Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovui P. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra automobilio BMW 320i, 1998 m. gamybos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) savininkas. Iš byloje pateikto 2021 m. birželio 28 d. VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, jog Automobilio dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Automobilis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustas.

Iš byloje pateiktų telefono ekrano nuotraukų matyti, jog atsakovas 2020 m. spalio 6 d. telefono numeriu pavadintu „(duomenys neskelbtini)“ siuntė SMS žinutę ieškovui dėl Automobilio remonto darbų, ieškovas atsakė, kad viskas gerai bandys savaitės pabaigoje atiduoti automobilį. Ieškovas nurodė, kad durų dar nežiūrėjo, o su slenksčiu viskas gerai („prasitepė prasidažė graviteksu ir viskas“). Atsakovas 2020 m. spalio 7 d. SMS žinutė ieškovo paklausė kaip sekasi remonto darbai („kas girdet? Kaip juda darbai?, Kas kaip su durim?“), ieškovas kitą dieną atsakė atsakovui, kad duris reikės dažyti, todėl pradės paruošimo darbus. Taip pat nurodė, kad su spalva yra neaišku, bandys atitaikyti. 2020 m. spalio 9 d. atsakovas pasiteiravo ieškovo dėl atliktų darbų, ieškovas atsakydamas atsakovui nurodė, kad viskas gerai, tačiau automobilio šią savaitę neatiduos, galbūt kitos savaitės viduryje. 2020 m. spalio 13 d. atsakovas pakartotinai pasiteiravo ieškovo ar darbai jau atlikti bei prašė ieškovo nufotografuoti Automobilį. Ieškovas atsakė, kad darbai dar nepabaigti, liko gruntavimas ir dažymas. Į atsakovo prašymą nufotografuoti automobilį ieškovas atsakė, kad Automobilis yra lauke, į pakartotinį atsakovo prašymą nufotografuoti automobilį nieko neatsakė. 2020 m. spalio 15 d. atsakovas pasiteiravo ieškovo ar darbai padaryti, ieškovas atsakė, kad darbai nepabaigti, bus atlikti kitos savaitės pradžioje. 2020 m. spalio 30 d. ieškovas išsiuntė atsakovui žinutę, kad jis atsiimtų automobilį 10 val. Atsakovas atsakė, kad atvyks sutartu laiku. 2020 m. spalio 31 d. po Automobilio perdavimo atsakovui ieškovas išsiuntė jam SMS žinutę, kurioje nurodė, kad atsakovas yra skolingas 250,00 Eur, kuriuos turi sumokėti iki 2020 m. lapkričio 2 d.

Byloje pateikta ieškovo 2020 m. spalio 31 d. atsakovui išrašyta sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus (automobilio dažymas 50,00 Eur, variklio dangtis 100,00 Eur, sparnas 50,00 Eur, galinis bamperis 50,00 Eur) 250,00 Eur sumai. Byloje pateiktas 2020 m. spalio 31 d. paslaugų priėmimo – perdavimo aktas (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, kad ieškovas perdavė atsakovui atliktus darbus (Automobilio kairės pusės durelių, variklio dangčio, dešinės pusės sparno ir galinio bamperio paruošimas dažymui ir dažymas). Akte padaryta ieškovo atžyma, kad atsakovas atsisakė pasirašyti minėtus dokumentus.

Byloje pateikta ieškovo 2020 m. gruodžio 18 d. siųsta atsakovui pretenzija, kurioje ieškovas prašė sumokėti 250,00 Eur skolą ir 150,00 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas. Atsakovas 2020 m. gruodžio 28 d. atsakydamas į ieškovo pretenziją nurodė, kad atsisako sumokėti už atliktus darbus, kadangi darbai atlikti nekokybiškai bei pasiūlė atlikti Automobilio ekspertizę.

Byloje pateikta atsakovo užsakymu 2021 m. liepos 13 d., atlikta turto vertintojo Eugenijaus Laurinčiuko Automobilio vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vertinimo ataskaita), pagal kurią Automobilio atkūrimo (remonto) kaštai įvertinus keičiamų detalių nuvertėjimą sudarė 772,69 Eur, transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimų 6460,00 Eur. Iš byloje pateikto Automobilio apžiūros – defektų akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Automobiliui atstatyti iki buvusios techninės būklės reikia pakeisti stiklo ploviklio kairės ir dešinės pusės purškiklius, variklio dangčio tarpinę, kairės pusės šonines apsaugines juostas, kairės pusės posūkio žibintą bei atlikti priekinio dangčio ir galinio buferio dažymo darbus.

Iš byloje pateiktų Automobilio nuotraukų matyti, kad ant dažytų paviršių yra prilipusių dulkių, matomi paviršiaus nelygumai, dažymas atliktas neišardant Automobilio stiklo plovimo purškiklių, žibinto ir apsauginių juostų, ant dažytų paviršių matomi lako nutekėjimai.

Liudytojas S. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis dirbo Kaišiadorių policijos komisariato vyriausiuoju patruliu. Nurodė, kad 2020 m. spalio 31 d., darbo metu gavo iškvietimą ir nuvyko į įvykį. Policijos pareigūnus kvietė ieškovas L. Š.. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas P. B. atsisako mokėti už suteiktas Automobilio dažymo paslaugas. Liudytojas nurodė, kad atsakovas tiksliai nepaaiškino priežasties, dėl ko atsisako sumokėti ieškovui. Pažymėjo, kad Automobilis stovėjo lauke, buvo užstatytas kita transporto priemone. Nurodė, kad atvykus policijai ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą faktūrą ir priėmimo - perdavimo aktą, tačiau atsakovas šiuos dokumentus pasirašyti atsisakė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).

