- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- 2-853/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- I. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kabantys sodai“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Ž. atskirąjį skundą ir trečiojo asmens I. P. prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-3818-178/2010 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kabantys sodai“, tretysis asmuo I. P. , dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. Ž. 2009 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Kabantys sodai“ bankroto bylą (b. l. 1-4). Nurodė, kad atsakovas užsiima statybų verslu. Pagal 2009 m. gegužės 4 d. susitarimą dėl preliminarios būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. KS2007/07/19-4A-b3 pakeitimo (b. l. 36) ieškovas laikytinas sumokėjusiu atsakovui 213 783 Lt avansą (86 749 Lt ieškovo dalis + 127 034 Lt ieškovui perleista R. G. dalis), o visa buto su balkonu ir automobilio stovėjimo vieta kaina siekia 296 368 Lt. Pagrindinė sutartis iki 2009 m. gegužės 29 d. nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, tačiau atsakovas ieškovo prašymu gera valia negrąžina sumokėto avanso.
Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. P. 2010 m. vasario 20 d. rezoliucija I. P. , kuriam atsakovas skolingas 4 660 Lt pagal Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4978-141/2008, įtrauktas į bylą trečiojo asmens teisėmis (b. l. 95-98).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kabantys sodai“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 119-124) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą (CPK 95 str. 1 d.). Teigė, kad įmonė moki: atsakovas turi turto už 28,74 mln. Lt, o uždelstų vykdytų skolų – 0,47 mln. Lt. Atsakovas neskolingas darbuotojams, valstybės, savivaldybių ir/arba socialinio draudimo biudžetams. Atsakovas nepripažįsta skolos ieškovui kaip uždelstos vykdyti, nes ji nėra neginčytina ir vykdytina. Atsakovas vykdo stambų gyvenamųjų namų ir komercinių patalpų projektą. AB SEB bankas 2009 m. spalio 1 d. atnaujino projekto kreditavimą, o bankai suteikia (atnaujina) kreditavimą tik mokioms ir funkcionuojančioms įmonėms. Įgyvendinęs minėtą projektą atsakovas tikisi parduoti ieškovui butą su balkonu ir automobilio stovėjimo vieta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą ir atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (b. l. 150-151). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neatitinka nemokios įmonės kriterijų (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Iš atsakovo 2010 m. sausio 27 d. balanso (b. l. 113) matyti, kad įmonė turi turto už 29 693 415 Lt, uždelstų vykdyti skolų – 60 kartų mažiau, t. y. 472 502 Lt (b. l. 109-110).
Šalies argumentai
Ieškovas A. Ž. atskiruoju skundu (b. l. 164) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį ir bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad atsakovo 2010 m. sausio 27 d. balanso eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos“ nurodyta ženkliai didesnė suma – 26,5 mln. Lt. Atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikė 2010 m. vasario 19 d., o kreditorių sąrašą rengė remdamasis 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas nesąžiningas, nes jis skolą ieškovui ir atskirai R. G. kreditorių sąraše laiko neuždelstomis vykdyti, o skola trečiajam asmeniui I. P. , kuri yra vykdytina ir nebegali būti ginčijama, apskritai neįtraukta.
Atsiliepimas
Ieškovas tik 2010 m. vasario 26 d. gavo atsakovo atsiliepimą į ieškinį, tad prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus – atsakovo 2009 m. balandžio 6 d. atsakymą A. A. (vienam iš būsimų statomo objekto pirkėjų) (b. l. 165-174). Atsakyme atsakovas pripažįsta neturįs finansinių galimybių grąžinti A. A. 60 725 Lt avanso. Šio kreditoriaus reikalavimo 2009 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąraše atsakovas taip pat nepripažįsta kaip uždelstos vykdyti skolos. Iš to ieškovas daro išvadą, kad visi atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašo E II.5 eilutėje „Gauti išankstiniai mokėjimai“ nurodyti reikalavimai yra tapatūs (t. y. kyla ir preliminarių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių) ir yra uždelsti, nors atsakovas tvirtina priešingai.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo I. P. 2010 m. kovo 30 d. pareiškimu prisidėjo prie ieškovo atskirojo skundo ir prašo jį tenkinti (b. l. 189).