- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-08
- Bylos Nr.
- e2-464-983/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- VšĮ „Šv. Jono vaikai“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Asta Skujytė
- Kategorijos
- 2.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vidai Malunavičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui VšĮ „Šv. Jono vaikai“, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuotos motinos valdžios panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti neterminuotai apribotą S. R., valdžią sūnui V. L.; panaikinti nepilnamečiui vaikui V. L. paskirtą nuolatinę globą ir atleisti iš globėjo pareigų VšĮ „Šv. Jono vaikai“, kur buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta; nustatyti nepilnamečio V. L. gyvenamąją vietą su motina S. R.; nutraukti priteistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-12-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4688-647/2017, iš S. R. nepilnamečio sūnaus V. L. išlaikymą po 190,00 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017-08-25 iki sūnaus pilnametystės VšĮ „Šv. Jono vaikai“ naudai.
Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-12-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4688- 647/2017, buvo neterminuotai apribota S. R. valdžia sūnui V. L.; nepilnamečiui vaikui buvo paskirta nuolatinė globa ir globėjas VšĮ „Šv. Jono vaikai“, kur ir buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta; iš S. R. buvo priteista nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 190,00 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017-08-25 iki sūnaus pilnametystės; gaunamų lėšų tvarkytoju paskirtas VšĮ „Šv. Jono vaikai“. Ieškovė S. R. siekia panaikinti įstatymų nustatyta tvarka valdžios apribojimą savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, kadangi yra pakeitusi savo elgesį, per visą laiką nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo stengėsi pakeisti gyvenimo būdą, ėmėsi priemonių, atliko tikslinius veiksmus, kad būtų galimybė pačiai auginti ir auklėti savo sūnų V. L., kuriam šiuo metu 13 metų.
Nurodė, kad ieškovė nuolatos siekia gauti pajamų, t.y., dirba pagal darbo sutartį arba išnaudoja socialinės paramos priemones, 5 mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini), o dabar dirba (duomenys neskelbtini) , iš visų jos gaunamų pajamų daromi išskaitymai vaiko išlaikymui. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė jai išnuomojo socialinį būstą, todėl ji turi kur gyventi. Teigė, kad ji pakeitė savo gyvenimo būdą, alkoholį ji nustojo vartoti savo valios pastangomis ir jo nevartoja jau beveik du metus nuo 2017 m. balandžio mėn.
Teigė, kad šiuo metu ieškovė pagal galimybes lanko savo sūnų, bendrauja su juo telefonu kiekvieną dieną, vaikas nori būti su mama, myli mamą, nepaisant, jog praeityje ieškovė buvo praradusi gebėjimą elgtis tinkamai, buvo pasirinkusi netinkamas vertybes, negalėjo tinkamai įvertinti savo žalingo elgesio pasekmių. Ieškovė labai gailisi dėl tokios savo praeities, nori pasitaisyti, mano, jog turi pakankamai jėgų pakeisti savo gyvenimą - ypač pati auginti savo sūnų.
Ieškovė ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pateiktą ieškinį palaikė, tačiau nurodė, jog sutiktų ir su tuo, kad ieškovei būtų terminuotai apribota motinos valdžia.
Atsiliepimas
Atsakovo VšĮ Šv. Jono vaikai“ atstovė atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pakeitimas į laikiną motinos valdžios apribojimą suteiktų galimybę motinai palaipsniui artimiau susipažinti su sūnumi ir vaikui svečiuojantis savaitgaliais, švenčių ar atostogų metu šeimoje, padėtų jiems užmegzti artimesnį ryšį bei spręsti vaikui ar šeimai kylančias problemas. Nurodė, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, jam nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, todėl būtų tikslinga nustatyti terminuotą motinos valdžios apribojimą, kad tiek motina, tiek vaikas turėtų galimybę ilgesnį laiką bendrauti, kad motina turėtų galimybę suprasti per 2 m. laikotarpį pasikeitusius vaiko poreikius.
Institucija teikianti išvadą byloje -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius – savo išvadoje ir skyriaus atstovė teismo posėdžio metu taip pat pritarė siūlymui nustatyti ieškovei laikiną motinos valdžios apribojimą. Nurodė, kad ieškovė pakeitė savo elgesį (susirado gyvenamąją vietą, kurioje yra sudarytos sąlygos augti vaikui; dirba; nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė vartotų alkoholinius gėrimus), gali auklėti savo vaiką, pats vaikas išreiškė norą gyventi kartu su mama, tačiau kad vaiko ir motinos ryšys būtų atkurtas, motina įsivertintų, ar sugebėtų patenkinti pasikeitusius vaiko poreikius, būtina nustatyti ieškovei terminuotą motinos valdžios apribojimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).
Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatas tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-12-15 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4688- 647/2017, buvo neterminuotai apribota S. R. valdžia sūnui V. L.; nepilnamečiui vaikui buvo paskirta nuolatinė globa ir globėjas VšĮ „Šv. Jono vaikai“, kur ir buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta; iš S. R. buvo priteista nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 190,00 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017-08-25 iki sūnaus pilnametystės; gaunamų lėšų tvarkytoju paskirtas VšĮ „Šv. Jono vaikai“. Ieškovei buvo neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus atžvilgiu įvertinus tai, kad ji nesirūpina savo sūnumi V. L., nedalyvauja jo auklėjime, nepadeda jam nei materialiai nei moraliai.
Ieškovė S. R. siekia panaikinti įstatymų nustatyta tvarka jai taikytą valdžios apribojimą savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, kadangi yra pakeitusi savo elgesį, per visą laiką nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo stengėsi pakeisti gyvenimo būdą, ėmėsi priemonių, atliko tikslinius veiksmus, kad būtų galimybė pačiai auginti ir auklėti savo sūnų V. L..
Tai, kad ieškovė pakeitė savo elgesį teismo vertinimu įrodo pateiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus Pažyma apie pajamas 2017-09-04 Nr. 7329 ir Pažyma apie pajamas 2018-10-11 Nr. 8282, iš kurių matyti, jog tais laikotarpiais, kai ieškovė nedirbo, ji gavo socialinę pašalpą, t.y., asmuo buvo aktyvus ir nedarbo laikotarpiu kreipėsi į Socialinių išmokų skyrių dėl išmokų gavimo. Tai, kad ieškovė susirado darbą ir dirba įrodo (duomenys neskelbtini) Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas 2018-07-16, iš kurios matyti, jog S. R. yra išmokėta iš viso 730,05 Eur pajamų per 5 mėnesius, taip pat Darbo sutartis, sudaryta 2018-10-17 Nr. 9798, iš kurios matyti, jog S. R. yra įsidarbinusi (duomenys neskelbtini) patalpų tvarkytoja, darbo sutartis neterminuota, (duomenys neskelbtini) 2019-01-10 Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 016, iš kurios matyti, kad S. R. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2018-12-31 buvo išmokėtas 456,47 Eur darbo užmokestis. Į bylą pateikta 2019-02-19 (duomenys neskelbtini) Pažyma patvirtina, kad iš visų gaunamų ieškovės pajamų buvo daromi išskaitymai vaiko išlaikymui, t.y., ieškovė pagal pajamas skyrė reikiamą išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. L..
Teismo vertinimu, visi šie pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė S. R. yra socialiai drausta, moka įmokas į socialinio draudimo biudžetą, turi nuolatines draudžiamąsias pajamas, kas reiškia, jog asmuo siekia dirbti, siekia socialiai įsitvirtinti pagal savo turimą išsilavinimą, t.y., pagal savo galimybes siekia įsitvirtinti darbo rinkoje, o tai vertintina kaip motinos pastangos materialiai pasirūpinti savimi ir savo nepilnamečiu vaiku.
Be to, teismui pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. sausio mėn. Įsakymas dėl savivaldybės būstų su bendrojo naudojimo patalpomis išnuomojimo ir nuomos sutarčių sudarymo, iš kurio matyti, jog 1.3 punkte nurodoma išnuomoti S. R., g. (duomenys neskelbtini), dviejų asmenų šeimai (ji ir sūnus V. L.) vieno kambario 17,19 kv.m. bendrojo ploto savivaldybės būstą su 7,10 kv.m. bendrojo naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), trejiems metams nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos. Tai reiškia, jog ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur galėtų gyventi drauge su sūnumi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, jog specialistei apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje nustatyta, jog ieškovės buities sąlygos yra tinkamos augti nepilnamečiui vaikui.
