Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. L. ir S. L. pareiškimus suinteresuotiems asmenims UAB „Ūkio banko lizingas“, antstolei B. Č., BAB bankas „Snoras“, antstolei B. P., UAB „General Financing“, antstoliui D. J., antstolei M. G., Trakų kredito unijai, UAB „Gelvora“ (AB „Swedbank“ teisių ir pareigų perėmėja ir AB „Citadele“ bankas teisių ir pareigų perėmėja pagal su I. L. sudarytą sutartį Nr. ABL/00704/1) ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens UAB „Gelvora“ (AB „Swedbank“ teisių ir pareigų perėmėja ir AB „Citadele“ bankas teisių ir pareigų perėmėja pagal su I. L. sudarytą sutartį Nr. ABL/00704/1 (t. 1, b.l. 128-129) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškėjos I. L. pareiškimą (t. 1, b.l. 123-124) nurodė, jog nesutinka, kad pareiškėjai I. L. būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Nurodė, kad pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nėra nurodyti konkretūs sandoriai, kurių įvykdymo terminai pareiškimo parengimo dienai yra suėję, nėra išvardintos sudarytų sandorių datos. Neaišku, ar sandoriai nebuvo būtini, ar pareiškėja galėjo suvokti, kad finansiniais įsipareigojimas tik sunkina savo padėtį ir jų įvykdyti negalės. Pareiškėja, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog sudarydama skolinimosi sandorius vienas po kito sunkina savo finansinę padėtį ir mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat svarbi aplinkybė, kam buvo sudaromi sandoriai, pagal kuriuos pareiškėja yra neatsiskaičiusi. Pareiškėjos pateiktame finansinių įsipareigojimų sąraše sudarytos sutartys nėra tinkamai pagrįstos (nenurodytos sutarčių sudarymo datos, būtinybė prisiimti finansinius įsipareigojimus, sutarčių sudarymo metu tikslios gaunamos pajamos ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Gelvora“ nuomone, pareiškėjai nepateikus išsamaus paaiškinimo dėl prisiimtų finansinių įsipareigojimų, kiltų pagrįsta abejonė dėl pareiškėjos sąžiningumo kreditorių atžvilgiu. Remiantis tuo kas išdėstyta, bei tuo, kad pareiškėjos sudaryti sandoriai buvo nepagrįsti bei veiksmai galimai buvo nesąžiningi ir lėmė jos nemokumą, tai laikytina priežastimi atsisakyti pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Atkreipė dėmesį į FABĮ 1 str. 1 d. tikslą atkurti fizinių asmenų mokumą siekiant teisingos kreditorių ir skolininkų pusiausvyros, o ne panaikinti esamus skolininko įsiskolinimus. Nurodė, jog pareiškėja nurodo gaunanti itin mažas pajamas, t.y. jos pajamų nepakanka tenkinti būtiniausiems poreikiams, dengti administravimo išlaidoms bei tenkinti kreditorių reikalavimams. Šiuo atveju pareiškėjai iškėlus bankroto bylą, nebūtų pasiektas FABĮ tikslas ir būtų nepagrįstai pažeisti kreditorių interesai. Daro išvadą, kad teismas negali kelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti daugiau pajamų, o tai reiškia, neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Iškėlus bankroto bylą, pareiškėja negalėtų vykdyti įstatyme nustatytos procedūros. Atsiliepimo į pareiškėjo S. L. pareiškimą nepateikė.

Atsisakytina iškelti bankroto bylą.

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 str. 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

FABĮ 2 str. 2 d. įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau tekste – MMA). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų.

Pareiškėjai I. L. (buv. L.) ir S. L. 1979-11-02 sudarė santuoką. (t. 1, b.l. 52-53) Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-24 nutartimi nustatyta, kad skolininkei I. L. priklauso ½ dalis sutuoktinio S. L. darbo užmokesčio. (t. 2, b.l. 56) Taigi tuo pačiu konstatuotina, jog I. L. sutuoktinis S. L. yra taip pat atsakingas už I. L. skolas.

Byloje esantys duomenys patvirtina (t. 2, b.l. 77, 84, 86), jog pareiškėjas S. L. savo pareiškime nurodytiems kreditoriams UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „General Financing“, UAB „Šiaulių banko lizingas“ įsipareigojimų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad minėti kreditoriai pareiškėjo S. L. patys nelaiko savo skolininku, iš pareiškėjui S. L. tenkančios ½ dalies bendro įsipareigojimų balanso kartu su pareiškėja I. L. yra atimami įsipareigojimai minėtiems kreditoriams ir įsipareigojimai UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „General Financing“ bei UAB „Šiaulių banko lizingas“ pripažintini tik pareiškėjos I. L. įsipareigojimais.

