikotarpiu toliau skaičiuojamos palūkanos. Palūkanos po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo skaičiuojamos dar papildomai ne daugiau nei 180 dienų, jeigu subjektas greičiau nesumoka baudos į valstybės biudžetą. Teigė, kad 2018 m. kovo 22 d. pradėtų skaičiuoti palūkanų išieškojimas (tačiau ne jų skaičiavimas) buvo sustabdytas iki 2020 m. birželio 3 d., t. y., kai buvo priimta galutinė ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjos AB „Panevėžio statybos trestas“ skundo netenkino.
13. Teismas konstatavo, kad pagal Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalį, būtent Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, o ne dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Taigi, 2020 m. birželio 9 d. nutarimas, priešingai nei teigia pareiškėja, yra vykdomasis dokumentas tiek pagal CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 587 straipsnio 1 ir 10 punktuose, tiek pagal Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl antstolio turėjo būti priimtas ir priverstinai vykdomas, antstoliui nenustačius kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdyti.
14. Nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, jos skaičiuojamos iki bauda sumokama į valstybės biudžetą, taigi, vykdomajame dokumente palūkanų dydis vykdomajame dokumente ir negali būti nurodomas konkrečia pinigų suma, kadangi nėra aiškus prievolės įvykdymo terminas, apskaičiuoti palūkanas nuo išieškomos sumos iki visiško prievolės įvykdymo turi pareigą išieškojimą vykdantis antstolis. Pareiškėja baudą sumokėti turėjo iki 2018 m. kovo 21 d., kadangi šios prievolės neįvykdė, 2018 m. kovo 22 d. buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos.
15. Konstatavo, kad pareiškėja turėjo visas galimybes įvertinti Konkurencijos tarybos nutarimo skirti baudą teisėtumą ir pagrįstumą bei pasirinkti atitinkamą savo elgesio modelį, t. y. nustatytais terminais sumokėti baudą, dėl ko papildoma prievolė mokėti palūkanas nebūtų atsiradusi, arba nutarimą ginčyti, tuo pačiu savaime stabdant baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą, ir, nustatytu terminu nesumokėjus baudos, prisiimti riziką mokėti nustatyto dydžio palūkanas ginčo pralaimėjimo atveju. Kitaip, pasak teismo, būtų iš esmės paneigti Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies ir 39 straipsnio 2 dalies tikslai, sudaryta paskata piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu baudos ir palūkanų išieškojimas buvo sustabdytas, tačiau nesustabdytas palūkanų skaičiavimas. Teismas nurodė, kad palūkanos, pareiškėjai nesumokėjus baudos, gali būti skaičiuojamos ne daugiau nei 180 dienų nuo 2020 m. birželio 3 d., kuomet įsiteisėjo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1443-1063/2018.
16. Nors pareiškėja nesutiko su paskaičiuotu 385 870,90 Eur atlygiu antstoliui dėl išieškomų palūkanų sumos – 1133 272,46 Eur, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punktą, atlygis antstoliui sudaro 4 procentus nuo išieškotos sumos. Nustatant atlygio antstoliui dydį, palūkanų suma įskaičiuojama į bendrą išieškotiną sumą, nuo kurios skaičiuojamas atlygis (Sprendimų vykdymo instrukcijos 132 punktas).
17. Teismas nurodė, kad antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Pareiškėja per nustatytą terminą Konkurencijos tarybos paskirtos baudos nesumokėjo, todėl antstoliui pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, antstolis šioje vykdomojoje byloje įgijo teisę ir į antstolio atlyginimą už vykdomojo dokumento vykdymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad vykdymo išlaidas antstolis turi paskaičiuoti priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti (Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
18. Atskiruoju skundu pareiškėja AB „Panevėžio statybos trestas“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. patenkinti skundą dėl antstolio Sauliaus Ramanausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
18.1. Apeliantė teigia, kad Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 6 dalis nustato, jog Konkurencijos tarybos nutarimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, pateiktas vykdyti CPK tvarka. Taigi, Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr.2S-11(2017) yra vykdytinas dokumentas. Kadangi Konkurencijos tarybos sprendimas dėl baudos skyrimo buvo priimtas 2017 m. gruodžio 20 d., laikytina, kad nutarimas skirti baudą turėjo būti pateiktas vykdymui ne vėliau kaip per vienerius metus nuo 2017 m. gruodžio 20 d. Konkurencijos įstatymas leidžia pratęsti naikinamąjį vienerių metų terminą priverstiniam vykdymui tik bylinėjimosi teisme laikotarpiui, jeigu baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas buvo sustabdytas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi arba teismui laikinai sustabdžius Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymą. Pažymi, kad bylinėjimosi teisme laikotarpiu teismas nėra priėmęs nutarties, jog Konkurencijos tarybos nutarimo skirti baudą vykdymas būtų sustabdytas.
