Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5311-475/2013 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui R. V. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas S. K. prašė priteisti iš atsakovo R. V. P. 24 000 Lt negrąžintą paskolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl ieškinio senaties taikymo

Teismas taikė ieškovo reikalavimui atsakovo prašymu bendrą 10 metų senaties terminą. (CK 1.125 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2013-02-11 su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Teismo apskaičiavimu, ieškovo reikalavimui priteisti skolą už 2000-05-18 (paskola suteikta iki 2000-06-18) ir 2002-03-06 (paskola suteikta iki 2002-05-30) suteiktas paskolas yra praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2004-08-27, t. y. nuo kitos paskolos sutarties, suteiktos atsakovui ir jo sutuoktinei įvykdymo termino pabaigos (2004-12-27), kadangi ši paskolos sutartis, teismo vertinimu, nebuvo bylos ginčo objektas. Teismas netenkino ieškovo prašymo dėl senaties termino atnaujinimo pripažinęs, jog ieškovo 2005-07-14 liga nelaikytina svarbia priežastimi, kadangi ieškovas gulėjo Neurologijos klinikoje nuo 2005-07-14 iki 2005-07-26, o vėliau gydėsi sanatorijoje, tačiau teismui nebuvo aišku, koks buvo reabilitacijos laikotarpis. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kodėl jis negalėjo kreiptis dėl pažeistų teisių likusiu senaties laikotarpiu, todėl teismo manymu, nebuvo pagrindo senaties terminą atnaujinti.

Remdamasis surinktais byloje įrodymais teismas nusprendė, jog atsakovas savo įsipareigojimus pagal 2000-05-18 ir 2002-03-06 paskolų sutartis įvykdė. Teismas taikė ieškinio senatį ginčo santykiams. Teismas, nenustatęs pagrindo atnaujinti ieškinio senatį ieškinio reikalavimui priteisti 24 000 Lt skolą, ieškovo ieškinį atmetė (CK 1.131 str. 1 d., CPK 3 str. 1 d., 178, 185 str.).

Pritaikęs senaties terminą ieškinio reikalavimams, dėl garso įrašų vertinimo kaip teisiškai nereikšmingo teismas nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, ne kreditorius turi įrodinėti jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindų buvimą ir galiojimą, bet skolininkas privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindų arba kad jie negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-216/2007).

Spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį, subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 lapkričio 26 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.

Ieškovas nepagrįstai remiasi LR Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 str. 2 dalimi, kadangi pats atsakovo paskolų nedeklaravimo faktas, kai deklaruojamos kitos paskolos, yra netiesioginis įrodymas apie šių paskolų grąžinimą.

Be to, vertintinas ir ieškovo nesąžiningas procesinis elgesys, kai paprašius išreikalauti minėtas deklaracijas jis atstovui nurodė, kad vienkartinės deklaracijos išvis nėra pateikęs. Būtent šis ieškovo nesąžiningas elgesys rodo, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, kas yra draudžiama pagal LR CK 1.137 str. 3 dalį.

Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias senaties termino taikymą bei senaties termino atnaujinimą.

Paskola tai ne abstraktus sandoris, o be to, apeliantas nepagrįstai savo skundą grindžia nurodyta nutartimi, kadangi minėta nutartis yra priimta byloje, kurioje iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės nuo aplinkybių nagrinėjamoje byloje, nes byloje, kurioje priimta nurodyta minėta nutartis, buvo sprendžiamas vekselio davėjos ir atsakovo (vekselio turėtojo) ginčas dėl dviejų paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais teisinių pagrindų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-216/2007).

