Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovėms A. P., A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. G. F. ir M. A. F. skundus atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja R. G. F. teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- ir VSDFV) Panevėžio skyriaus 2022-08-19 sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta jai grąžinti Lietuvos Respublikoje sumokėtas PSD įmokas, 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-09-30 sprendimą Nr.(9.8E)I-11335, kuriuo buvo atmestas jos skundas dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2022-08-19 sprendimo, 3) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022-08-10 prašymą.

Pareiškėjas M. A. F. teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2022-08-24 sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta jam grąžinti Lietuvos Respublikoje sumokėtas PSD įmokas, 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-09-29 sprendimą Nr.(9.8E)I-11288, kuriuo buvo atmestas jo skundas dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2022-08-24 sprendimo, 3) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-08-10 prašymą dėl sumokėtų PSD įmokų grąžinimo.

Teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartimi administracinės bylos pagal pareiškėjų R. G. F. ir M. A. F. skundus buvo sujungtos, ir pareiškėjų skundai išnagrinėti vienoje byloje.

Pareiškėjai skunduose nurodė, ir teismo posėdyje pareiškėjų atstovas paaiškino, kad pareiškėja R. G. F. savo ir savo sutuoktinio M. A. F. vardu 2022 m. rugpjūčio 10 d. VSDFV Panevėžio skyriui pateikė prašymą grąžinti jai ir jos sutuoktiniui laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėtas PSD įmokas. Nurodė, kad atsakovams pateikė M. A. F. (duomenys neskelbtini) paso kopiją ir jo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kopiją, kurios, pareiškėjų nuomone, įrodo, jog (duomenys neskelbtini) sala priklauso Jungtinės Karalystės jurisdikcijai. M. A. F. pase nurodytas valstybės kodas GBR ir pilietybės pavadinimas. Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje yra nurodyta M. A. F. pilietybė – GBR, jo gimimo vieta- Jungtinė Karalystė ir leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo teisinis pagrindas- ESS 50 str. ir Susitarimo 18 str.4 d. Pareiškėjų nuomone, skirtingos Lietuvos atsakingos institucijos negali skirtingai traktuoti M. A. F. pilietybės. Visa tai rodo, kad (duomenys neskelbtini) sala priklauso Jungtinei Karalystei, patenka į Jungtinės Karalystės jurisdikciją, todėl visiems Jungtinės Karalystės piliečiams yra taikomos visos teisinės garantijos ir/ar teisinės pasekmės, kurios yra išdėstytos Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos Susitarime. Teigė, kad VSDFV Panevėžio skyrius 2022-08-19 sprendimu nepagrįstai atsisakė grąžinti PSD įmokas R. G. F., o 2022-08-24 sprendimu nepagrįstai atsisakė grąžinti PSD įmokas M. A. F., taip iš esmės paneigdamas laisvo judėjimo teisės principą. Mano, kad minėti sprendimai prieštarauja Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos Susitarime įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį asmuo neprivalo mokėti draudimo įmokų dvejose valstybėse. Nurodė, kad ginčiajmi sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir Viešojo administravimo įstatymas) nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Nors pareiškėjai į atsakovą kreipėsi elektroniniu laišku, VSDFV Panevėžio skyriui kaip viešojo administravimo subjektui kilo pareiga pateikti atsakymą tinkamai įformintu raštu, kuriame būtų visi atsakovo rekvizitai, jis būtų pasirašytas, ir jis būtų tinkamai motyvuotas; nagrinėjamu atveju atsakymas pateiktas nepasirašytas, elektroniniu paštu, jame nenurodyti tie motyvais, kuriais atsakovas remiasi savo atsiliepime į skundą.

Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime nurodė ir jo atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog jie yra apdrausti sveikatos draudimu užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini), šioje valstybėje dirba pagal darbo sutartį, todėl jų atžvilgiu turėtų būti taikoma Europos Sąjungos teisė. Nurodė, kad pagrindiniai Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai yra 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) NR.883/2004 dėl socialinės apsaugos sitemų koordinavimo (toliau- ir Reglamentas (EB)Nr.883/2004) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.978/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr.883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau- ir Reglamentas (EB)987/2009). Reglamento (EB) Nr.883/2004 II antraštinės dalies 11 straipsnyje, įtvirtinančiame bendrąsias taisykles, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi vienos valstybės narės teisės aktai. (duomenys neskelbtini) nepriklauso Jungtinei Karalystei, neįeina į jos sudėtį, tai yra autonominis Didžiosios Britanijos karūnos priklausinys, turintis savo atskirą jurisdikciją. (duomenys neskelbtini) santykiai su ES buvo nustatyti 1972 m. Jungtinės Karalystės Stojimo sutarties Protokole Nr.3, sala buvo tik ES muitų sąjungos dalis. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) ir Jungtinės Karalystės tarpusavio santykiai socialinio draudimo įmokų mokėjimo srityje yra reglamentuoti atskirais šių valstybių tarpusavio susitarimais. (duomenys neskelbtini) nepatenka į Jungtinės Karalystės jurisdikciją bei nepriklauso Europos Sąjungos sudėčiai, todėl minėti Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai (duomenys neskelbtini) nėra taikomi. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr.647 28 punktas numato išimtį, kai PSD įmokos neskaičiuojamos nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims – kai asmenys išvykę iš Lietuvos Respublikos ir savo išvykimą yra deklaravę Ši nuostata netaikoma, jeigu asmeniui, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais ar tarptautinėmis sutartimis dėl socialinės apsaugos, taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Pareiškėjai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Lietuvos Respublikoje, jie nebuvo draudžiami kaip dirbantys asmenys, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiami privalomu sveikatos draudimo valstybės lėšomis. Pareiškėjai neatitinka teisės aktų numatytų pagrindų, leidžiančių nemokėti PSD įmokų.

Atsakovas Valstybio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepimu teismui su pareiškėjų skundais nesutiko. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau- ir Sveikatos draudimo įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, o šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami asmenys, kuriems vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sitemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas Sveikatos draudimo įstatymas. Taikytinos socialinio draudimo teisės nustatymą asmenims, migruojantiems tarp Europos Sąjungos valstybių narių, Šveicarijos Konferedacijos, Europos Ekonominės erdvės valstybių reglamentuoja Reglamentas (EB)Nr.883/2004, Reglamentas (EB)987/2009, taip pat Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės A. K. prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (toliau- ir Susitarimas). Asmenims, kuriems taikomas Reglamentas (EB)Nr.883/2004, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai, o pagal Reglamento (EB)987/2009 nuostatas asmens ar darbdavio prašymu kompetentinga įstaiga išduoda Pažymėjimą dėl jo turėtojui taikomų teisės aktų A1, liudijantį, kokios valstybės teisės aktai yra taikytini ir prireikus nurodo iki kada ir kokiomis sąkygomis jie taikytini. Susitarimo 488 straipsnis numato, kad valstybės narės ir Jungtinė Karalystė koordinuoja savo socialinės apsaugos sistemas pagal Protokolą dėl socialinės apsaugos koordinavimo, kad būtų užtikrintos tame protokole nurodytų asmenų socialinės apsaugos teisės. Teigė, kad asmenims Lietuvoje apskaičiuotos PSD įmokos gali būti perskaičuotos, jeigu remiantis Reglamentu (EB) Nr.883/2004 ir Reglamentu (EB) Nr.987/2009, Susitarimu, Protokolu dėl socialinės apsaugos koordinavimo, nustatoma, jog asmeniui yra taikoma ne Lietuvos Respublikos, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Jungtinės Karalystės, Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos arba Šveicarijos Konfederacijos socialinio (sveikatos) draudimo atveju; jeigu yra pateikiamas atitinkamos valstybės kompetentingos įstaigos išduotas dokumentas (A1 pažymėjimas), patvirtinantis, jog atitinkamu laikotarpiu asmeniui buvo taikoma ne Lietuvos Respublikos, o anksčiau nurodytos valstybės socialinio (sveikatos) draudimo teisė (jeigu asmuo išvykęs į Jungtinę Karalystę arba Airiją, gali būti pateikta darbdavio išduota pažyma P45 arba P60 forma). Nuo 2021-01-01 galiojantis Susitarimas tik ribotai taikomas (duomenys neskelbtini) (prekybai prekėmis, įskaitant muitus ir tarifus, reguliacinius kai kurių žemės ūkio ir gamybos produktų standartus, prieigai prie žuvininkystės išteklių salos vandenyse) ir šio Susitarimo Protokolas dėl socialinės apsaugos koordinavimo į šią apimtį nepatenka. Nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius pagrįstai neperskaičiavo pareiškėjams Lietuvoje priskaičiuotų PSD įmokų.