Byloje esantys duomenys patvirtina (t. 1, b.l. 8-9, 23-31, 71, 85-88, 96-97, 106-107, 117-118; t. 2, b.l. 30-34, 54-56, 77, 84, 86), kad pareiškėjo S. L. prievolinių įsipareigojimų, kurių vykdymo terminas yra suėjęs, dydis sudaro 8432,52 Eur, t.y.:

Nr.KreditoriusĮsipareigojimo dydis Eur1.antstolė M. G.333,892.antstolė B. Č.316,703.antstolė B. P.305,844.antstolis D. J.856,445.AB „Citadele“ bankas2068,796.Trakų kredito unija919,407.UAB „Gelvora“1915,368.BAB bankas „Snoras“1716,10 VISO: 8432,52 Eur

Byloje esantys duomenys patvirtina (t. 1, b.l. 8-9, 23-31, 71, 85-88, 96-97, 106-107, 117-118), kad pareiškėja I. L. turi prievolinių įsipareigojimų, kurių vykdymo terminas yra suėjęs. I. L. kreditoriai:

Nr.KreditoriusĮsipareigojimo dydis Eur1.UAB „Ūkio banko lizingas“1802,542.antstolė M. G.554,773.antstolė B. Č.316,704.antstolė B. P.305,845.UAB „General Financing“3603,396.antstolis D. J.974,917.AB „Citadele“ bankas2068,798.Trakų kredito unija919,529.UAB „Gelvora“1915,3610.UAB „Šiaulių banko lizingas“1551,7311.BAB bankas „Snoras“1716,10 VISO: 15729,65 Eur

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b.l. 40-41, t. 2, b.l. 25, 28), pareiškėjų vardu transporto priemonių nėra registruota, lėšų likučiai „Swedbank“, AB banko sąskaitose yra 0,00 Eur (t. 1, b.l. 38; t. 2, b.l. 29). Pareiškėja yra darbinga ir dirbanti, teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pajamas sudaro apie 320 Eur per mėnesį darbo užmokestis. Pareiškėjo S. L. mėnesines pajamas sudaro apie 263,15 Eur pareigūnų ir karių valstybinė bei netekto darbingumo pensijos. Pareiškėjos poreikiams tenkinti iki įsidarbinant (duomenys neskelbtini) kas mėnesį reikėjo 34,75 Eur (120 Lt) (t. 1, b.l. 13), teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu tam galėtų skirti daugiau lėšų, tačiau kiek – nenurodė. Pareiškėjo tvirtinimu, jo poreikiams tenkinti kas mėnesį reikia 141,91 Eur (490 Lt) ( t. 2, b.l. 43).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai turi žalingų įpročių, t.y. jie nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniais lošimais ir t.t., dėl kurių jie būtų tapę nemokūs. Pareiškėjai nėra bausti už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 str. Pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nutrauktas fizinio asmens bankroto procesas ar praėję 10 metų laikotarpis nuo fizinio asmens bankroto pabaigos.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo S. L. pradelstų skolinių įsipareigojimų dydis yra 8432,52 Eur, o I. L. pradelstų skolinių įsipareigojimų dydis yra 15729,65 Eur, t.y. pradelsti įsipareigojimai viršija FABĮ 2 str. 2 d. numatytą asmens nemokumo būklę patvirtinančią sumą (25MMA (7500 Eur)). Pareiškėjai likvidaus turto, kurį pardavus galėtų padengti bent dalį įsipareigojimų, neturi. Visgi Fizinių asmenų nemokumo būklė ir ribojimo iškelti bankroto bylą sąlygų nebuvimas nesudaro besąlygiško pagrindo iškelti asmeniui bankroto bylą.

Kaip jau buvo minėta, FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti būtent sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 yra nurodyta, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui.

