- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e1-894-814/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01815-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01815-21,
kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. 2021 m. sausio 17 d. apie 15.05 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo J. J. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst.Nr (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr ARKB-0341“, patikros Nr. 1308886, 2021 m. sausio 17 d. 16.11 val. nustatytas 1,92 promilės girtumas), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. sausio 17 d. apie 15.05 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo žmonai J. J.. Automobilį vairuoja tik žmona, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo, kadangi prieš daug metų jam buvo atimta teisė vairuoti. Po to išvyko dirbti į užsienį, todėl neturėjo galimybės įgyti teisės vairuoti. Alkoholį vartojo šeštadienį, t. y. 2021 sausio 16 d. ir kitą dieną -2021 m. sausio 17 d. Apie 15 val. pamatė ateinančią sutuoktinę J. J., kuri buvo išvažiavusi apsipirkti į parduotuvę. Sutuoktinė jam pasakė, kad negalėjo užvažiuoti į kalniuką, vedantį prie (duomenys neskelbtini) namo, todėl automobilį paliko. Prie (duomenys neskelbtini) namo buvo vieta automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl jis nusprendė automobilį perparkuoti. Jis nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl vairavo automobilį. Nuo kalniuko iki aikštelės buvo apie 15 metrų atstumas. Automobilį parkuojant aikštelėje, važiuojant atbuline eiga, kliudė šalia stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini). Šio automobilio savininką pažįsta, todėl ėjo pas kaimyną pasakyti, kad kliudė jo automobilį. Iš pirmos laiptinės (duomenys neskelbtini) namo išėjęs nepažįstamas vyras pradėjo šaukti ant jo, kodėl jis stato automobilį jo kieme, iškvietė policiją. Jis stovėjo lauke ir laukė kol atvyks pareigūnai. Automobilio (duomenys neskelbtini) savininkas apžiūrėjęs automobilį pasakė, kad jam žala nepadaryta, nes matėsi tik nežymus įbrėžimas. R. J. supranta, kad negalėjo vairuoti automobilio prieš tai vartojęs alkoholį. Supranta, kad pasielgė netinkamai, nuoširdžiai gailisi (b. l. 88-89).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Liudytojas G. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. sausio 17 d., apie 15 val., būdamas virtuvėje per langą pamatė, kad kieme, prie (duomenys neskelbtini) namo, atbulas važiuoja ir bando prisiparkuoti (duomenys neskelbtini) automobilis. Matė, kad šalia jo stovėjo moteris ir rankomis bandė jam pareguliuoti, kokia kryptimi važiuoti. Vairuotojui nepavyko prisiparkuoti, todėl nuvažiavo prie kitos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios priešais (duomenys neskelbtini) namą. Jis pamatė, kad asmuo, parkuodamas (duomenys neskelbtini) automobilį, kliudė (duomenys neskelbtini) automobilį. Norėdamas informuoti (duomenys neskelbtini) automobilio savininką apie įvykį, paskambino į (duomenys neskelbtini) savininko, buto duris. Suprato, kad kaimyno nėra namuose, nes duris atidarė kaimyno žmona. Vėliau (duomenys neskelbtini) automobilio savininkas išėjęs į lauką apžiūrėjo automobilį. Jis paklausė vyro, vairavusio (duomenys neskelbtini) automobilį, kodėl šis stato savo automobilį ne prie savo namo. Vyriškis nieko neaiškino, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis jautė nuo vyro sklindantį alkoholio kvapą. Jis to vyriškio paklausė, kodėl jis sėda už vairo būdamas neblaivus, tačiau vyriškis į tai nieko neatsakė. Jis apie įvykį pranešė policijai, sulaukė pareigūnų, kurie užsirašę jo duomenis išvažiavo. Su (duomenys neskelbtini) savininku nekalbėjo, todėl nežino ar jam buvo padaryta žala (b. l. 69-70).
Liudytoja J. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 sausio 17 d., dienos metu, važiavo apsipirkti su jai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant į kiemą, link (duomenys neskelbtini) namo, esant slidžiai kelio dangai, nepavyko užvažiuoti ant kalniuko. Pamačiusi lauke rūkantį sutuoktinį R. J., paprašė, kad jis užvažiuotų ant kalniuko. Ji nežinojo, kad sutuoktinis vartojo alkoholį, nes jos nebuvo namuose apie 3 valandas. Tik vėliau, sutuoktinis pasakė, kad gėrė alų. Dieną prieš tai, sutuoktinis taip pat vartojo alkoholį. R. J. užvažiavo ant kalniuko ir automobilį pastatė automobilio stovėjimo aikštelėje, esančioje priešais (duomenys neskelbtini) namą. Važiuojant į laisvą vietą R. J. nestipriai kliudė (duomenys neskelbtini) automobilį. Apie įvykį sutuoktinis pranešė Fiat automobilio savininkui. (duomenys neskelbtini) automobilio savininkas išėjęs į lauką ir apžiūrėjęs automobilį pasakė, kad žala jam nepadaryta. Iš (duomenys neskelbtini) namo išėjęs nepažįstamas vyras priekaištavo, kad sutuoktinis stato savo automobilį ne savo kieme. Paklausus, ar jis yra išsipirkęs stovėjimo vietą, vyras atsakė, kad iškvies policiją. Atvykęs pareigūnai patikrino R. J. girtumą. Patikrinimo duomenų ji neprisimena. Automobilis priklauso jai. Automobilį vairuoja tik ji pati, nes R. J. nors ir moka vairuoti, tačiau neturi vairuotojo pažymėjimo. Leido R. J. vairuoti automobilį, nes tai buvo nedidelis atstumas, apie 15 m. ir tuo metu jokių pašalinių automobilių nevažiavo (b. l. 57-58).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2021 sausio 17 d. apžiūrėta įvykio vieta, esančia priešais (duomenys neskelbtini), bei automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio P. Š. 2021 m. sausio 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio nustatyta, kad iš Kauno apskrities VPK budėtojo 2021 m. sausio 17 d. apie 15:11 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kieme neblaivus vairuotojas su (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pranešėjo kaimynų stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus minėtu adresu nustatė, kad pranešėjas G. S. matė, kaip asmuo, važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir statydamas kieme į stovėjimo vietą, atsirėmė į stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su G. S. priėjo (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. J. ir (duomenys neskelbtini) automobilio savininkas D. R.. R. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai pirmu alkotesterio tikrinimo metu jam nustatytas 1,97 prom. girtumas, o antru alkotesterio tikrinimu nustatytas 1,92 prom. girtumas. R. J. paaiškino, kad už vairo sėdo neblaivus, nes jo žmona J. J. negalėjo užvažiuoti į kalniuką, kuris yra šalia daugiabučio namo stovėjimo aikštelės. R. J. užvažiavęs į kalniuką norėjo pastatyti automobilį į stovėjimo vietą, dėl ko kilo eismo įvykis. Automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 51).
Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad R. J. 2021 m. sausio 17 d. 15.54 val. nustatytas 1,97 promilių girtumas, 16.11 val. nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 75).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. J. pateikė automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 80).
VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas J. J. (b. l. 24).
Emprekis pažyma nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), 2002 metų laidos, dyzeliniu varikliu, vertė su PVM 1110 Eur (b. l. 26).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Be jo paties parodymų jo kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai: liudytojų parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, asmens blaivumo testų duomenys, apžiūros protokolai. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. J. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, pageidauja, kad savanoriškam baudos sumokėjimui būtų suteiktas dviejų metų terminas (b. l. 115).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 p., kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą, todėl kaltinime turi būti nurodyta tik mažiausia (kas reiškia, jog ir palankesnė kaltinamajam) asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. lA-646-658/2019). Taigi, aplinkybė, jog R. J. alkoholio matavimo prietaisu pirmuoju tikrinimu, 15.54 val. nustatyta iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija 1,97 promilės neblaivumas, šalinama iš kaltinimo. Veikos kvalifikavimo ši aplinkybė nekeičia.
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis R. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2020 m. rugpjūčio 27 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį (paskirta bauda sumokėta) (b. l. 103-104), dirba (duomenys neskelbtini), duomenų apie lankymąsi Jonavos PSPC PSC gyd. psichiatro konsultacijose dėl psichikos ligų ir VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų, nėra (b. l. 110).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. J. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nustatant jos dydį mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis (47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta kaltininkui skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų jo asmenybę. Byloje nustatyta, kad R. J. padarė labai šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo organizme nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, t. y. 1,92 promilių etilo alkoholio koncentracija. Nors kaltinamasis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau netaikant jam BK 68 straipsnio, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybės rūšis. Todėl tas faktas, kad kaltinamasis neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir teismo nuosprendyje nustatytą laiką ateityje. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatomas vienerių metų terminas, per kurį kaltinamajam uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai. Nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.
Byloje nustatyta, kad R. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika yra bendras R. J. ir J. J. šeimos turtas, ir laikytinas bendrąja R. J. ir jo sutuoktinės J. J., jungtine nuosavybe, nežiūrint, kad jis įregistruotas J. J. vardu. Duomenų, kurie patvirtintų kitokias aplinkybes (turto pasidalijimą ar pan.), teismui nebuvo pateikta. Iš liudytojos J. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad automobiliu naudojosi J. J., turinti teisę vairuoti transporto priemones. Minėtos liudytojos parodymais nustatyta, kad ji, žinodama, kad jos sutuoktinis neturi teisės vairuoti transporto priemones, bei neįsitikinusi ar jos sutuoktinis yra blaivus (iš vakaro R. J. buvo vartojęs alkoholį), leido R. J. vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog tiek J. J., tiek R. J. su savo turtu elgėsi nerūpestingai, neatsakingai ir savo turtą naudojo priešingiems visuomenės interesams.
Kaip jau anksčiau minėta, automobilis, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, priklauso R. J. ir jo sutuoktinei J. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi ar, kad automobilis priklausytų J. J. asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nėra objektyvių įrodymų, kokia automobilio dalis priklauso kiekvienam iš sutuoktinių, o baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės padalinti bendrą sutuoktinių turtą. Atsižvelgiant į tai, bei nesant išimtinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad nusikaltimo padarymo priemonė negalėtų būti konfiskuojama, nes kaip nustatyta bylos medžiaga, R. J. panaudojo transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. J. J., bendros jungtinės nuosavybės teise su R. J. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas), perduodant jį valstybės nuosavybei (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-241-468/2017).
Išaiškintina J. J., kad ji savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.
2021 m. sausio 19 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo dienos.
R. J. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - automobilio registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini)perduotinas turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai, Lietuvos Respublikos piliečio pasas, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. J. vardu, grąžintinas R. J..
Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti 50 MGL (2500 Eur) baudą.
R. J. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 6 (šešių) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).
Taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo dienos.
R. J. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus: automobilio Peugeot 307, valst. Nr (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), perduoti turto konfiskavimą vykdančiajai institucijai, Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. J. vardu grąžinti R. J..
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.