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kabantys sodai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 180-186) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti ieškovui iki 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Anot atsakovo, laikotarpiu nuo kreditorių sąrašo sudarymo (2009 m. gruodžio 31 d.) iki balanso parengimo (2010 m. sausio 27 d.) finansinė situacija iš esmės nepasikeitė. Nepaisant kreditorių sąrašo netikslumų, didžiausias atsakovo kreditorius yra AB SEB bankas, kurio reikalavimas sudaro per 22 mln. Lt ir kuris neturi atsakovui jokių pretenzijų. Neigia esąs skolingas ieškovui ar kitiems būsimiems nekilnojamojo turto pirkėjams, nes preliminarios sutartys nėra nutrauktos ar pasibaigusios kitais pagrindais. Prieštarauja tam, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų ieškovo naujai į bylą pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau: tiek paduodant ieškinį, tiek iki teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme, kuriame buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimas. Ieškovo pateikti nauji įrodymai nėra originalūs dokumentai ar nepatvirtinti įgaliotų asmenų, kaip to reikalauja CPK 114 straipsnio 1 dalis ir 198 straipsnio 2 dalis, todėl neturėtų būti vertinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008). Juo labiau naujai pateikti įrodymai nepatvirtina ieškovo iškeltos versijos, kad visi atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašo E II.5 eilutėje „Gauti išankstiniai mokėjimai“ nurodyti reikalavimai yra uždelsti. Galiausiai net ir hipotetiškai laikant, jog atsakovo skolos ieškovui bei jo nurodytiems būsimiems pirkėjams yra uždelstos, bendra jų skolų suma sudaro 2 % atsakovo turimo turto vertės. Įmonės finansinė būklė turi būti nustatoma iš ūkinės finansinės veiklos rezultatus atspindinčių finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-619/10), o ne iš bet kokių rašytinių įrodymų. Ieškovas daro nepagrįstą išvadą, kad balanso eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos“ atsakovo nurodyta 26 494 797 Lt suma yra uždelstos vykdyti skolos. Pakartojo, jog įmonė neskolinga darbuotojams, valstybės, savivaldybių ar socialinio draudimo biudžetams; vien per šiuos metus atsakovas gavo 823 814 Lt pelno.
Atsakovas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir skundą. Prieš kreipdamasis į teismą ieškovas galėjo pasidomėti atsakovo turimu turtu, registruotu viešame registre, vėliau, iškėlus civilinę bylą, – balansu, kuris neabejotinai įrodo, jog atsakovas yra mokus, tačiau vis tiek atkakliai siekia, kad atsakovui būtų iškelta bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas ir prisidėjimas prie atskirojo skundo atmestini.
Atsakovo prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą ir/ar pagrįstumą tik pagal apskųstą dalį, analizuodamas skunde (jeigu priimtas - atsiliepime į skundą) nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo mokumą, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, tinkamai nustatė turinčias teisinės reikšmės aplinkybes ir tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (lot. lex speciali derogat generali). Įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas) ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų, suteikti galimybę plėtoti verslą toliau ar iš naujo (atkuriamasis, reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Be to, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas atsirasti teisiniam netikrumui. Taigi bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti prievolių kreditoriams.
Bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (-jams) atlyginimą (-us); 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (-iams), kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1-2 p.). Ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo ir skunde apeliantas remiasi abiem pagrindais: tiek įmonės nemokumu, tiek atsakovo prievolių nevykdymu.
Dėl įmonės nemokumo: įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų, kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Balanso eilutė „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai“ reiškia įmonės per kalendorinius metus mokėtinas sumas, bet iš minėtos balanso eilutės negalima spręsti, ar šios sumos uždelstos vykdyti. Apie uždelstas vykdyti prievoles ir jų dydžius sprendžiama vadovaujantis kreditorių sąrašu. Nors, kaip teisingai skunde pastebėjo ieškovas, atsiliepimą į ieškinį atsakovas pateikė 2010 m. vasario 19 d., o kreditorių sąrašą sudarė 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tai per se nepanaikina teismo pareigos ieškoti galimybių ir atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pasikeitimus per laikotarpį nuo ieškinio gavimo iki posėdžio, kuriame nagrinėjamas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad nežymūs kreditorių sąrašo pokyčiai nedaro esminės reikšmės įmonės mokumui. Net jeigu visos atsakovo prievolės kreditoriams, nurodytos kreditorių sąrašo E.II.4 eilutėje „Prekybos skolos“, E.II.5 eilutėje „Gauti išankstiniai mokėjimai“ ir E.II.8 eilutėje „Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos“ būtų uždelstos vykdyti, suminė jų išraiška 3,95 mln. Lt (1,5 mln. Lt + 1,7 mln. Lt + 0,75 mln. Lt) pernelyg maža, kad viršytų pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės (29 mln. Lt). Didžiausias atsakovo kreditorius AB SEB bankas 2010 m. gegužės 6 d. rašte nurodė, kad jis suteikė atsakovui dvi paskolas. Pagal paskolos sutartį Nr. 