- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-16
- Bylos Nr.
- 2S-1072-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12745-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- K. G.
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1072-622/2012
2012 m. gegužės 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Audrius Saulėnas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 nutarties pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl notarės A. K. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuotas asmuo K. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė teismo įpareigoti notarę A. K. atlikti notarinį veiksmą – išduoti mirusiosios V. G. įpėdiniams: vaikams D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Viktorijai S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą mirus jų motinai. Nurodė, kad 2011-02-25 mirus pareiškėjos dukrai V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jos įstatyminiai įpėdiniai yra nepilnamečiai vaikai D. K. (D. K.), K. G. ir Viktorija S. G.. 2011-04-05 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl laikinosios globos tėvų prašymu nustatymo D. K. (D. K.)“ Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. iki 2013-03-10 nustatyta laikinoji globa, o pareiškėja paskirta jo įstatymine globėja. 2011-05-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėja paskirta nepilnamečių vaikų K. G. ir Viktorijos S. G. globėja ad hoc palikimo priėmimo vaikų vardu veiksmui atlikti. 2011-05-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi išduotas teismo leidimas K. G. priimti nepilnamečių vaikų K. G. ir Viktorijos S. G. vardu palikimą, atsiradusį po V. G. mirties, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. 2011-06-29 nepilnamečių vaikų K. G. ir Viktorijos S. G. atstovas pagal įstatymą K. G. kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo po nepilnamečių vaikų motinos V. G. mirties priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal apyrašą išdavimo. Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą priimti palikimą pagal apyrašą visų trijų globotinių vardu, tačiau 2011-09-14 notarė pateikė raštišką atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, nurodydama, kad V. G. yra mirusi santuokoje, paveldimo turto objektas įgytas santuokos metu, o mirusiosios sutuoktinis K. G. neatvyksta į notarų biurą pasiimti jam priklausančio nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį bendro sutuoktinių turto, kuris turi būti užregistruotas VĮ Registrų centre, todėl paveldėjimo teisės liudijimas į paveldimą ½ dalį turto negali būti išduotas mirusiosios įpėdiniams.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas nusprendė tenkinti pareiškėjos L. K. skundą iš dalies – įpareigoti notarę A. K. išduoti mirusiosios V. G. įpėdiniui D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą mirus jo motinai. Kitoje dalyje skundą atmetė. Priteisė iš pareiškėjos valstybei 16 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš notarės A. K. priteisė valstybei 16 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, jog įstatymo nenumatyta, kad tuo atveju, kai interesų konflikto ir tėvų teisės apribojimo nėra, nepilnamečio palikimą galėtų priimti kitas asmuo. Teismas nenustatė interesų konflikto bei tėvo K. G. teisių apribojimo, todėl įvertinęs tai, kad nepilnamečių K. G. ir Viktorijos S. G. įstatyminis atstovas K. G. palikimą po V. G. mirties priėmė ne tik asmeniškai, bet ir atstovaudamas savo bei mirusiosios nepilnamečius vaikus, pripažino notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai į turtą, likusį po nepilnamečių vaikų motinos mirties, kaip nepilnamečių K. G. ir V. S. G. globėjai ad hoc, buvusį pagrįstą. Konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja yra paskirta įstatymine nepilnamečio vaiko D. K. globėja, ji turi teisę priimti nepilnamečio D. K. vardu palikimą (CK 5.56 straipsnis). Nusprendė, jog notarės atsisakymas išduoti mirusio asmens įpėdiniui D. K. paveldėjimo teisės liudijimą į jo paveldėtą turtą, tuo pačiu suvaržant jo, kaip savininko, teises motyvuojant tuo, kad kitas asmuo neįregistravo paveldėjimo teisės liudijimo VĮ Registrų centre, laikytinas nepagrįstu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja L. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-25 nutartį toje dalyje, kurioje pareiškėjos skundas buvo atmestas ir įpareigoti notarę A. K. išduoti pareiškėjai L. K., nepilnamečių vaikų K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Viktorijos S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) globėjai ad hoc paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, mirus jų motinai V. G.. Pažymi, kad nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi ir joje išdėstyta teismo argumentacija, nes įstatymas nenumato pirmumo teisės nepilnamečių vaikų tėvui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tuo atveju, jei šią teisę turi ir kitas asmuo, t.y. globėja ad hoc. Nurodo, jog nepilnamečių vaikų K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Viktorijos S. G. įstatyminis atstovas K. G. nėra kreipęsis į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo nepilnamečiams vaikams išdavimo, netinkamai vykdo savo civilines pareigas sprendžiant klausimus, susijusius su jo nepilnamečių vaikų paveldėjimu mirus motinai V. G. ir dėl to nukenčia vaikų interesai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nenurodė nė vienos esminės priežasties, objektyviai galinčios pabloginti paveldėtojų, jų įstatyminio atstovo ar globėjos ad hoc padėtį, tuo tarpu pareiškėjos skundą patenkinęs tik iš dalies teismas skundžiama nutartimi pablogino paveldėtojų, nepilnamečių vaikų K. G. ir Viktorijos S. G. teisinę padėtį paveldėjimo teisiniuose santykiuose.
Atsiliepimas
Notarė A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra. Nurodė, jog tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, todėl realizuoti atsiradusią teisę – priimti palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą savo nepilnamečių vaikų vardu po V. G. mirties, turi jų tėvas – K. G.. Pažymi, jog šioje byloje palikimą yra priėmę visi keturi šią teisę turintys asmenys ir nuo dėl klientų priklausančių aplinkybių jiems nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Pareiškėja ginčija tik Klaipėdos apylinkės teismo 2012-02-15 nutarties dalį, kurioje pareiškėjos skundas buvo atmestas. Todėl apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta įpareigoti notarę A. K. atlikti notarinį veiksmą – išduoti mirusiosios V. G. įpėdiniams, nepilnamečiams vaikams K. G. ir Viktorijai S. G. paveldėjimo teisės liudijimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl įpareigojimo notarei išduoti mirusiosios V. G. įpėdiniui D. K. (D. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą mirus jo motinai.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Neveiksnių įpėdinių vardu palikimą priima jų atstovai pagal įstatymą (tėvai arba globėjai) (CK 5.56 straipsnis). Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais teismo sprendimu (CK 3.157 straipsnis). Tėvai palikimą priima pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą tik turėdami išankstinį teismo sprendimą. Tinkamai vykdydamas savo kaip tėvo pareigas, K. G. gavo teismo leidimą priimti palikimą savo nepilnamečių vaikų K. G. ir Viktorijos S. G. vardu bei kreipėsi į notarų biurą ir šių nepilnamečių vaikų vardu priėmė palikimą. 2011-05-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėja paskirta nepilnamečių vaikų K. G. ir Viktorijos S. G. globėja ad hoc palikimo priėmimo vaikų vardu veiksmams atlikti ir išduotas pareiškėjai teismo leidimą priimti palikėjos V. G. palikimą nepilnamečių vaikų K. G. ir Viktorijos S. G. vardu pagal antstolio sudarytą palikimo apyrašą.
Pažymėtina, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Įpėdinis tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 Nstraipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P., Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-240/2008). Gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra įpėdinio pareiga – tai jo teisė. Atsižvelgiant į tai, įstatyme nenustatytas terminas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Įpėdinis ar jo atstovas pagal įstatymą, bet kada, nesvarbu, kiek laiko praėjo nuo palikimo, gali kreiptis į notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Byloje nėra duomenų, jog įpėdinių, nepilnamečių vaikų K. G. ir Viktorijos S. G., atstovui pagal įstatymą – jų tėvui K. G., tėvo valdžia būtų apribota ar jis būtų teismo pripažintas neveiksniu. Be įstatyminių atstovų, t.y. tėvų, nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą gali ir ad hoc teismo paskirtas globėjas. Nepilnamečio vaiko laikinas globėjas paskiriamas palikimui priimti, kai kyla interesų konfliktas tarp tų pačių tėvų nepilnamečių vaikų arba tarp nepilnamečio vaiko ir jo tėvų (CK 3.188 straipsnio 2 dalis). Byloje interesų konflikto nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įstatymo nenustatyta, jog tuo atveju, kai interesų konflikto ir tėvų teisės apribojimo nėra, nepilnamečio palikimą galėtų priimti kitas asmuo. Pareiškėja nėra nepilnamečių vaikų K. G. ir Viktorijos S. G. įstatyminė atstovė, kadangi ji yra šių vaikų močiutė. Todėl atsižvelgus į tai, kad nepilnamečių vaikų K. G. ir Viktorijos S. G. įstatyminis atstovas K. G. priėmė šių nepilnamečių vaikų palikimą juos atstovaudamas, pripažįstama, jog notarės atsisakymas išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į minėtų nepilnamečių vaikų paveldimą turtą yra teisėtas ir pagrįstas.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.