Kauno apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. T., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė, įmonė), vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) bei kitiems kreditoriams, nuo 2021 m. kovo 31 d. privalėdamas nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos, vengdamas nemokios įmonės bankroto inicijavimo V. T. pažeidė kreditorės VMI prie FM teises.

Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo išdėstytos visos su V. T. inkriminuotu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė) vadovas nuo 2018-10-22 iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. T.. 2024 m. kovo 12 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 55695,46 Eur. 2024 m. vasario 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2021 metų kovo mėnesio, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Tokiu būdu, Bendrovės vadovas, turėdamas pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM – teises. Žinodamas, kad bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, V. T. turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vėliausiai 2021 m. kovo 31 d. Bendrovės vadovo pareigas ėjusiam V. T. egzistavo neabejotina pareiga, Bendrovei esant nemokiai, inicijuoti jos nemokumo procesą, pateikiant pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Tuo pagrindu pareiškime prašoma iškelti V. T. administracinio nusižengimo bylą už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą ir paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą (b. l. 2 – 7).

Pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pateikusiai institucijai apie šios bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Šios institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė teismui prašymo atidėti šios bylos nagrinėjimą, priešingai prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Esant tokioms aplinkybėms, byla išnagrinėta nedalyvaujant pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pateikusios institucijos įgaliotam atstovui (ANK 630 straipsnis). Pažymėtina, jog institucija šioje byloje 2024 m. liepos 15 d. pateikė prašymą nutraukti šią administracinę bylą, kadangi nepalaiko pateikto pareiškimo, kuris, vadovaujantis naujai suformuota teismų praktika, nebesudaro pagrindo asmenį traukti administracinėn atsakomybėn.

Teismo posėdyje atsakomybėn patrauktas asmuo V. T., būdamas tinkamai informuotas, nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ir kitokių prašymų negauta. Pažymėtina, kad V. T. buvo tinkamai informuotas apie posėdžio laiką ir vietą per darbovietę, be to, jo atžvilgiu teismo nutarčių pagrindu buvo taikytas tris kartus atvesdinimas, tačiau jis nebuvo rezultatyvus, kas rodo, jog asmuo vengia būti atvesdinamas, o būdamas tinkamai informuotas vengia atvykti į teismo posėdį, užima pasyvią procesinę padėtį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis ANK 629 straipsnio 2 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi byla nagrinėtina nedalyvaujant V. T. rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Pagal ANK 565¹ straipsnį, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; <...>. Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismas pažymi, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti padaryti alternatyviomis veikomis, viena jų yra pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui. Ši teisės norma yra blanketinė ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT- 26- 719/2020, 2AT-2-303/2021).

Pažymėtina, kad anksčiau galiojusiame Įmonių bankroto įstatyme buvo aiškiai įtvirtinta juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų pareiga per įstatyme nustatytą konkretų terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Jokių papildomų procedūrų, kurias turėtų atlikti juridinio asmens atsakingi asmenys prieš kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įstatymas nenurodė. Tuo tarpu, pagal galiojančio JANĮ nuostatas, juridinio asmens nemokumo atveju pirmiausia yra pradedamas nemokumo procesas, šio proceso metu, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra atliekama aiškiai apibrėžta ikiteisminė teisinė procedūra ir nustatytos konkrečios pareigos juridinio asmens vadovui. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte yra nurodoma, kad jeigu juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas taip pat privalo imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti ir vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.

JANĮ 8 straipsnis nustato nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, tvarką. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. To paties straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos. Taigi JANĮ yra išsamiai reglamentuota juridinio asmens nemokumo proceso vykdymo eiga iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kurio (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti, jei bus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.

Pagal kasacinį teismą, neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo, nes pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Taigi, teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas išaiškino, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024).

Nagrinėjamoje byloje bendrovės, kuriai aktualiu bylai laikotarpiu vadovavo V. T., nemokumo faktą įrodo tai, jog pagal kreditorės VMI 2023 m. gruodžio 7 d. pareiškimą Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą, nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 20 d. Šioje nutartyje konstatuota, jog įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų, duomenų, kad įmonės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad įmonės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra, todėl tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką.

Taigi šiuo atveju byloje nustatyta, jog V. T. vadovaujamai bendrovei tapus nemokia, šis nevykdė JANĮ reikalavimų, neatliko jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti, neinicijavo nemokumo proceso, t. y. neatliko veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą ir nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, jis elgėsi pasyviai. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad V. T. veika (neveikimas) dėl nemokumo proceso neinicijavimo neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui bendrovių vadovai atsakė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios JANĮ nuostatos nukreipia į nemokumo procesą, kurio procedūrų nevykdymas, nepateikiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pateikiant pavėluotai teismui, nepatenka į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024). Nesant V. T. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti V. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.