Skundai atmestini.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja R. G. F. savo ir savo sutuotinio M. A. F. vardu 2022 m. rugpjūčio 10 d. VSDFV Panevėžio skyriui elektroniniu paštu pateikė prašymą grąžinti jai ir jos sutuoktiniui per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau- ir ginčo laikotarpis) sumokėtas PSD įmokas, nurodė, jog ginčo laikotarpiu dirbo užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini), kurioje savarankiškai mokėjo sveikatos draudimo įmokas bei gavo sveikatos priežiūros paslaugas, pateikė dokumentus, patvirtinančius jų darbo santykius nurodytoje užsienio valstybėje bei sumokėtas įmokas (b.l.70).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022-08-19 sprendimu buvo atsisakyta R. G. F. grąžinti per ginčo laikotarpį Lietuvos Respublikoje sumokėtas PSD įmokas, o šį sprendimą apskundus privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-09-30 sprendimu Nr.(9.8E)I-11335 atmetė R. G. F. skundą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2022-08-19 sprendimo (b.l.28-30, 95).

VSDFV Panevėžio skyriaus 2022-08-24 sprendimu buvo atsisakyta M. A. F. grąžinti per ginčo laikotarpį Lietuvos Respublikoje sumokėtas PSD įmokas, o šį sprendimą apskundus privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-09-29 sprendimu Nr.(9.8E)I-11288 atmetė M. A. F. skundą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2022-08-24 sprendimo (b.l.139-141, 151).

Šalys patvirtino, ir byloje ginčo dėl to nėra, kad R. G. F. ir M. A. F. ginčo laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-12-31 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę Lietuvos Respublikoje, R. G. F. yra Lietuvos Respublikos pilietė. M. A. F. užsienietis, kuriam nustatyta tvarka yra išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (b.l.145).

Nesutikdami su aukščiau paminėtais VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV sprendimais, pareiškėjai kreipėsi į teismą.

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2021-12-31 pareiškėjų sumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų perskaičiavimo (grąžinimo).

Sveikatos draudimo rūšis, privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 2 sraipsnio 5 dalį, privalomasis sveikatos draudimas - valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą. Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalį, asmenys, nepriskiriami šio straipsnio 2–10 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, kas mėnesį moka už save 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas (pareiškėjai nepatenka į šio įstatymo 17 straipsnio 2-10 dalyse ir 6 straipsnio 4 dalyje įvardintų asmenų ratą).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai už ginčo laikotarpį yra sumokėję privalomas sveikatos draudimo įmokas, nustatytas Sveikatos draudimo įstatymu.

Pareiškėjai savo prašymą atsakovams bei skundą teismui grindžia aplinkybe, kad jie ginčo laikotarpiu dirbo užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini), ir šioje šalyje mokėjo sveikatos draudimo įmokas.

Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami ir asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas Sveikatos draudimo įstatymas.

Ginčui aktualus yra 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) NR.883/2004 dėl socialinės apsaugos sitemų koordinavimo (toliau- ir Reglamentas (EB)Nr.883/2004) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.978/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr.883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką.

Reglamento (EB)Nr.883/2004 2 straipsnio 1 dalis numato, kad šis reglamentas taikomas valstybės narės piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, gyvenantiems vienoje iš valstybių narių, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, bei jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims. Reglamento (EB)Nr.883/2004 II antraštinės dalies „ Taikytinų teisės aktų nustatymas“ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai, o šio straipsnio 3 dalies a punkte įtvirtinta taisyklė, kad vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai. Reglamento (EB) Nr.978/2009 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pagal asmens ar darbdavio prašymą kompetentinga institucija išduoda Pažymėjimą dėl jo turėtojui taikomų teisės aktų A1, liudijantį, kokios valstybės teisės aktai yra taikytini.