Kasacinio teismo tai pat yra išaiškinta, kad įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Sprendžiant dėl rangos sutarties užsakovo, aktualu nustatyti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su rangos sutarties sudarymu ir vykdymu, bet ir su rangos sutarties sukurto rezultato naudos gavėju, t. y. kieno interesais suremontuotas automobilis ir kas gavo naudą dėl automobilio būklės, buvusios iki eismo įvykio, atkūrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013). Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių nėra, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, tačiau atsakovo teigimu, tarp šalių sudaryta žodinė rangos sutartis laikytina vartojimo sutartimi.

Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 str. 1 d. ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 str. 1 d. įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 str. 2 d. vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai viena sutarties dėl automobilio remonto šalis rangovas yra verslininkas, o remontuojamas automobilis yra naudojamas kitos šalies užsakovo ar jo šeimos buitiniams ar asmeniniams poreikiams tenkinti, tokia sutartis laikoma vartojimo rangos sutartimi.

Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartys civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-969/2020). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas (rangovas) yra verslininkas, ekonominę ūkinę veiklą vykdantis pagal individualios veiklos pažymą, o atsakovas (užsakovas) yra fizinis asmuo, kuris nesiverčia ūkine veikla, o Automobilis yra skirtas jo asmeniniams, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai ir atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji santykių šalis.

Nagrinėjamu atveju iš esmės ginčas kilo dėl netinkamai ieškovo (rangovo) suteiktų Automobilio remonto paslaugų.

Kai tarp šalių sudaryta rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

CK 6.676 straipsnio 2 dalis numato, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku. CK 6.678 straipsnio dalyje numatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Remiantis Civilinio kodekso 6.666 straipsnio dalimi, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai nėra nustatytas garantinis terminas, darbų rezultato trūkumai turi būti nustatyti per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo, jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato kitokio termino. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Automobilio dažymo darbai buvo atlikti 2020 m. spalio 31 d., apie dažymo darbų trūkumus atsakovas ieškovą informavo 2020 m. gruodžio 28 d. atsakymu į ieškovo pretenziją. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog įstatymo nustatytas terminas pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų nepraleistas.

CK 6.663 straipsnio 1 dalis numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 dalis).

Pažymėtina, jog reikalavimai, keliami automobilių ir jų dalių techninei priežiūrai ir remontui numatyti Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 2004 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-56 priimtame Lietuvos standarte LST 1438:2005 Automobiliai. Techninė priežiūra ir remontas (toliau – Standartas). Standartas skirtas fiziniams ir juridiniams asmenims, atliekantiems automobilių techninę priežiūrą ir remontą. Standarto 5.11.1. punkte yra numatyta, jog kėbulo remontas turi būti atliekamas taip, kad būtų atkurtas ankstesnis tvirtumas ir garantuotas automobilio eksploatacijos saugumas. Standarto 5.11.8. punkte numatyta, kad nuo dažomo kėbulo paviršiaus turi būti nuvalyti organinės ir neorganinės kilmės teršalai, rūdys ir seni dažai. Dažymui paruoštas paviršius turi būti tinkamai apdorojamas abrazyvinėmis ir cheminėmis medžiagomis. Standarto 5.12.1. punktas numato, kad turi būti tinkamai parinkta dažymo technologija, kuri užtikrintų nepriekaištingą paviršiaus dažymą. Išorinis nudažyto kėbulo paviršius turi būti padengtas vienoda, tolygiai blizgančia dažų danga. Dažomos atskiros kėbulo detalės, jų spalva (atspalvis), kiek įmanoma, turi būti suderinta su dažytų detalių spalva. Reikalui esant (pvz., efektinis dažymas), turi būti dažomos gretutinių detalių pereinamosios sritys, taip užtikrinant regimąjį anksčiau ir naujai dažyto paviršiaus spalvinį vientisumą (Standarto 5.12.3 punktas). Standarto 5.12.6. ir 5.12.7. punktai numato, kad dažytų detalių ir gretutinių detalių blizgesys turi būti suvienodinamas poliruojant, ant nedažomų paviršių neturi likti dažymo medžiagų pėdsakų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas atliko Automobilio dažymo darbus, tačiau, iš byloje pateiktų Automobilio nuotraukų ir atliktos Vertinimo ataskaitos matyti, kad Automobilio dažymo darbai atlikti nekokybiškai (ant nudažytų paviršių matomos dulkės, paviršiaus nelygumai, nudažytas paviršius nenupoliruotas, matomi lako nutekėjimai). Pažymėtina, kad ieškovas byloje skirti ekspertizės neprašė, jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad Automobilio dažymo darbai buvo atlikti tinkamai ir atitiko Standartą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas siūlė atsakovui pašalinti dažymo darbų trūkumus ar juos pašalino (CPK178 straipsnis). Be to, atsakovas atliktų darbų nepriėmė, atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto nepasirašė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas Automobilį iš ieškovo atsiėmė, tačiau, atsakovo paaiškinimai ir VĮ “Regitra“ išrašas patvirtina, kad atsakovas juo nesinaudojo, t. y. nepradėjo faktiškai naudotis atliktais darbais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas tinkamai atliko darbą pagal užsakovo užduotį, todėl atsakovui neatsiranda pareiga sumokėti už atliktus darbus. Remiantis išdėstytu, ieškovo reikalavimas dėl 250,00 Eur už Automobilio dažymo darbus priteisimo, atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. (CPK 93 str. 1-2 d.). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas patyrė viso patyrė 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 400,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 120,00 Eur išlaidų žalų eksperto išlaidoms apmokėti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d..).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui P. B., gim. (duomenys neskelbtini)., iš ieškovo L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) 520,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.