- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- ATP-264-134/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00081-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Pažeidėjas
- D. S.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-264-134/2016Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00081-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. gegužės 20 d.
Panevėžys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu D. S. nubaustas pagal LR administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 181 str. str. 1 d. įspėjimu.
D. S. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. spalio mėn. artimoje aplinkoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, mažamečio L. S. akivaizdoje demonstravo priešiškumą vaiko motinai, ne kartą be priežasties žemindamas N. S. žodžiais („kauša“, psiche“, „durne“), išsakė ketinimą pasielgti pavojingai N. S. sveikatai (pasakė, kad „mamai galvą sudaužys“), neabejotinai sukėlė mažamečiui neigiamas emocijas, psichologinį nepatogumą. D. S. veiksmai prieštaravo vaiko interesams, buvo pažeista vaiko teisė į saugią ir sveiką aplinką pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str., 43 str. 2 d. Tokiais veiksmais D. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. S. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodyta, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2015-12-30 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-64978-15, nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliantas teigia, kad iš aptarto nutarimo nebuvo nustatytas konkretus tariamo pažeidimo padarymo laikas ir vieta, jame apsiribota abstrakčiu, daugiau nei metus trunkančiu laikotarpiu, kas atsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, patvirtina, kad tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. D. S. nuomone, byloje nebuvo atskleista nei vienas konkretus epizodas (nederamas elgesys, grasinimai N. S.), kuomet jis savo veiksmais veikė priešingai vaiko interesams, o buvo pasiremta tik abstrakčiais ir deklaratyviais L. S. ir N. S. teiginiais. Panevėžio miesto apylinkės teismas nagrinėdamas administracinės teisės pažeidimo bylą šių trūkumų nepašalino, konkretaus tariamo teisės pažeidimo laiko nenustatinėjo, todėl buvo pažeista viena iš pagrindinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių – teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo, o nagrinėjamu atveju nuo pareikšto kaltinimo nebuvo galimybės gintis, nes iš pažeidimo protokolo nebuvo galima suvokti už kokią, kada ir kur padarytą veiką norima buvo taikyti administracinę atsakomybę.
Apeliantas nurodo, kad sūnus L. S. ikiteisminio tyrimo metu, o liudytoja N. S. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis prieš L. S. naudojo fizinį mušant, suduodant diržu, mušant arba paėmus už rankos, tampant“ ir psichologinį smurtą „L. S. akivaizdoje demonstravo priešiškumą vaiko motinai, ne kartą be priežasties žeminant N. S., kartą išsakė ketinimą pasielgti pavojingai N. S. sveikatai, neabejotinai sukeldamas mažamečiui neigiamas emocijas, psichologinį nepatogumą, tačiau 2015-12-30 nutarime konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo nustatyti konkretūs fizinio smurto epizodai, nebuvo atskleisti konkretūs įvykiai, šių duomenų neatskleidė ir kiti bylos duomenys, o iki Vaiko teisių apsaugos specialistų apsilankymo 2015-11-18 nebuvo užfiksuotas nei vienas konkretus fizinio smurto prieš vaikus atvejis, o teismas nagrinėdamas administracinės teisės pažeidimo bylą, privalėjo nustatyti konkrečius atvejus, kuomet buvo veikta priešingai vaiko interesams, sukeldamas vaikui neigiamas emocijas, psichologinį nepatogumą, atskleisti konkrečius įvykius, tačiau savo pareigos neįvykdė.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo išvada, kad L. S. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, nes juose yra prieštaravimų dėl prieš jį atliktų veiksmų ir dėl laiko, kai jis galimai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, teigia, kad sūnaus niekuomet nėra skriaudęs, mušęs ar demonstravęs priešiškumą vaiko motinai. Ryšys su vaiku pradėjo silpti 2014 metais, kuomet N. S. ėmė riboti bendravimą su vaiku, o nuo 2015 metų vasaros galimybių su vaiku bendrauti nebeturėjo, jokių santykių su sutuoktine nepalaikė. Jis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad jis prieš vaiką naudojo fizinį smurtą, tuo tarpu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriui rengtame rašte sūnus teigė, kad buvo mušamas ir jam grasinama, apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją sūnus patvirtino, jog buvo prieš jį naudojamas smurtas, apeliantas daro išvadą, kad sūnus galėjo būti primokintas apkalbėti jį, nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl neva panaudojamo fizinio ir psichologinio smurto, nes liudytoja N. S. apklausos metu šiuos parodymus paneigė nurodydama, kad sūnus nėra jai sakęs, kad tėvas fiziškai smurtautų. Apeliantas nurodo, kad jo sūnus nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, patvirtinančio, kad jis naudojo fizinį ar psichologinį smurtą, t.y. tėvo valdžią naudojo priešingai vaiko interesams, todėl jo kaltumas dėl administracinio nusižengimo grindžiamas abejotinais įrodymais, apylinkės teismas nieko nepasisakė dėl administracinės nuobaudos senaties taikymo, nes ATPK 250 str. 7 d. numato, kad administracinio teisės pažeidimo byla negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo administracinę bylą, laikydamasis administracinės bylos nagrinėjimo proceso reikalavimų, nutarimą grindė išsamia byloje ištirtų įrodymų analize, pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad D. S. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, be nuoseklių ir argumentuotų N. S. parodymų, įrodyta L. S. parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinio teisės pažeidimo teisena pradėta po to, kai Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Ulienė 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą nustačiusi, kad D. S. nepadarė veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau buvo nustatyti ATPK 181 straipsnyje numatyti administracinio teisės pažeidimo požymiai (b. l. 3), todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas nutarimu nubaudė D. S. įspėjimu. Apeliantas skunde pakartoja teismo posėdyje dėstytą versiją, kad nei prieš vaiką, nei prieš sutuoktinę fizinio smurto nevartojo, smurtu negrasino, priešiškumo nedemonstravo, girdint vaikams necenzūrinių žodžių nevartojo, tačiau ši jo versija teismo nutarime buvo išsamiai išanalizuota ir paneigta bylos įrodymais, kurie patvirtina, kad D. S. šeimoje elgėsi netinkamai. Tačiau administracinėje byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad apeliantas būdamas L. S. tėvu, būdamas atsakingas už jo auklėjimą, vystymąsi, privalėdamas rūpintis jo sveikata bei ugdymu, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, o priešingas apelianto elgesys neabejotinai sukėlė mažamečiui L. S. neigiamas emocijas, psichologinį nepatogumą, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad D. S. padarė administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 181 str. 1 d. bei nubaudė įspėjimu. Nors D. S. apeliaciniu skundu abejoja L. S. duotų parodymų patikimumu, tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog vien ta aplinkybė, jog liudytojai yra nukentėjusiojo artimi giminaičiai, jų parodymų kritiško vertinimo savaime nesuponuoja. Nesutiktina su apelianto nuomone, kad teismas nagrinėdamas administracinės teisės pažeidimo bylą, privalėjo nustatyti konkrečius atvejus, kuomet buvo veikta priešingai vaiko interesams, sukeltos vaikui neigiamos emocijos, psichologinis nepatogumas, tokiu būdu atskleisti konkrečius įvykius. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliantas pripažintas padaręs pažeidimą, kurio laikotarpis apibrėžtas vienerių metų terminu, t.y. nuo 2014 m. rugsėjo iki 2015 m. spalio mėn. Mažametis liudytojas L. S. duodamas parodymus teisme, negalėjo tiksliai nurodyti datų, tačiau emocinė prievarta yra tėvų ir vaiko kasdieniniai santykiai, nuolatinis netinkamas bendravimas su vaiku, o ne konkretūs įvykiai, todėl natūralu, kad mažametis liudytojas duodamas teisme parodymus negalėjo tiksliai nurodyti aptariamu laikotarpiu įvykusių įvykių laiką. Administracinėje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad būtent aptariamu laikotarpiu L. S. buvo emociškai trikdomas, nutarime skirti administracinę baudą aiškiai nurodyta, kokiais objektyviais veiksmais apeliantas pažeidė vaiko teisę/poreikį, kad būtų su juo elgiamasi pagal jo raidos lygį. Iš paties L. S. parodymų matyti, kad tėvas elgdavosi netinkamai kiekvieną dieną arba kas antrą, o D. S. vaiko amžių neatitinkantis bendravimas su vaiku pasireiškė apelianto neapsaugojimu savo vaiko nuo traumuojančios patirties, todėl surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir teismo nutarimas nepažeidė jo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Nors apeliantas skundu atkreipia dėmesį, jog liudytoja N. S. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, jog sūnus Lukas nėra pasisakęs, kad tėtis fiziškai būtų smurtavęs, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo teigti, kad apeliantas nenaudojo emocinės ar kitos prievartos šeimoje.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad administracinė nuobauda jam paskirta praleidus administracinės nuobaudos paskyrimo terminą. ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo nustatymo dienos, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pažymėtina, kad ši teisės norma nenustato baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą.
D. S. nagrinėjamoje byloje administracinė nuobauda buvo paskirta 2016 m. kovo 23 d., po to, kai dėl jo veikos, numatytos BK 163 str., 2015 m. gruodžio 30 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kurio apskundimo terminas pasibaigė 2016 m. sausio 19 d. Sutinkamai su ATPK 35 straipsnio 2 dalies nuostatomis administracinės nuobaudos apskundimo terminas pasibaigė 2016 m. kovo 20 d. Tačiau ATPK 35 str. 3 d. numato galimybę esant tam tikromis aplinkybėmis minėtą terminą pratęsti, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. motyvuota nutartimi išspendė termino pratęsimo klausimą, kai terminas skirti nuobaudą dar nebuvo pasibaigęs. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminai buvo pratęsti pagrįstai, ir administracinė nuobauda D. S. skirta dar nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams.
Apeliacinio teismo nuomone, pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, remdamasis surinkta bylos medžiaga, savo išvadas tinkamai motyvavo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.