Iš nurodytų teisės normų matyti, kad paminėtų reglamentų nuostatos dėl vienos valstybės narės teisės aktų taikymo privalomumo gali būti taikomos tik valstybių narių atžvilgiu, t. y. tik tuo atveju, jeigu asmenys gyvena vienoje, o dirba kitoje valstybėje, tačiau abi šios valstybės turi priklausyti Europos Sąjungai. Jungtinė Karalystė, kurios, pasak pareiškėjų, jurisdikcijai priklauso (duomenys neskelbtini) sala, yra išstojusi iš Europos Sąjungos, todėl nagrinėjimam ginčui yra aktualus ir Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės A. K. prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės A. K. išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2019/C 144 I/01). Susitarimo 31 straipsnis numatė, kad asmenims, kuriems taikoma III antraštinė dalis „Socialinės apsaugos sistemų koordinavimas“, taikomos Reglamentų (EB)Nr.883/2004 ir Nr.978/2009 nuostatos.

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas, ar pareiškėjai, ginčo laikotarpiu dirbę (duomenys neskelbtini) saloje, bet nuolat gyvenę Lietuvos Respublikoje, taikytinos Susitarimo, o tuo pačiu ir Reglamentų (EB)Nr.883/2004 ir Nr.978/2009 (toliau- kartu ir Reglamentai) nuostatos.

Pareiškėjai savo skundą grindžia argumentu, kad jų atžvilgiu turėtų būti taikomas Susitarimas bei Reglamentai tuo pagrindu, jog, jų teigimu, (duomenys neskelbtini) įeina į Jungtinės Karalystės sudėtį ir jam taikoma Jungtinės Karalystės jurisdikcija. Tokį pareiškėjų argumentą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu.

Susitarimo 3 straipsnio „Teritorinė taikymo sritis“ 1 dalies c punkte numatyta, jog visos šiame Susitarime esančios nuorodos į Jungtinę Karalystę arba jos teritoriją laikomos nuorodomis Normandijos salas (ir Meno salą) tik tiek, kiek Sąjungos teisė joms buvo taikyta iki šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, taigi (duomenys neskelbtini) salos (priklausančios Normandijos salų grupei) atžvilgiu Susitarimo nuostatos taikomos ribotai.

Nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualus (duomenys neskelbtini) salos statusas. Remiantis įvairių šaltinių duomenimis, (duomenys neskelbtini) priklauso Didžiosios Britanijos Karūnai, bet neįeina į Jungtinės Karalystės sudėtį, jis turi savo Vyriausybę, atskirą jurisdikciją, fiskalinę autonomiją; (duomenys neskelbtini) yra pusiau autonominė Britanijos Karūnos teritorija, už kurios gynybą ir tarptautinius santykius Karūnos vardu yra atsakinga Jungtinės Karalystės vyriausybė (Vikipedija, (duomenys neskelbtini) vyriausybės svetainė www.gov.je, Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) 2005-11-08 sprendimas byloje C-293/02 J. P. M. Organisation Ltd prieš States of Jersey, J. P. Export Marketing Board, 1998-07-16 sprendimas P. R., C-171/96 ir kt.). (duomenys neskelbtini) santykius su Europos Sąjunga, o tuo pačiu ir (duomenys neskelbtini) taikytą Europos Sąjungos teisę iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos apibrėžė JK 1972 m. Stojimo sutarties Protokolas Nr.3 dėl Normandijos salų ir Meno salos, pagal kurį (duomenys neskelbtini) sala buvo ES muitų sąjungos dalis, iš esmės bendrojoje rinkoje buvo prekybos prekėmis tikslais. Todėl Susitarimas (duomenys neskelbtini) taikomas ribotai – prekybai prekėmis, įskaitant muitus ir tarifus, kai kurių žemės ūkio ir galybos produktų standartus, prieigai prie žuvininkystės išteklių, tačiau (duomenys neskelbtini) nėra taikomas Susitarimo dalis – Socialinės apsaugos koordinavimas.

