- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-2062-658/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Advokatai
- Vladislovas Mikša
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas - Nerijus Meilutis rašytinio proceso forma, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-2062-658/2012 pagal apelianto (pagal pavedimą veikiančio ieškovo – J. P. procesinio atstovo) – advokato Vladislovo Mikšos atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12888-918/2012 pagal ieškovo – J. P. ieškinį atsakovei – A. P. dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
Ieškovas - J. P. Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovei A. P., kuriuo prašo padalinti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o būtent – santuokos metu įgytą gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas lygiomis dalimis.
2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2012-07-09 nutartimi konstatavo paduotą ieškinio pareiškimą turint trūkumų ir įpareigojo ieškovą juos pašalinti. O būtent nurodė, kad ieškovas ieškinyje informavo apie tai, kad trunkant santuokai pastatyti statiniai yra neįregistruoti, tačiau prašo juos padalinti kaip nekilnojamojo turto objektus. Tuo tarpu pagal formuojamą teismų praktiką, tokie statiniai vertinti kaip turto objektai, turintys vertę (pavyzdžiui, statybinės medžiagos ir pan.). Kadangi statiniai sutuoktinių vardu neįteisinti, jie negali būti kaip nekilnojamojo turto objektai laikomi santuokoje įgytu turtu. Būtent medžiagos, ieškovo ir atsakovės panaudotos šiems objektams pastatyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri ir turi būti padalinta dalijant santuokoje įgytą turtą. Be to, ieškovas prašė lygiomis dalimis padalinti ir pinigines lėšas, tačiau nenurodė jų sumos, todėl ieškovas įpareigotas patikslinti ieškinio dalyką nurodant konkretų dalintiną turtą ir jo vertę. Be to teismas pažymėjo, kad ieškovas pareiškė prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, bet šį prašymą bus galima spręsti tik ieškovui patikslinus ieškinį, tačiau ieškovas įpareigotas pateikti papildomus įrodymus apie savo turtinę padėtį, o būtent apie savo gaunamą pensiją ir pan.
2012-08-03 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama 2012-08-07 nutartimi laikė, kad ieškovas per jam skirtą terminą ieškininio pareiškimo trūkumų nepašalino ir nutarė laikyti patikslintą ieškinį nepaduotu bei jį grąžinti. Skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad patikslintu ieškiniu ieškovas kelia reikalavimą pripažinti teisę į pusę sunaudotų statybinių medžiagų, padalyti turėtas pinigines lėšas lygiomis dalimis, išreikalauti duomenis apie ieškovės buvusius piniginius indėlius iš AB „Swedbank“, tačiau ieškinyje nėra nurodyta prašomo dalinti turto piniginė išraiška, laikotarpis, už kurį prašoma išreikalauti išrašus iš banko, todėl teismas negali tenkinti abstrakčių reikalavimų dėl menamo turto.
3. Apelianto atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu prašoma skundžiamą 2012-08-07 nutartį panaikinti ir spręsti klausimą iš esmės – ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį priimti.
Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu laikyti patikslintą ieškinį nepaduotu ir jį grąžinti apeliantas grindžia šiais argumentais.
Apeliantas pažymi, kad skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog patikslintame ieškinyje nenurodyta dalintino santuokinio turto piniginė išraiška bei laikotarpis, už kurį iš banko prašoma išreikalauti sąskaitų išrašus ir nurodo, kad teismui išdavus liudijimą gauti iš AB „Swedbank“ duomenis apie indėlius ir sąskaitas atsakovės A. P. vardu, 2012-07-23 raštu Nr. SR/12-29093 AB „Swedbank“ pranešė, kad šiuo metu aktyvių sąskaitų A. P. neturi, tačiau nepateikė duomenų, kokie indėliai yra buvę padėti atsakovės vardu, nepateikė. Ieškovui nebuvo žinoma, kad kilus konfliktui, atsakovė indėlius iš banko atsiėmė, todėl buvo kreiptasi į banką su prašymu, kokie indėliai atsakovės vardu yra buvę ir kada jie buvo atsiimti. Patikslintame ieškinyje teismui taip pat buvo suformuluotas prašymas išreikalauti iš banko duomenis, kokie indėliai yra buvę padėti atsakovės vardu, kada ir kas juos iš banko atsiėmė. Be to, ieškovas teismui nurodė, kad piniginės lėšos buvo kaupiamos per visą laiką trunkant santuokai, todėl laikas, kada atsakovė atidarė sąskaitą ir kada ją uždarė, reikšmės neturi. Ieškovas nurodo, kad tik gavęs duomenis iš banko, galėsiantis patikslinti ieškinį ir nurodyti konkretų reikalavimą, o kai dėl teisiškai neįregistruotų statinių, kurie pastatyti trunkant santuokai, reikalavimas esantis konkretus, nes statybinių medžiagų vertė galėsianti būti nustatyta tik statinius nugriovus. Užuot atsisakęs priimti patikslintą ieškinį, teismas privalėjo pratęsti terminą trūkumų pašalinimui ir pakartotinai išduoti ieškovui liudijimą gauti duomenis apie banko įstaigose laikytus piniginius indėlius. Laikydamas ieškinį nepaduotu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė proceso įstatymų įtvirtintos pareigos nagrinėjant bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių, būti aktyviam, ex officio rinkti įrodymus, pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Išnagrinėjęs apelianto atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas jį tenkina iš dalies, naikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda ieškovo patikslinto ieškininio pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Štai dėl kokių priežasčių.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant atliktos pastatų (statinių), kuriuos ieškovas nurodo esant bendrąja jungtine ginčo šalių nuosavybe ir prašo ją padalinti, teisinės registracijos, negalima pripažinti, kad šie pastatai egzistuoja kaip nekilnojamojo turto objektai. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str. nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Atsižvelgiant į tai, ir kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje formuoja jurisdikcinę praktiką, jog pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu, negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, panaudotos tokiam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalyta (CK 3.127 straipsnio 1 dalis) (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-31 kasacinę nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Taigi, apelianto atskirajame skunde reiškiamas argumentas, jog ieškininis reikalavimas dėl teisiškai neįregistruotų statinių yra konkretus, nes statybinių medžiagų vertė galės būti nustatyta tik statinius nugriovus, atmestinas. Iš pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomų aplinkybių matyti, jog ieškovas savo sūnui – A. P. yra išdavęs įgaliojimą, kuriuo įgaliotiniui inter alia duotas pavedimas, susijęs su pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įteisinimu ir įregistravimu. Taigi, šioje dalyje ieškovas yra įpareigotinas ieškinį tikslinti, nurodyti, kiek ir kokių medžiagų buvo sunaudota pastatų, esančių, adresu (duomenys neskelbtini), statybai, kokia šių medžiagų vertė, pateikti savo turimus įrodymus, patvirtinančius tokių medžiagų įsigijimo faktą ir ieškovo indėlį įsigyjant statybines medžiagas, panaudotas trunkant santuokai su atsakove – A. P. pastatytus, tačiau kol kas teisiškai neįregistruotus statinius.
Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartis toje dalyje, kurioje teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepašalino ieškininio pareiškimo trūkumų, nes konkrečiai nenurodė, kokias pinigines sumas jis prašo pripažinti santuokiniu turtu ir padalinti, pripažintina nepagrįstai ribojančia ieškovo teisę į teisminę gynybą.
Teismas pagal pavedimą veikiančiam ieškovo procesiniam atstovui išdavė teismo liudijimą, suteikiantį teisę iš AB banko „Swedbank“ gauti duomenis apie atsakovės – A. P. vardu šiame banke esančias sąskaitas ir jose esančius terminuotus indėlius (medžiagos ir c. b. l. 8). Procesiniam ieškovui pasikreipus, bankas pateikė atsakymą, kad aktyvių sąskaitų atsakovė neturi. Tai reiškia, kad bankas pateikė tokią informaciją, kurią gauti teisę nurodė teismas išduotame liudijime, t. y., nurodė duomenis apie atsakovės sąskaitas banke, jose esančius indėlius (lėšas) einamuoju laiko momentu. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad gavus iš banko tokio turinio atsakymą, ieškovo atstovas pakartotinai kreipėsi į banką su prašymu pateikti informaciją apie atsakovės banke turėtas sąskaitas ir jose buvusias lėšas. Be to, pateikdamas teismui patikslintą ieškinio pareiškimą, ieškovas jame taip pat suformulavo prašymą teismui atitinkamą informaciją išreikalauti iš banko arba išduoti ieškovui teismo liudijimą, suteikiantį teisę tokius duomenis gauti. Apibendrinant šias aplinkybes, pasakytina, kad ieškovas, atstovaujamas pagal pavedimą veikiančio advokato, ėmėsi būtinų veiksmų informacijai apie banke esančius/buvusius indėlius surinkti, veikė pagal jam išduotą teismo liudijimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pats pirmosios instancijos teismo išduotas teismo liudijimas buvo nepakankamas ieškovui gauti informaciją, kuri buvo reikalinga ieškinio reikalavimų patikslinimui. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytinos sutuoktinių gaunamos lėšos, susijusios su darbo teisiniais santykiais, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines, gautos per visą santuokos trukmės laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad jau reikšdamas pirminį ieškinį, ieškovas nurodė, jog lėšas tvarkydavo atsakovė, todėl, kokios sumos ir kokiose banko įstaigose buvo laikomos, ieškovui nebuvo tiksliai žinoma; be to, jau reikšdamas teismui ieškinį ieškovas nuogąstavo, kad pinigines lėšas, saugomas banko įstaigose, atsakovė galinti išgryninti ir prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vadinasi, informacija, apie tai, kokias sąskaitas atsakovė turėjo banke, kokios lėšos jose buvo saugomos, koks pinigų judėjimas, vyko sąskaitose, yra tiesiogiai susijusi su byloje reiškiamais reikalavimais ir būtina sprendžiant šalių ginčą. Kaip minėta, ieškovo teisės gauti tokią informaciją pirmosios instancijos teismas savo išduotame teismo liudijime nenumatė, neaptarė, todėl atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, jog ieškinio dalykas esantis neapibrėžtas, netikslus, iš esmės iš ieškovo pareikalavo tokių duomenų, kurių pats ieškovas, neturėdamas atitinkamo teismo liudijimo, negali gauti. Tokiu būdu, laikytina, kad taip išspręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė bendrąjį principą, jog negalima kelti tokių reikalavimų, kurių asmuo negali įvykdyti. Be to, kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovas pareiškė alternatyvų prašymą: išduoti jam teismo liudijimą atitinkamiems įrodymams gauti arba pačiam teismui šiuos įrodymus išreikalauti iš banko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos dėl šeimos teisinių santykių priskiriamos nedispozityvių bylų kategorijai, o tai reiškia, jog šiose bylose proceso įstatymai teismui numato ne neutralaus arbitro, kuris šalių ginčą sprendžia išimtinai pagal įrodymus, kuriuos surinko ir į bylą pateikė ginčo šalys. LR CPK 376 str., apibrėžiantis teismo vaidmenį šeimos bylose, numato, jog šios kategorijos bylose teismas yra aktyvesnis, o tai inter alia pasireiškia teismo teise rinkti įrodymus ex officio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog laikydamas ieškovo patikslintą ieškinį nepaduotu ir jį grąžindamas, pirmosios instancijos teismas šių proceso įstatymo nuostatų neįgyvendino, nepagrįstai nesprendė ieškovo pareikšto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto (pagal pavedimą veikiančio ieškovo – J. P. procesinio atstovo) – advokato Vladislovo Mikšos atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir perduoti ieškovo – J. P. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.