Kaip nurodyta cituojamojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, nagrinėjant bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimą turi būti ištirtos visos aplinkybės lėmusios skolų atsiradimo pagrindą ir dėl ko pareiškėjas tapo nemokus. Pareiškėja I. L. teismui pateiktame pareiškime nurodė, jog imti paskolas ją privertė susidariusi sunki materialinė padėtis dėl sutuoktinio ligos, teismo posėdžio metu nurodė kitą skolinimosi priežastį – dar prieš ženklų sutuoktinio sveikatos būklės pablogėjimą ji ėmė paskolas būsto, kuriame gyvena, remontui, pirties statymui bei aplinkos tvarkymui. Pareiškėjas S. L. taip pat nurodė, jog paskolą, kurią jam pavyko grąžinti, buvo paėmęs būsto remontui. Pažymėtina, jog remiantis pareiškėjos parodymais, ji, atskaičius mokesčius uždirbdama apie 2000-2500 Lt, 2004-2007 metais iš viso paėmė apie 52500 Lt (15205,06 Eur) paskolų 4-6 metų laikotarpiui. Pareiškėja negalėjo įvardinti, kokio dydžio palūkanos buvo skaičiuojamos už paimtus kreditus ir kokios turėjo būti galutinės grąžintinų kreditų su priskaičiuotomis palūkanomis sumos. Pareiškėja taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kokias iš tikrųjų pajamas ji gaudavo kreditų ėmimo metu, dėl to negalima objektyviai įvertinti, ar ji apskritai turėjo realią galimybę vykdyti savo įsipareigojimus. Pareiškėjų teiginiai teismo posėdžio metu, jog kreditai buvo panaudoti būsto remontui vertintini kritiškai, kadangi pareiškėjai nepateikė jokių su tuo susijusių rašytinių įrodymų. Kita vertus, net ir nustačius, jog kreditai buvo panaudoti taip, kaip pareiškėjai teigė teismo posėdžio metu, vis tiek pripažintina, kad lėšos buvo naudojamos ne būtiniausiems poreikiams tenkinti, o tenkinti tokius poreikius, kurie nėra būtini ir kilę iš pareiškėjų noro gyventi ne pagal jų finansines galimybes. Pareiškėja, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog sudarydama vieną po kito skolinimosi sandorius ji sunkina savo finansinę padėtį ir mažina savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Besaikis kreditų paėmimas laikytinas pažeidžiančiu pareiškėjų kreditorių teises, nes pareiškėja neprivalėjo sudaryti minėtų sandorių (teismui nepateikta duomenų, pagrindžiančių būtinybę sudaryti minėtas kredito sutartis), todėl tokie pareiškėjos veiksmai, o taip pat – ir pareiškėjo – jos sutuoktinio, kuris, gyvendamas kartu su pareiškėja viename name, negalėjo nežinoti apie jos imamus vis naujus kreditus, negali būti laikomi sąžiningais. Svarbu ir tai, kad gyvenamasis būstas, kurio remontui ir aplinkos tvarkymui neva buvo imami kreditai, net nepriklauso pareiškėjams.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs kreditų paėmimo aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjai neteisingai įvertino savo mokumą, poreikių ir galimybių grąžinti gautus kreditus, paskolas, taip pat mokėti palūkanas santykį. Pareiškėjai faktiškai prisiėmė finansinius įsipareigojimus pagal kredito sutartis, kurių neprivalėjo sudaryti, ir žinodami, kad realiai jų negalės vykdyti, sudarinėjo vis naujas sutartis ir taip patys sau sukėlė nemokumą. Tokie pareiškėjų veiksmai, teismo nuomone, negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti pareiškėjus buvus nesąžiningais kreditorių atžvilgiu, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo nėra, pareiškimai atmestini, bankroto bylą kelti atsisakytina.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą pareiškėjams, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Kaip jau buvo minėta, FABĮ tikslas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Asmuo, kuris neturėdamas pakankamai lėšų, tačiau norėdamas gyventi ne pagal turimas pajamas, ima eilę vartojimo kreditų ir ar paskolų ir naudoja savo poreikiams ar užgaidoms tenkinti, o vėliau nusprendžia nusimesti finansinę naštą – negali būti laikomas sąžiningu asmeniu ir jam nėra suteikiama teisė bankrutuoti, t.y. išvengti nesąžiningais veiksmais prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymo. Priešingu atveju FABĮ taptų ne įrankiu sąžiningam asmeniui atkurti mokumą, o priemone nesąžiningiems asmenis tam tikrą laiko tarpą „pagyventi kitų asmenų sąskaita“ (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. 2S-1384-658/2014).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismų praktiką, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuotina, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjams bankroto byla nekeltina (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-03-26 sprendimu Nr. (1.7)S-968 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai I. L. suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant ją nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.

Nagrinėjamoje byloje susidarė 81,50 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, t.y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Atsisakius iškelti pareiškėjams bankroto bylą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš pareiškėjo priteistina ½ minėtų bylinėjimosi išlaidų valstybei, t.y. 40,75 Eur (CPK 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p., CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d., 290-291 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti iškelti I. L. ir S. L. fizinio asmens bankroto bylą.

Priteisti iš S. L. 40,75 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.