Nepagrįstai apeliantas remiasi išaiškinimu, esančiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje R. R. v. P.; bylos Nr. 3K-3-678/2006, kadangi nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos skirtingos faktinės aplinkybės, nes nurodytoje byloje atsakovas sutiko, kad skola negrąžinta, be to, nurodytoje byloje ir terminas buvo praleistas žymiai mažiau ir teismo išvados buvo padarytos atsižvelgiant į tai, kad skolininkas skolą pripažino, nors atsakovas niekada nepripažino, kad skolos pagal 2000 ir 2002 metų sutartis yra negrąžintos, o be to, nepateikti įrodymai, kad ieškovas, kaip nurodyta minėtoje nutartyje, „aktyviais ir teisėtais veiksmais per visą ieškinio senaties laiką taip pat praėjus senaties terminui, iki pat bylos iškėlimo teisme siekė atgauti paskolintus skolininkui pinigus.“

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo, galimumo ieškinio senaties terminą atnaujinti, dėl paskolos grąžinimo, dėl priteisimo ieškovui iš atsakovo negrąžintos paskolos – 24 000 Lt.

Taip pat atsakovas įrodinėjo paskolos grąžinimo faktą ieškovo vardu užpildytomis deklaracijomis, kuriose nėra duomenų apie ieškovui negrąžintą paskolą.

Tačiau ieškovas su šiais atsakovo motyvais nesutiko ir teismo posėdyje (b. l. 101–108) teigė, jog pokalbio garso įrašai nepatvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės, ieškovas daro prielaidą, jog galimai toks pokalbis tarp šalių buvo. Tačiau jeigu toks pokalbis tarp šalių dėl ginčo paskolų tikrai buvo, kaip teigia atsakovas, tai ieškovas kalbėjo atsakovui apie pareigą grąžinti ieškovui bent kiek paskolintų pinigų, nes ieškovui tuo metu pinigų reikėjo, o ne apie atsisakymą pasirašyti pakvitavimą už atsakovo tariamai įvykdytą prievolę ieškovui arba apie tai, kad atsakovas paskolą ieškovui grąžino. Ieškovo paaiškinimu, atsakovas nuolat prašė ieškovą pakentėti, palaukti pinigų grąžinimo, nes atsakovas nuolat yra kelionėse verslo reikalais.

CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, o paskolos sutarties atveju – dviejų tūkstančių litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl sandorio įvykdymo tuo atveju, kai šalys nesilaiko rašytinės sandorio formos reikalavimų, nustatytų įstatyme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išaiškino, kad sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006). Taigi ir pagal įstatyme (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.65 straipsnis) nustatytą reglamentavimą, ir formuojamą teismų praktiką atsakovui tenka rizika įrodyti sandorio įvykdymą.

CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Vertindama atsakovo nurodytus argumentus dėl tariamai grąžintos paskolos ieškovui, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie neįrodo, jog atsakovas prievolę įvykdė, kadangi byloje nustatyta, kad paskolos 2002-05-18 sutartis surašyta notarine forma, o paskolos 2002-03-06 sutartis (atsakovo prašymas suteikti paskolą) atsakovo surašyta paprasta rašytine forma ir patvirtinta atsakovo ir jo sutuoktinės parašais, yra pas ieškovą (b. l. 91–93). Atsakovo nurodyta aplinkybė dėl žodinio susitarimo su ieškovu apie mokėjimą ieškovui palūkanų už atsakovo poreikiams naudojamą ginčo paskolą nesudaro pagrindo ieškovo ieškinį atmesti, nes palūkanų mokėjimas nepanaikina skolininko pareigos grąžinti paskolą kreditoriui. Nagrinėjamojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad už palūkanų mokėjimą atsakovas buvo atleistas nuo pareigos grąžinti paskolą ieškovui. Esant tokioms aplinkybėms įvertinus atsakovo argumentus dėl prievolės įvykdymo ieškovui visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pagrindą pripažinti, kad atsakovas šioje byloje neįrodė paskolos grąžinimo fakto (CK 6.123 straipsnio 3 dalis, CPK 176, 177, 185 straipsniai), todėl ginčo paskola priteistina teismo sprendimu.