18.2. Pasak pareiškėjos, teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turėjo būti aktyvus (CPK 443 str. 8 d.) ir privalėjo patikrinti pateikto vykdomojo dokumento teisėtumą atsižvelgiant į nurodytas Konkurencijos įstatymo nuostatas bei įvertinti, ar Konkurencijos tarybos išduotas ir pateiktas vykdomasis dokumentas turi būti vykdomas priverstine tvarka (CPK 650 str. 1 ir 2 dalys).
18.3. Mano, kad priverstinio baudos išieškojimo sustabdymas taip pat sustabdo ir palūkanų skaičiavimą, kadangi negalima tokia situacija, kai vienerių metų priverstinio išieškojimo termino skaičiavimas sustabdomas, tačiau kiti su šiuo terminu susiję terminai yra skaičiuojami. Jeigu priverstinio baudos išieškojimo procedūra nebuvo pradėta (arba buvo sustabdyta), tai vykdymo palūkanos negali būti skaičiuojamos.
18.4. Taip pat teigia, kad skolininkui priverstinio vykdymo priemonės gali būti taikomos tik esant įstatymo nustatytoms sąlygoms (CPK 624 str.1 d.). Pareiškėja aktyviai ir geranoriškai bendradarbiavo su antstoliu, todėl antstoliui faktiškai nereikėjo atlikti jokių priverstinio vykdymo veiksmų, jis apsiribojo priėmimu patvarkymų, kurie iš esmės savo turiniu yra procedūrinio pobūdžio ir nėra susiję su priverstinio vykdymo priemonių taikymu (CPK 611 str. 2 d.). Pažymi, jog pareiškėja tiesiogiai į VMI banko sąskaitą, o ne per antstolio depozitinę sąskaitą, sumokėjo ir toliau moka baudą dalimis. Taigi nors vykdomoji byla nėra nutraukta, tačiau jokie vykdomieji veiksmai nėra atliekami, todėl negali būti skaičiuojamos ir vykdymo išlaidos.
18.5. Pažymi, jog Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimas, kuriuo išduotas ir pateiktas vykdomasis dokumentas priverstinai vykdyti yra neskundžiamas (Konkurencijos įstatymo 39 str. 1 d.), taigi pareiškėja tokiu atveju negali ginčyti ne tik vykdomojo rašto išdavimo klausimo, bet ir ginčyti teismo įvardinto vykdomojo rašto priedo – lydraščio ir elektroninio laiško su palūkanų skaičiavimu, o šiuo atveju tik turi teisę skusti antstolio patvarkymo dalį dėl palūkanų skaičiavimo. Mano, kad Konkurencijos taryba, priimdama nutarimą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo, turėjo žinoti laikotarpį (180 dienų) už kurį skaičiuojamos palūkanos, tačiau vykdomajame dokumente laikotarpio už kuri skaičiuojamos palūkanos nenurodė. Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė ar Konkurencijos tarybos lydraštis ir elektroninis laiškas yra laikomi vykdomuoju dokumentu ir atitinka vykdomojo dokumento formos reikalavimus (CPK 587 str.) ir ar tokiu būdu apskaičiavus palūkanas yra užtikrinama teisė skolininkui ginčyti skaičiavimo tvarką.
18.6. Pareiškėja AB „PST“ nesutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktu teismo aiškinimu, kad administracinės bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu baudos ir palūkanų išieškojimas buvo sustabdytas, tačiau nesustabdytas palūkanų skaičiavimas. Skundžiamoje nutartyje teismas neteisėtai praplėtė įstatymo leidėjo įpareigojimą Konkurencijos tarybai skaičiuoti palūkanas ne ilgiau kaip 180 dienų. Vadovaujantis teismo pateiktu aiškinimu, Konkurencijos įstatymo 39 str. 2 d. nustatytas maksimalus 180 dienų palūkanų skaičiavimo terminas praranda tikslą, nes remiantis Konkurencijos tarybos aiškinimu palūkanos gali būti skaičiuojamos neribotą laiką (iki baudos sumokėjimo momento). Mano, kad Konkurencijos įstatyme palūkanų skaičiavimas nėra siejamas su jokiu papildomu veiksmu – jeigu bauda nėra sumokama į biudžetą per Konkurencijos įstatymo 39 str. 1 d. nustatytą terminą, tai mokamos CK 6.210 str. 2 d. nustatyto dydžio palūkanos, kurios skaičiuojamos ne ilgiau kaip 180 dienų. Kitoks palūkanų skaičiavimo modelio aiškinimas ir taikymas prieštarauja Konkurencijos įstatymui bei įstatymų leidėjo valiai.
18.7. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl 180 dienų terminas turi būti skaičiuojamos po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo, jeigu įstatymų leidėjas nėra susijęs palūkanų skaičiavimo termino su teismo sprendimo įsiteisėjimu, nors įstatyme nurodoma, jog palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai bauda yra nesumokoma per tris mėnesius nuo nutarimo priėmimo (Konkurencijos įstatymo 39 str. 1 ir 2 dalys).
18.8. Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, jog kreipimasis į teismą, tai yra pasinaudojimas Konkurencijos įstatyme numatyta galimybe apskųsti teismui Konkurencijos tarybos nutarimą vertintinas kaip paskata piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir pareiškėja neva iš anksto turėjo numatyti riziką, jog, nesumokėjus baudos, bus skaičiuojamos palūkanos. Toks teismo teiginys vertintinas kaip prieštaraujantis konstituciniam teisės į teisminę gynybą principui, nes kiekvienas asmuo turi teisę ginti teisme savo pažeistas teises.
18.9. Teigia, kad pareiškėja prašė tik iš dalies panaikinti patvarkymus dėl palūkanų skaičiavimo ir vykdymo išlaidų, t. y. atlygio antstoliui dydžio nustatymo, nes skunde nekeliamas klausimas, neginčijama teisė antstoliui gauti vykdomojoje byloje vykdymo išlaidas, bet ginčijamas antstolio veiksmas dėl atlygio antstoliui apskaičiavimo. Vertintina, kad antstolis neturėjo teisės į atlygio antstoliui sumą įskaičiuoti palūkanų sumą, kadangi priskaičiuotų palūkanų suma neturėjo būti įtraukta į bendrą išieškotiną sumą nuo kurios skaičiuojamas atlygis antstoliui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 str., 132 str.). Šioje byloje vyksta ginčas dėl palūkanų dydžio, todėl, pareiškėjos AB „PST“ nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, antstolis dar neturėjo teisės priimti patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo – atlygio antstoliui (CPK 611 str.).
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Konkurencijos taryba su atskiruoju skundu nesutinka, prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties dalies dėl palūkanų skaičiavimo, o dėl vykdymo išlaidų spręsti teismo nuožiūra. Teigia, kad atskirajame skunde pareiškėja nepateikė jokių papildomų argumentų dėl palūkanų skaičiavimo, o Konkurencijos taryba palaiko poziciją, nurodytą atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų.
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis Saulius Ramanauskas su atskiruoju skundu taip pat nesutinka ir prašo jį atmesti. Pasak antstolio, iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad skolininkas AB „Panevėžio statybos trestas“ Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu paskirtos baudos nesumokėjo per Konkurencijos įstatymo 39 str. nustatytą terminą, terminas baudai sumokėti baigėsi 2018 m. kovo 21 d., todėl užvedus bylą ir vadovaujantis CPK 661 str. antstolis iškarto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Taip pat teigia, kad vykdomieji veiksmai nėra atliekami, nes teisme yra nagrinėjami trys skundai dėl antstolio veiksmų, vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gali ir turi būti skaičiuojamos, o vykdymo išlaidų dydžio ir jų išieškojimo klausimas bus sprendžiamas, kai teismas išnagrinės skundus dėl antstolio veiksmų. Dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos antstolis teigia, kad 2020 m. liepos 29 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. gautas išsamus Konkurencijos tarybos išaiškinimas, kuriame nurodyta, kad „maksimalus laikotarpis, už kurį turi būti skaičiuojamos palūkanos yra nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Bendra palūkanų suma 1376116,56 Eur“. Be to, priešingai nei teigia pareiškėja, antstolis vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcija, privalėjo parengti ir išsiųsti skolininkui vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame ir apskaičiuotas atlygis antstoliu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti bei apskaičiuojant išieškotiną palūkanų sumą bei su tuo susijusias vykdymo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
23. Byloje nustatyta, kad Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr.2S-11(2017) (toliau – ir Nutarimas) AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo paskirta 8 513 500,00 Eur bauda. Nutarimo, kuris paskelbtas viešai, rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 39 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje www.kt.gov.lt dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą; per nurodytą terminą nesumokėjus baudos, skaičiuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodytos palūkanos; vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi ir 39 straipsniu, skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo už Konkurencijos įstatymo pažeidimą ūkio subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau nesustabdo palūkanų skaičiavimo.
24. AB „Panevėžio statybos trestas“ skirtos baudos per įstatymo nustatytą terminą nesumokėjo, byloje nėra duomenų, kad baudos ar jos dalies mokėjimas Konkurencijos tarybos sprendimu būtų atidėtas. 2020 m. birželio 9 d. Konkurencijos taryba priėmė nutarimą dėl akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ paskirtos baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo, kuris buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad Nutarimo pagrindu antstolio Sauliaus Ramanausko kontoroje 2020 m. birželio 11 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nurodyta, kad išieškoma 1133272,46 Eur palūkanų skola ir toliau skaičiuojamos palūkanos bei 8513500 Eur skola (bauda), 2020 m. birželio 12 d. patvarkymais Nr. S-20-102-17214 ir Nr. S-20-102-17225 apskaičiuotos vykdymo išlaidos – iš viso 386119,81 Eur, bei nurodyti priverstini vykdymo veiksmai, 2020 m. birželio 18 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-102-17969 dėl mokėjimo grafiko pateikimo, 2020 m. birželio 30 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-102-18809 dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kuriuose taip pat nurodyta, kad išieškotina palūkanų suma – 1133272,46 Eur ir toliau skaičiuojamos palūkanos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 3,4,6,12,105‑106 l.).
25. Atskirajame skunde pareiškėja kelia Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo teisėtumo klausimą, teigdama, kad suėjus Konkurencijos įstatyme numatytam vienerių metų terminui kreiptis dėl priverstinio išieškojimo, Konkurencijos taryba prarado teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, mano, kad teismas turėjo patikrinti vykdomojo dokumento teisėtumą atsižvelgdamas į Konkurencijos įstatymo normas, patikrinti ar antstolis pagrįstai priėmė šį dokumentą vykdyti.
26. Norint pradėti priverstinį skolos išieškojimą su antstolio pagalba, išieškotojas ar jo atstovas privalo pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 650 straipsnis). Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, užveda vykdomąją bylą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte, CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
27. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalį, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktas).
28. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 1 d., Nr. 2017-01075) 39 straipsnio 6 dalies nuostatas, Konkurencijos tarybos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos, tačiau šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo redakcijos 33 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl Nutarimo buvo paduotas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taigi priverstinis Nutarimo vykdymas nebuvo galimas, antstolis tuo metu nebūtų galėjęs priimti vykdyti Konkurencijos tarybos nutarimo dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo (Nutarimo priėmimo metu galiojusios CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Dėl to, visiškai nepagrįsti apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas šiuo atveju nebuvo sustabdytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, nurodydama argumentus, kad teismas šioje byloje nebuvo sustabdęs baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo, o vienerių metų terminas pateikti Nutarimą vykdymui nebuvo pratęstas, remiasi ne ginčui aktualia, bet šiuo metu galiojančia Konkurencijos įstatymo redakcija. Nagrinėjamu atveju minėtas Konkurencijos tarybos sprendimas buvo apskųstas teismui ir įsiteisėjo tik 2020 m. birželio 3 d., todėl iki pat šios datos buvo automatiškai sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas pagal Konkurencijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 1 d., Nr. 2017-01075) 33 straipsnio 3 dalies ir 39 straipsnio 6 dalies nuostatas, o vienerių metų terminas Konkurencijos tarybai pateikti antstoliui sprendimą dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo ne vėliau kaip per vienus metus prasitęsė iki to laiko, kol buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas, t. y. iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties priėmimo. Dėl šios priežasties atmestini apeliantės argumentai, kad antstolis nepagrįstai, t. y. Konkurencijos tarybai praleidus terminą, priėmė vykdyti Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimą dėl akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ paskirtos baudos ir palūkanų priverstinio išieškojimo.