Teismas pažymi, jog pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog alkoholio nebevartoja daugiau kaip metus laiko. Minėtas ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas Medicinos dokumentų išrašas 2018-09-04 (Respublikinio priklausomybės ligų centro), iš kurio matyti, jog nuo 2017-04-03 įrašų RVPL ŪAP nėra, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą S. R. neigia, remisija apie 1 m. Objektyviai - blaiva, tvarkinga, adekvataus elgesio, nuotaika lygi, emocijos gyvos, išraiškingos Taip pat teismui pateiktas UAB „MediCa klinika“ medicininis pažymėjimas 2018-09-18 Nr. 0000936, iš kurio matyti, jog S. R. vaiką auginti, prižiūrėti gali.
Iš ieškovės pateikto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgalumo lygio pažymos NL-3 Nr. 4305 matyti, jog V. L. nustatytos diagnozės pagal TLK-10-AM, t.y., F70.8 (lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai), F93.8 (kiti emocijų sutrikimai vaikystėje), vidutinis neįgalumo lygis nustatytas iki 2018-09-18. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog V. L. yra nustatyta vidutinė negalia, jam dažnai būna agresijos priepuoliai, jis mokosi pagal individualizuotą programą, jis stebimas gydytojo psichiatro, kartais jam taikomas medikamentinis gydymas.
Teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių byloje surinktų įrodymų visuma, daro išvadą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendime nustatyti neteminuoto motinos valdžios apribojimo pagrindai išnyko – ieškovės elgesys ir gyvenimo būdas pasikeitė, kadangi ji palaiko nuolatinį ryšį su sūnumi V. L., ėmė domėtis jo gyvenimu ir auklėjimu, pagal savo galimybes teikia jam išlaikymą, pati dirba ir gauna nuolatines pajamas, nebevartoja alkoholio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, siekti sudaryti vaikui tinkamas buities sąlygas, kad vaikas galėtų gyventi kartu.
Taigi, teismo vertinimu, byloje yra objektyvių duomenų, kad ieškovė keičia savo gyvenimo būdą ir nori atkurti ryšį su sūnumi V. L. bei jį auginti pati, o tai rodo, kad padėtis šeimoje gali pasikeisti.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog nagrinėjamojoje byloje šiuo momentu nėra pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad viena iš motinos S. R. motinos valdžios apribojimo priežasčių buvo netinkami socialiniai įgūdžiai, ir nors ieškovė deda pastangas įgyti pozityvios tėvystės žinių ir įgūdžių, ką patvirtina į bylą pateikta 2019-02-20 Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir vaiko namai pažyma Nr. 19/06, iš kurios matyti, kad ji buvo atvykusi į individualią psichologo konsultaciją ir nuo 2019-01-29 dalyvauja Pozityvios tėvystės ugdymo kursuose, tačiau atsižvelgus į tai, kad V. L. yra nustatyta vidutinė negalia, jam dažnai būna agresijos priepuoliai, jis mokosi pagal individualizuotą programą, o ieškovė kursus lanko dar tik 1 mėnesį laiko, ji vaiko neaugino jau dvejus metus ir nežino visų jo pasikeitusių poreikių, bei jo specialiųjų poreikių susijusių su jo negalia, todėl sprendžia, kad siekiant atkurti visapusišką vaiko ir motinos ryšį, siekiant sudaryti galimybę vaikui svečiuotis pas motiną savaitgaliais, švenčių ir atostogų metu, tikslinga ieškovės atžvilgiu taikyti terminuotą motinos valdžios apribojimą.
Taigi, teismo vertinimu, CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė taikyti terminuotą motinos valdžios apribojimą, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, šiuo metu labiausiai atitinka tiek vaiko, tiek ieškovės interesus.
Kasacinis teismas išaiškinęs, jog nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgus į minėtą išaiškinimą, teismas motinos valdžios apribojimo termino nenustato.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 375 Eur išlaidų už jai suteiktą teisinę pagalbą. Tačiau teismas atsižvelgęs į tai, kad ginčas byloje kilo ne dėl atsakovo kaltės , ieškovės turėtų išlaidų dalies nepriteisia iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 str., 3.183 str., 3.192 str., 3.194 – 3.196 str., 3.256 str., 3.257 str. 3 d., 3.261 str., 3. 275 str., 4.237 str., ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 str., 259 str., 260 str., 268-270 str., 400-407 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4688-647/2017 pakeisti ir terminuotai apriboti motinos S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžią jos sūnaus V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Kitą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4688-647/2017 dalį palikti nepakeistą.
Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.