Atsakovas prašė atmesti ieškinio reikalavimus tuo pagrindu, kad ieškovas praleido 10 metų terminą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o terminą praleido be svarbių priežasčių. Tačiau su tuo sutikti negalima. Bylos duomenimis, ginčo šalys paskolos 2000-05-18 sutartyje nustatė paskolos grąžinimo datą ir vietą. Remiantis šalių susitarimu, atsakovas privalėjo ieškovui grąžinti 16 000 Lt kreditoriui pareikalavus, bet ne vėliau kaip du tūkstantųjų metų birželio aštuonioliktą dieną Kauno m. 7-ajame notarų biure (b. l. 91).

Atsakovo skaičiavimu, senaties terminas kreiptis į teismą dėl 2000-05-18 paskolos grąžinimo pasibaigė 2010-06-18. Pagal paskolos 2002 m. kovo 6 d. sutartį (b. l. 92) atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovui paskolą iki 2002-05-30, todėl senaties terminas, atsakovo skaičiavimu, pasibaigė 2012 m. gegužės 30 d. Atsakovas mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo kitos datos (2004-12-27), kaip nurodo ieškovas ieškinio senaties termino pradžią, arba kad būtų pagrindas ieškovo nurodytais motyvais (dėl ligos) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtys nustatytos Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Kita vertus, tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-11/2010, kt.).

Ieškovas teigia, jog sunkiai susirgo, jo sveikata visiškai neatsistatė, todėl ligos padarinių šalinimo laikotarpis nepasibaigė po jo išrašymo iš ligoninės (b. l. 101–108). Ieškovo atstovo paaiškinimu, ieškovo ligos pasekmės neišnyko ir yra jaučiamos ir šiuo metu (b. l. 105). Ieškovo paaiškinimu, atsakovas prašė ieškovą palaukti dėl skolos grąžinimo, dar kartą pasiskolino pinigų iš ieškovo (b. l. 52) ir pažadėjo ieškovui 2004-12-27 grąžinti visą paskolos sumą, o ieškovas tuo patikėjo, todėl dėl skolos priteisimo nesikreipė į teismą. Vėliau ieškovas susirgo, gydėsi, buvo reabilitacijoje. Šiuos ieškovo paaiškinimus patvirtina duomenys apie ieškovo 2005-07-14 – 2005-07-26 gydymą ligoninėje dėl smegenų ligos (b. l. 51), rašytiniai paskolos ir turto įkeitimo įrodymai, kuriuose atsakovas pasiskolinęs iš ieškovo pinigus patvirtina, kad atsakovas pasižadėjo paskolą grąžinti iki 2004-12-27. Šiame paskolos ir turto įkeitimo dokumente (b.l.52-55) nenurodyta, kad atsakovas ieškovo nurodytą datą – 2004-12-27 grąžins ieškovui ginčo paskolas (24 000 Lt).Todėl teisėjų kolegijos vertinimu vien tai, kad ieškovas buvo įsitikinęs, jog atsakovas paskolas grąžins iki 2004-12-27 nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą. Byloje nepateikta neginčytinų įrodymų, kad šalys susitarė perkelti ginčo paskolų grąžinimo datą iki 2004-12-27, pažymėtina, kad atsakovas neigia skolų grąžinimo datos (b.l.91-92) perkėlimo faktą, todėl konstatuojama, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo skolų grąžinimo datos (2000-06-18 ir 2002-05-30) buvo perkeltos iki 2004-12-27 (CPK 185 str.). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu byloje nėra duomenų, kad ieškovas elgėsi neprotingai ir nesąžiningai per visą laikotarpį iki bylos iškėlimo, suteikė atsakovui lūkesčių, jog ieškovas apskritai atsisakė savo teisės į ginčo paskolų grąžinimą arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka gynė savo pažeistą teisę, 2013-02-11 kreipėsi į teismą (b. l. 3), prašė skolą priteisti iš atsakovo. Pripažinus, kad ieškovas į teismą kreipėsi 2013-02-11 pasibaigus 10 metų (2010-06-18, 2012-05- 30) ieškinio senaties terminui (CK 1.125 str. 1 d.), kad senaties terminą ieškovas praleido dėl ligos, yra pagrindas ieškovo prašymą patenkinti, ieškinio senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 str.2d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino neatitiktų ieškinio senaties teisės instituto paskirtį (CK 1.124 straipsnis).

Tai sudaro pagrindą ieškovo reikalavimą patenkinti ir priteisti ieškovui prašomą paskolos sumą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo (CK 1.138 str., 6.200,6.37 str., 6.210 str.).

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas, teismo sprendimas panaikinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), priimamas naujas sprendimas ieškovo reikalavimus patenkinti.

Apylinkės teismo 2013-02-13 nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti teismo sprendimo vykdymui užtikrinti (b. l. 17).

Priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskirstytinos iš naujo, ieškovo ir valstybės apylinkės teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui ir valstybei iš atsakovo. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1–2 d., 3 d., 98 str. 3 d., 302 str.).

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme ieškovo interesams atstovavo advokato padėjėjas Nerijus Žvingila (b. l. 8, 126). Pirmosios instancijos teisme avokado padėjėjas surašė ieškovui procesinius dokumentus, konsultavo ieškovą, atstovavo ieškovui teismo posėdžiuose, remiantis pinigų priėmimo kvitais Nr. 555396, 667758 (b. l. 9, 10), ieškovas advokato padėjėjui už teisinių paslaugų suteikimą iš viso sumokėjo 1820 Lt.

Advokato padėjėjas ieškovo vardu surašė apeliacinį skundą, o ieškovas advokato padėjėjui už šių teisinių paslaugų suteikimą, remiantis pinigų priėmimo kvitu Nr. 667778, sumokėjo 900 Lt (b. l. 125).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2 punktas numato maksimalų 3000 Lt dydžio užmokestį už ieškinio pareiškimo surašymą, 8.3 punktas numato maksimalų 1750 Lt už dubliko surašymą, 8.10 punktas numato maksimalų 2000 Lt dydžio užmokestį už apeliacinio skundo ruošimą, 8.18 punktas numato maksimalų 150 Lt dydžio užmokestį už vieną atstovavimo valandą teisme (2 teismo posėdžiai bendrai užtruko 3 valandas). Įvertinusi paminėtus įkainius ir advokato padėjėjo darbo sąnaudas byloje, teisėjų kolegija ieškovui iš atsakovo priteisia pirmosios instancijos teisme jo turėtas 1820 Lt bylinėjimosi išlaidas ir apeliacinės instancijos teisme ieškovo turėtas ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas – 900 Lt. Taip pat ieškovas sumokėjo už ieškinio pareiškimą ir apeliacinį skundą žyminį mokestį – po 720 Lt už kiekvieną (b. l. 7, 128), iš viso 1440 Lt, šios išlaidos taip pat ieškovui priteistinos iš atsakovo. Remiantis Kauno miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2), valstybė turėjo byloje 35 Lt išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo, šias išlaidas valstybei taip pat privalo atlyginti atsakovas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)):

paskolą – 24 000 (dvidešimt keturis tūkstančius) Lt, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-02-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, 720 (septynių šimtų dvidešimties) Lt žyminio mokesčio išlaidas, 1820 (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimties) Lt advokato teisinės pagalbos paslaugų išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, 720 (septynių šimtų dvidešimties) Lt žyminio mokesčio išlaidas, 900 (devynių šimtų) Lt advokato teisinės pagalbos paslaugų išlaidas ieškovui S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini));

35 (trisdešimties penkių) Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – įstaigos kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas – AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Kauno apylinkės teismo 2013-02-13 nutartimi atsakovo R. V. P. turtui taikytos civilinėje byloje Nr. 2-5311-475/2013 laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti teismo sprendimo vykdymui užtikrinti.