29. Apeliantė taip pat teigia, kad ji geranoriškai moka baudą, todėl antstolis neturėjo atlikti jokių priverstinio išieškojimo veiksmų, tačiau, kaip pagrįstai teigiama antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą, AB „Panevėžio statybos trestas“ Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu paskirtos baudos nesumokėjo iki įstatyme nustatyto termino, t. y. iki 2018 m. kovo 21 d., todėl antstolis turėjo teisėtą pagrindą užvesti vykdomąją bylą ir pradėti vykdymo veiksmus, juo labiau kad ir pirma įmoka pareiškėjos buvo atlikta, kaip ji pati teigia, tik po dviejų mėnesių po vykdomosios bylos užvedimo.
30. Atskirajame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu aiškinimu, kad administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu baudos ir palūkanų išieškojimas buvo sustabdytas, tačiau nesustabdytas palūkanų skaičiavimas. Apeliantės teigimu, Konkurencijos įstatyme yra nustatytas maksimalus 180 dienų terminas palūkanų skaičiavimui, jokių išimčių ir papildomų sąlygų nenumatyta.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, tiek ginčui aktualias ir taikytinas Konkurencijos įstatymo 33 bei 39 straipsnių normas, jų istorinę raidą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio apskaičiuotos palūkanos yra teisingos ir paskaičiuotos remiantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2014 m. sausio 8 d. Konkurencijos įstatyme (redakcija nuo 2012 m. gegužės 1 d., Žin., 2012, Nr. 42-2041) galiojo nuostata, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip (Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis). Jokios palūkanos, reglamentuojant sankcijų vykdymą, minėtame įstatyme nebuvo nustatytos. Nuo 2014 m. sausio 8 d. įsigaliojus naujai Konkurencijos įstatymo redakcijai (TAR, 2014, Nr. 2014-00064), pasikeitė tiek Konkurencijos tarybos nutarimų priverstinio vykdymo tvarka po nutarimų apskundimo, tiek Konkurencijos tarybos skirtų sankcijų vykdymo reglamentavimas. Pagal tuo metu įsigaliojusius Konkurencijos įstatymo pakeitimus (kurie galiojo Nutarimo priėmimo metu), buvo nustatyta, kad skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalis). Įstatyme tuo metu buvo iš esmės pakeistas ir 39 straipsnis, reglamentuojantis ūkio subjektams ir viešojo administravimo subjektams paskirtų sankcijų vykdymą. Šio straipsnio 1 dalis, numatanti, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos, liko galioti ir nebuvo pakeista, tačiau straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta nauja nuostata, kad nesumokėjus baudos per nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos; palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas; palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų; šis 180 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek laiko, suėjus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, buvo sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas; palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu.
33. Įvertinus tiek įstatymo pakeitimo projektą, kurio pagrindu įteisinti Konkurencijos įstatymo pakeitimai, aiškinamąjį raštą, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento bei Konkurencijos tarybos teiktas išvadas, akivaizdu kad šiuo įstatymo pakeitimo projektu buvo siekiama išlaikyti ūkio subjektų ir valstybės interesų pusiausvyrą. Įtvirtinus normą, kad skundo padavimas sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tam, jog ūkio subjektai nepiktnaudžiautų procesinėmis teisėmis skundžiant jų atžvilgiu priimtus nutarimus dėl baudų skyrimo, taip ilgą laiką išvengiant baudos mokėjimo, buvo įtvirtina palūkanų skaičiavimo nuostata. Ūkio (ar viešojo administravimo) subjektui leista pasirinkti – arba sumokėti paskirtą baudą per tris mėnesius ir neskųsti nutarimo teismui, arba nemokėti baudos, bet tuo pačiu ir neskųsti nutarimo, arba nemokėti per tris mėnesius baudos ir skųsti nutarimą, arba sumokėti paskirtą baudą ir apskųsti nutarimą teismui. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ir neapskundus nutarimo teismui, už kiekvieną uždelstą dieną ūkio subjektui buvo skaičiuojamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, tokios palūkanos šiuo atveju galėjo būti skaičiuojamos iki 180 dienų. Tuo atveju, jei Konkurencijos tarybos nutarimas buvo apskųstas teismui, bet ūkio subjektas sumokėjo baudą per nustatytą terminą, ūkio subjektui jokios palūkanos nebuvo skaičiuojamos, o jei teismas būtų nusprendęs sumažinti arba padidinti baudą, atitinkamai jam būtų grąžinama permoka arba tik priskaičiuota nepriemoka.
34. Galiausiai, jei nutarimą apskundus teismui, ūkio subjektas nesumokėjo baudos per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, baudą jis turėtų sumokėti įsiteisėjus teismo sprendimui dėl nutarimo, t. y. ūkio subjektas galėjo laukti, kol baigsis visas teisminis procesas ir tik tada sumokėti baudą, kas iš esmės įvyko ir šio ginčo atveju. Tačiau tokiu atveju viso teisminio proceso metu už kiekvieną dieną yra skaičiuojamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, taip pat ir pasibaigus teisminiam procesui palūkanos skaičiuojamos iki 180 dienų, jei ūkio subjektas ir pasibaigus teisminiam procesui delsia sumokėti baudą. Nors apeliantė teigia, kad tokiu atveju ūkio subjektui būtų taikoma dviguba atsakomybė ir dviguba bauda, kaip jau minėta, tokiu atveju, kol nutarimas apskųstas teismui ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, išlaikoma ūkio subjekto ir valstybės interesų pusiausvyra ir bauda bei palūkanos (nors ir skaičiuojamos toliau) iš ūkio subjekto negali būti priverstinai išieškomos. Nors apeliantė teigia, kad palūkanų skaičiavimas plius 180 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo yra visiškai nepagrįstas, ginčui aktuali ir aptarta įstatymo nuostata aiškiai įtvirtina, kad 180 dienų terminas, už kurį skaičiuojamos palūkanos, pratęsiamas tiek, kiek laiko vyko teisminis procesas, t. y. prie 180 dienų pridedamos bylinėjimosi teisme dienos, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
35. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nuo 2019 m. liepos 2 d. įsigaliojusioje Konkurencijos įstatymo redakcijoje (2019 m. birželio 13 d. įstatymas Nr. XIII-2219, TAR, 2019, Nr. 2019-10161), pasikeitė Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimo pasekmių reglamentavimas. Šiuo metu galiojančio įstatymo 33 straipsnio 3 dalis numato, kad skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, kai Konkurencijos taryba, vadovaudamasi šio įstatymo 39 straipsnio 7 dalimi (ūkio subjektui pateikus garantiją), priima sprendimą nesikreipti į antstolį dėl baudos priverstinio išieškojimo arba jeigu teismas nusprendžia kitaip. Tuo pačiu buvo panaikinta ir nuostata dėl palūkanų termino pratęsimo bylinėjimosi laikotarpiui. Tai reiškia, kad nors ir buvo panaikintas savaiminis priverstinio vykdymo sustabdymas esant nutarimo apskundimui, tačiau tuo pačiu ūkio subjektams panaikinta prievolė mokėti palūkanas, paskaičiuotas už 180 dienų ir visą bylinėjimosi laikotarpį.
36. Apeliantė teigia, kad negalima tokia situacija, kai priverstinis vykdymas sustabdomas, bet palūkanų skaičiavimas lieka nesustabdytas. Tačiau remiantis ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 33 straipsniu, dėl Konkurencijos tarybos nutarimo apskundimo teismui, buvo sustabdomas tik baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas neįtvirtina, kad administracinio sprendimo apskundimas teismui sustabdo administracinio sprendimo vykdymą. Todėl administracinis sprendimas – Konkurencijos tarybos Nutarimas, kurio galiojimas nebuvo sustabdytas, turėjo būti vykdomas. Tame pačiame straipsnyje nurodoma, kad ūkio subjektas ar viešojo administravimo subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos. Byloje nėra duomenų, kad administracinėje byloje, kurioje buvo skundžiamas Nutarimas, buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, buvo sustabdytas skundžiamo akto galiojimas. Nuosekliai aiškinant ginčui aktualios redakcijos Konkurencijos įstatymo nuostatas akivaizdu, kad reikalavimas sumokėti paskirtą baudą ūkio subjektui išliko galiojantis ir nebuvo sustabdomas net ir apskundus Konkurencijos tarybos nutarimą, nes sustabdomas tik baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas. Įstatyme aiškiai nurodyta kada neskaičiuojamos palūkanos, t. y. Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu – kai yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, ir Konkurencijos taryba baudos ar jos dalies mokėjimą atideda iki šešių mėnesių. Kadangi šiuo atveju Nutarimas, net ir apskųstas teismui, liko galioti, t. y. apeliantės pareiga sumokėti jai paskirtą baudą nebuvo sustabdyta, tik buvo sustabdytas priverstinis baudos ir palūkanų išieškojimas, o apeliantei baudos mokėjimas nebuvo atidėtas, viso teisminio proceso metu apeliantei išliko pareiga sumokėti baudą, tuo pačiu tęsėsi ir palūkanų skaičiavimas.