1740711010259-11 atsakovo negrąžinta pagrindinė kredito suma sudaro 18,4 mln. Lt, uždelstos palūkanos – 2 mln. Lt, delspinigiai – 0,091 mln. Lt, bauda už laiku negrąžintą kredito dalį – 0,37 mln. Lt. Pagal paskolos sutartį Nr. 0020911013051-46 atsakovo negrąžinta pagrindinė kredito suma siekia 4,23 mln. Lt, bauda už laiku negrąžinamą kredito dalį – 0,084 mln. Lt. Nepaisydamas šių pažeidimų, AB SEB bankas paskolos sutarčių nenutraukė ir grąžinti paskolas su priskaičiuotomis palūkanomis bei netesybomis anksčiau termino nereikalavo. Sudėjus atsakovo uždelstą vykdyti 2,5 mln. Lt skolą AB SEB bankui su hipotetiškai laikytinomis uždelstomis 3,95 mln. Lt dydžio skolomis, kurių uždelsimo apeliantas nepagrindė (CPK 178 str.), atsakovas vis tiek yra mokus ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Dėl įmonės viešo paskelbimo ar kitokio pranešimo kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir/ar neketina vykdyti įsipareigojimų: nepagrįstas atsakovo argumentas, kad spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas neturėtų taikyti išimties iš CPK 314 straipsnio ir priimti naujų įrodymų, nes to reikalauja būtinybė užtikrinti byloje viešąjį interesą.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis pagrindas iškelti bankroto bylą yra tada, kai įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (-iams), kad negali atsiskaityti su juo (jais) ir (arba) kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o ne tada, kai įmonė neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Net jeigu skolininkas iš tikrųjų neketina vykdyti savo prievolių, kreditoriai gali siekti atgauti skolą pasitelkęs valstybės prievartos mechanizmą (pvz., teismą, antstolius). Priešingas ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 2 punkto traktavimas reikštų, kad bankroto bylos iškėlimo institutas gali būti panaudotas kaip priemonė nubausti skolininką už tai, jog jis neketina vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, kas nebūdinga civilinei teisei.
Be to, tam, kad būtų pagrindas iškelti bankroto bylą pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 2 punktą, neužtenka pranešti vienam iš kreditorių ar keliems apie negalėjimą atsiskaityti ar ketinimų vykdyti prievoles neturėjimą – reikia viešai paskelbti ar kitokiu būdu pranešti apie tai visiems kreditoriams, kuriuos atsakovas pripažįsta savo kreditoriais. Vienaskaitos forma „kreditoriui“ taikoma tada, kai įmonė turi vieną kreditorių. Tuo atveju, jei įmonė turi daugiau kreditorių, ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytus veiksmus įmonė turi atlikti visų kreditorių atžvilgiu.
Taip pat pabrėžtina, kad atsakovo 2009 m. kovo 20 d. atsakymas A. A. atspindi situaciją, buvusią prieš daugiau kaip 1 metus. Rašte atsakovas siūlė klientui pasirašyti susitarimą, pagal kurį 60 725 Lt dydžio avansą atsakovas įsipareigoja grąžinti per 30 d., skaičiuojant nuo banko sprendimo atnaujinti kredito teikimą. Kaip minėta, AB SEB bankas paskolos sutarčių nenutraukė; atsakovo tikinimu, bankas atnaujino kreditavimą (b. l. 184), tad yra pakankamas pagrindas manyti, jog 60 725 Lt avanso grąžinimo klausimas anksčiau ar vėliau buvo išspręstas klientui priimtinu būdu.
Susiklosčius tokiai situacijai, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, jog egzistuoja bankroto bylos iškėlimo pagrindas, numatytas ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas ir prisidėjimas prie skundo atmetami.
Dėl baudos: teismas turi teisę skirti baudą asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 str.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 str. 1 d.). Šis konstitucinis principas detalizuotas CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Bylos iniciatorius pats pasirenka pažeistų teisių gynybos būdą arba, jo nuomone, geriausią pažeistų teisių gynybos būdą, jei galimi keli variantai (CPK 13 str.), pvz., prašo priteisti skolą ar iškelti skolininkui bankroto bylą. Atsakovas ieškovo piktnaudžiavimą procesu sieja su nepagrįsto ieškiniu ir skundo padavimu. Atsakovo prašymas skirti ieškovui iki 20 000 Lt baudą atmetamas, nes nors ir nustatytas jo reikalavimų nepagrįstumas, bet ieškovo nesąžiningumo atsakovas neįrodė (CPK 178 str.). Prieš kreipdamasis į teismą ieškovas neturėjo tokių atsakovo finansinę būklę atspindinčių įrodymų kaip įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose būtų nurodyti jų adresai, prievolės, skolų dydžiai, atsiskaitymo terminai; informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus (ĮBĮ 9 str. 1 d.). Ieškovo atskirojo skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo mokumo, tačiau kito ieškinyje nurodyto bankroto bylos iškėlimo pagrindo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 2 p.) (b. l. 2), teismas išsamiai neaptarė. Tokiu atveju negalima pripažinti, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovo UAB „Kabantys sodai“ prašymo skirti ieškovui A. Ž. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinti.