Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims AS „Bigbank“, filialui, UAB „Skolų valdymo centras“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 47), atsiliepimo į ieškinį ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo UAB „Skolų valdymo centas“ atsiliepimo nepateikė, apie posėdį informuotas tinkamai, prašymų negauta, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir B. K., gimusi (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 87. Nepilnamečių vaikų neturi. Vienas iš kito išlaikymo nereikalauja. Santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 31 800 eurų; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2116 eurų; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 173 eurų; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3026 eurų; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1222 eurų; žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 386 eurų. Bendra dalijamo turto vertė yra 38 723 eurų. Registruoto kilnojamojo turto neturi (CPK 179 str.).

Ieškovės atstovo teigimu, su ieškovė negyvena kartu ir bendro ūkio neveda nuo 2016 m. rugsėjo 10 d., kai ieškovė buvo sužalota auto įvykio metu, patyrė sužalojimus, gydėsi ligoninėje, tačiau sugrįžusios į namus, ieškovės atsakovas neįleido, nuo tada ieškovė gyvena pas dukras, su sutuoktiniu jokių ryšių nepalaiko, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos R. P. ir I. S., nurodžiusios, kad jau keli metai iki auto įvykio tėvai nevedė bendro ūkio, tėvas savo gaunamas pajamas naudojo tik savo reikmėms tenkinti.

Šalys skirti termino susitaikymui neprašo, todėl terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 str. 4 d., 3.64 str.). Šalys kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jokių ryšių nepalaiko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad santuoka yra formali, todėl nutrauktina (CK 3.63 str.). Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl atsakovo kaltės

CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta norma sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinio pareigų pažeidimą iš esmės. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios pramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas; tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu taip pat laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, santuokinė neištikimybė, alkoholizmas, narkomanija ir panašiai. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė taip pat jokių įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl ko kaltės.

Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovo elgesys nesiderina su bendraisiais šeimos ir santuokos principais, nes atsakovas girtavo, vartojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę, ieškovė atsakovo bijojo, todėl nesikreipė pagalbos į teisėsaugą, o ieškovei susirgus ja visiškai nesirūpino, nelankė ligoninėje, o grįžusios iš ligoninės neįleido į namus. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos R. P. ir I. S., nurodžiusios, kad tėvas dar joms mažoms būnant, pradėjo gerti, gerdavo kiekvieną dieną, mušdavo mamą, tampydavo už plaukų, jos nuolat mamą gynė, šeimoje augo 3 dukros ir vienas sūnus, tėvas nepadėdavo ūkyje, mamai padėdavo tik vaikai ir svetimi žmonės, tėvas grasindavo mamai, mama tėvo bijojo, bėgdavo iš namų, kai tėvas būdavo girtas, mamai susirgus mama nesirūpino, jos nelankė ligoninėje, mamos neįleido į namus, kai mama grįžo iš ligoninės. Netikėti liudytojų parodymais, teismas neturi pagrindo, teismas nenustatė liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.92 str., 3.109 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas girtavo, šeimoje vartojo smurtą, nesirūpino ieškovei, kai ieškovė susirgo, ieškovei nustatytas nedarbingumas, atsakovas nesiėmė jokių priemonių santuokai išsaugoti, todėl dėl visų išvardintų aplinkybių yra pripažintinas kaltas dėl santuokos iširimo.

Teismo nuomone, bylos nagrinėjimo metu nustatyta pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl šeimos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas.

Dėl turto padalijimo.

Pagal CK 3.127 str. 3 d. turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos 3K-3-430/2011). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos 3K-3-430/2011).

Nagrinėjamu atveju bendra dalintino turto vertė 38723 Eur, ieškovė prašo teismo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 34089 Eur; ieškovei – už 4634 Eur, ieškovei išmokant 14727,5 Eur kompensaciją. Turto vertė nustatyta VĮ registrų centro duomenimis, atsakovas prieštaravimų nepareiškė nei dėl turto vertės, nei dalijimo būdo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kompensaciją už gyvenamąją namą su priklausiniais ir žemės sklypus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jos į namus neįsileido po to, kai ji patyrė sveikatos sužalojimų, šias aplinkybes patvirtina teisme apklaustos abi liudytojos, taip pat nurodžiusios, kad mamos daiktus iš bendrų namų pasiėmė tik su policija; darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad ieškovei nustatytas 65 procentų netektas darbingumas, diagnozė – FO6.33, G55.1, S32.1 (b. l. 9). Nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas ieškovei šiuo atveju lemia svarbias aplinkybes, dėl kurių turtas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkintinas visiškai ieškovės reikalavimas dėl ieškinyje nurodyto turto padalijimo.

Dėl prievolių padalijimo

Ieškovė ieškiniu teismo prašė pripažinti prievolę UAB „Skolų valdymo centras“ po santuokos nutraukimo atsakovo asmenine prievole. Ieškovės atstovas ir liudytojos teisme nurodė, kad ieškovė nežinojo apie atsakovo prisiimtus įsipareigojimus, pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, apie atsakovo skolą ieškovė sužinojo tik tada, kai kreditoriai pradėjo siųsti laiškus dėl skolos grąžinimo.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).

Pažymėtina, kad asmeninės sutuoktinių prievolės kyla tais atvejais, kai nenustatomi bendrųjų turtinių prievolių atsiradimo pagrindai. Atsižvelgiant į ieškovės atstovo ir liudytojų nurodytas aplinkybes, jog atsakovo paskolos nebuvo panaudotos šeimos interesams, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, tenkintinas ieškovės reikalavimas ir prievolė UAB „Skolų valdymo centas“ po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine atsakovo prievole šiam kreditoriui. Bigbank AS filialas teismui nurodė, kad atsakovas prievolę įvykdė, todėl teismas dėl šios prievolės nepasisako.

Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio ir 100 Eur už advokato paslaugas, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei. Atsakovui atitenka turto, kurio vertė 19361,5 Eur, todėl nuo šios dalies jis privalo sumokėti valstybei žyminį mokestį, kuris sudaro 581 Eur (19361,5x3procentai) ir 12 Eur už procesinių dokumentų įteikimą (CPK80 str., 85 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2d.,96 str. 1d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini). Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 87, dėl atsakovo kaltės.

Palikti po santuokos nutraukimo santuokines pavardes: ieškovei – K., atsakovui – K..

Po santuokos nutraukimo V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 31 800 eurų; žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2116 eurų; žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 173 eurų.

Po santuokos nutraukimo B. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3026 eurų; žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1222 eurų; žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 386 eurų.

B. K. iš V. K. priteisti 14727,5 eurų kompensaciją ir įpareigoti V. K. šią kompensaciją sumokėti B. K. per 92 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kas mėnesį mokamomis lygiomis dalimis, tai yra po 160 Eur kas mėnesį.

Pripažinti atsakovo V. K. prievolę dėl 810,78 Eur skolos trečiajam asmeniui UAB „Skolų valdymo centas“ atsakovo V. K. asmenine prievole.

Priteisti iš atsakovo V. K. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. K..

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 593 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminį mokestį ir pašto išlaidas mokėti įmokos kodu - 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.