37. Taip pat šiuo atveju svarbu ir tai, kad Konkurencijos tarybos 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2S-11(2017) yra galiojantis, peržiūrėtas dviejų instancijų teismuose. Galiausiai, skųsdama Nutarimą pareiškėja rezoliucinės dalies, kurioje aiškiai nurodyta palūkanų skaičiavimo tvarka, t. y. kad skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau nesustabdo palūkanų skaičiavimo, nekvestionavo, todėl privalo ją vykdyti.
38. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad antstolis Saulius Ramanauskas, priimdamas skundžiamus patvarkymus – 2020 m. birželio 11 d. patvarkymą Nr. S-20-17054 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2020 m. birželio 12 d. – patvarkymą Nr. S-20-102-17225 dėl priverstinio vykdymo veiksmų, patvarkymą Nr. S-20-102-17214 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, 2020 m. birželio 18 d. patvarkymą Nr. S-20-102-17969 dėl mokėjimo grafiko pateikimo, ir 2020 m. birželio 30 d. patvarkymą Nr. S-20-102-18809 dėl baudos mokėjimo išdėstymo, veikė teisėtai ir teisingai bei pagrįstai nurodė juose išieškotinų palūkanų sumą.
39. Nors kaip vieną iš vykdomojo dokumento trūkumų pareiškėja nurodo konkrečios palūkanų sumos jame nenurodymą, vykdomajame dokumente, t. y. Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarime, nurodytų palūkanų skaičiavimo terminas vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui metu dar nebuvo suėjęs, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiga apskaičiuoti išieškotinas palūkanas tokiu atveju tenka antstoliui.
40. Be to, apeliantė teigia, kad antstolis nepagrįstai vadovaujasi ne vykdytinais dokumentais, bet Konkurencijos tarybos paaiškinimais ir lydraščiais, taip nurodydamas neteisingą išieškotiną palūkanų sumą, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byla yra užvesta pagal Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 9 d. nutarimą, kuris, kaip jau prieš tai buvo nurodyta, pagal Konkurencijos įstatymą, yra vykdytinas dokumentas. Dėl aplinkybės, ar antstolis skundžiamuose patvarkymuose nurodė teisingą išieškotiną palūkanų sumą, buvo sprendžiama šioje byloje, konstatuojant, kad antstolio palūkanų skaičiavimas yra teisingas. Dėl šios priežasties apeliantės argumentai, kad antstolis, skaičiuodamas palūkanas, nepagrįstai vadovaujasi Konkurencijos tarybos išaiškinimais, neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais.
41. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad antstolis neturėjo teisės į atlygio antstoliui sumą įskaičiuoti palūkanų sumą, kadangi šioje byloje vyksta ginčas dėl palūkanų dydžio, dėl to antstolis dar neturėjo teisės priimti patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo – atlygio antstoliui. Tačiau CPK 611 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, o Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktas numato, kad nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą, o patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas siunčiami skolininkui. Toks vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra pirminis ir antstolis, siųsdamas patvarkymą skolininkui, privalo nurodyti paskaičiuotas vykdymo išlaidas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja šioje byloje vykdymo išlaidų apskaičiavimą skundžia tik dėl netinkamai paskaičiuotos išieškotinos sumos dėl palūkanų dydžio, teisėjų kolegija, pripažinusi, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai 2020 m. birželio 11 d., 2020 m. birželio 12 d., 2020 m. birželio 18 d. ir 2020 m. birželio 30 d. patvarkymuose paskaičiavo išieškotinas palūkanas, atmeta apeliantės argumentus dėl netinkamai paskaičiuotų vykdymo išlaidų ir plačiau dėl antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teisingai įvertinus ginčui aktualias Konkurencijos įstatymo nuostatas, nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą, todėl naikinti ją, remiantis apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.