Pareiškėjų pateiktas M. A. F. pasas gali patvirtinti tik minėto asmens tapatybę bei pilietybę, bet ne (duomenys neskelbtini) salos priklausymą Jungtinės Karalystės sudėčiai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybės išduoti pasai ir Jungtinės Karalystės išduoti pasai skiriasi- būtent pareiškėjui M. A. F. (duomenys neskelbtini) Vyriausybės išduotame pase yra įrašas- Britų salos- (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu Jungtinės Karalystės išduodamuose pasuose yra įrašas Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinė Karalystė.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjų argumentas, jog (duomenys neskelbtini) priklausymą Jungtinės Karalystės sudėčiai gali patvirtinti įrašai M. A. F. išduotame leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau- ir Leidimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas Leidimas priimtas iš esmės skirtingų teisinių santykių ir reglamentuotų skirtingų teisės aktų nei nagrinėjamojoje byloje srityje, todėl net ir kai kurių aplinkybių galimai nustatymas ar pripažinimas Leidimo išdavimo procedūroje nesudarytų pagrindo jas analogiškai vertinti socialinės apsaugos srityje, t. y. įrašai Leidime niekaip negali patvirtinti ar paneigti aukščiau apibrėžto (duomenys neskelbtini) salos statuso nagrinėjamos bylos kontekste.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr.647 patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 28 punkte numatyta, kad asmenims, kurie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos ir išvykimą deklaravę Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, PSD įmokos skaičiuojamos iki jų išvykimo dienos.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjų atžvilgiu nėra taikytinos Reglamentų nuostatos. Nedeklaravus savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, jie pagal Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas ginčo laikotarpiu privalėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Aplinkybė, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu Lietuvos Respublikoje neisnaudojo sveikatos priežiūros paslaugomis, šios prievolės nešalina. VSDFV Panevėžio skyrius bei VSDFV skundžiamais sprendimais pagrįstai atsisakė perskaičiuoti (grąžinti) pareiškėjams per ginčo laikotarpį jų sumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Pareiškėjai savo skundus grindė ir argumentu, kad skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų: VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimai įforminti elektroniniais laiškais, nepasirašyti, nemotyvuoti.

Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau- ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 42 punktą, į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. Jeigu asmens prašyme ar skunde buvo nurodytas būdas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, atsakoma nurodytu būdu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai į atsakovą- VSDFV Panevėžio skyrių kreipėsi elektroniniu prašymu, kitokio pageidaujamo atsakymo pateikimo būdo nenurodė, todėl atsakovas, pateikdamas atsakymą elektroniniu paštu, Taisyklių reikalavimų nepažeidė.

Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, keliami administraciniam sprendimui, įtvirtinti 10 straipsnio 5 dalyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022 ir kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Teismas, įvertinęs skundžiamų VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimų turinį, sprendžia, kad jie iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus. Juose aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkybės, argumentai bei teisinis reglamentavimas, kuriuo grindžiami sprendimai, t. y. pateikti administracinio sprendimo motyvai. Tai, kad pareiškėjai suprato šių sprendimų esmę bei turinį, patvirtina ir pareiškėjų veiksmai, t. y. tiek VSDFV, tiek teismui pateiktuose skunduose pareiškėjai yra išdėstę savo argumentus, kuriais ginčija aplinkybes, nurodytas ginčijamuose sprendimuose, bei jų teisinį vertinimą. Nors VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimai ir turi formalių trūkumų (tinkamai nepasirašyti, nors pareiškėjams buvo atsakyta iš įgalioto asmens jam institucijos suteikto elektroninio pašto; nenurodyta jų apskundimo tvarka), šie trūkumai pilnai ištaisyti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos -VSDFV priimtuose sprendimuose. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodytieji VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimų formalieji trūkumai nesudaro savarankiško pagrindo juos naikinti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimas bei VSDFV sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo. Nenustačius pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų išvestinį reikalavimą- įpareigoti atlikti veiksmus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų R. G. F. ir M. A. F. skundus atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.