Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdamas atsakovei UAB „Tetija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. (J. S.) ieškinį atsakovei UAB „Tetija“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Ieškovas nesilaikė Statybos atliekų tvarkymo taisyklių 6 punkto reikalavimų dėl atliekų apskaitos žurnalo pildymo ir statybinių atliekų apskaitos vedimo. Nurodė, jog baigiamasis aktas dėl ieškovo atliktų darbų negali būti ir nėra pasirašytas, iki ieškovas (subrangovas), pateiks privalomą, pagal teisės aktus, statybinių atliekų tvarkymo apskaitos ir ataskaitų dėl jų tinkamo utilizavimo dokumentaciją. Ieškovas šių duomenų net nėra įtraukęs į statybos darbų žurnalą; mano, jog nesant pasirašyto baigiamojo akto, ieškovo apsiimti atlikti statybos darbai nėra laikomi užbaigtais, taigi, ieškovas (subrangovas) nėra pilnai įvykdęs sutartį, todėl neturi teisės reikalauti pilno atsiskaitymo už nepilnai atliktą darbą.

II . Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

11. Ieškovas nepateikė statybos atliekų utilizavimo dokumentacijos, todėl Baigiamasis aktas nėra pasirašytas ir ieškovo statybos darbai nėra laikomi užbaigtais. Taigi, ieškovas (Subrangovas) nėra pilnai įvykdęs Sutartį, todėl neturi teisės reikalauti pilno atsiskaitymo už nepilnai atliktą darbą (Sutarties 1.4, 5.4 – 5.6 punktai).

12. Ieškovas tik prieš paskutinį teismo posėdį pateikė į bylą kitos įmonės UAB „Avuntė“ atliekų deklaracijas – dėl viso 30 kub. m. utilizuotų statybinių atliekų, kuriose, be to, atliekų turėtoja nurodyta šį įmonė, o ne ieškovas. Darant prielaidą neva minėtos atliekų deklaracijos yra tinkamos (pagal teisės aktų imperatyvą, atliekų turėtojų turėjo būti nurodytas būtent ieškovas, o ne kita įmonė, – priešingu atveju šios atliekų deklaracijos negali būti laikomos tinkamu įrodymu, jog ieškovas pateikė atliekas utilizavimui), bendras utilizuotų atliekų kiekis sudarė tik 30 kub. m. Atsakovė 2018-04-19 pateikė į bylą jos paskaičiavimų lentelę „Griovimo darbų kiekio (kv. metrais) perskaičiavimas į šiukšlių tūrį (kubiniais metrais) - pagal Lokalinę sąmatą (Sutarties priedą)“, iš kurios aiškiai (net darant prielaidą dėl skaičiavimų paklaidų) matosi, kad Lokalinėje sąmatoje numatytų griovimo darbų atliekų tūris sudarė ne mažiau kaip 165,94 kub. m. Taigi, ieškovas nepateikė įrodymų dėl didžiosios apie 136 kub. m. dalies jo statybinių atliekų utilizavimo.

13. Sutarties 6.2 punkte nustatyta“ „Subrangovas sumoka Rangovui 5 (penkių) procentų dydžio nuo kiekvieno atliktų Darbų akto vertės sumą už Rangovo jam teikiamas paslaugas, kuri nėra ginčijama ir įrodinėjama. Rangovas ją gali išskaityti iš Subrangovui mokamų sumą“ Pagal ieškovo pateiktos sąskaitos – faktūros 12 200 EUR vertę, šį išskaita sudarė 12 200 EUR * 5% = 610 EUR. Sutarties šalys yra verslininkai (verslo subjektai). Ši Sutarties nuostata yra konkreti ir aiški, ieškovas neįrodė neva ir kodėl būtų jos nesupratęs. Šalys susitarė, kad ši išskaita nėra įrodinėjimo objektas. Taigi ši – dviejų verslo subjektų laisva valia pasirašytos Sutarties teismine tvarka nenuginčyta nuostata turi jos šalims įstatymo galią.

17. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.694 str. 4 d., darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. TET 2017/05/ 10­01 STSUB /1 (toliau - Darbų aktas 1) ir darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. TET 2017/05/ 10-02 STSUB /1 (toliau - Darbų aktas 2) pasirašė vienašališkai. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Taigi, atsakovas, pasirašydamas Darbų aktą 1 ir Darbų aktą 2, pripažino, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir dėl to atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui už jo atliktus darbus, t.y. sumokėti 8'800 Eur ir 492,80 Eur delspinigių už praleistą terminą (Subrangos sutarties 7.1 punktas).

18. Subrangos sutarties 5.1 punktas numato, kad subrangovas visus darbus atlieka laikydamasis galiojančiu statybos normatyvinių dokumentų. STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai", kuriuo atsakovas remiasi savo apeliaciniame skunde, yra netekęs galios nuo 2017-01-01, o Subrangos sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2017-05-10. Taigi, vadovaujantis 2017-01-01 įsigaliojusio Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo, įtvirtinto STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statybos priežiūra" (toliau - Reglamentas) 4 priedo 2 punktu, statybos darbų žurnalas Nr. 1 yra laikomas pagrindiniu ir už jo pildymą ir saugojimą atsako rangovas. Subrangos sutarties pirmame puslapyje yra nurodyta, kad rangovas - UAB „Tetija", atstovaujama direktoriaus G. K., t.y. atsakovas, o subrangovas - J. S. (ieškovas). Reglamento 7 punkte yra nurodyta, kad jei rangovas perduoda papildomus žurnalus subrangovams, perdavimo faktas nurodomas papildomo žurnalo tituliniame lape ir patvirtinamas subrangovo ar jo įgalioto asmens parašu, taip pat pagrindinio žurnalo F-6 formoje. Esamu atveju nėra jokių papildomų žurnalų, joks statybos žurnalas nebuvo perduotas ieškovui, nėra ieškovo parašo žurnale, patvirtinančio apie žurnalo perdavimą ieškovui.

19. Ieškovas pagal teisinį reglamentavimą negali pats išvežti ir utilizuoti statybos atliekų, jis pasinaudojo atliekų išvežimo įmonės UAB „Avuntė" paslaugomis (todėl būtent ši įmonė, o ne pats ieškovas ir turėjo atliekų išvežimą patvirtinančius dokumentus).

20. Atsakovo pateikta lentelė „Griovimo darbų kiekio (kv. metrais) perskaičiavimas į šiukšlių tūrį (kubiniais metrais) pagal Lokalinę sąmatą (Sutarties priedą)" negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas, nes pasirinktos medžiagos nurodytos pagal parduotuvių duomenis neatsižvelgiant į aplinkybę, kad ardomos patalpos buvo statytos seniai (1959-1960 metais).

21. Vien tik tinkamos dokumentacijos nepateikimas ar jos nesutvarkymas (tuo atveju jei teismas laikytų kad ieškovas turėjo pareigą tinkamai įforminti atliekų išvežimą ir to nepadarė) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad prievolės pagal Subrangos sutartį nebuvo įvykdytos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

24. Apeliantas teigia, kad atsakovas praleido CPK 307 str. 1 d. numatytą terminą apeliaciniam skundui pateikti, neprašė teismo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti (CPK 307 str. 2 d.), nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių terminas skundui pateikti buvo praleistas, todėl skundas nenagrinėtinas.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, apeliacinio skundo priėmimo klausimas jau išspręstas 2018-06-12 pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija. Terminas praleistas tris dienas, todėl būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo vienašališkai pasirašyti Darbų aktas 1 ir Darbų aktas 2 nėra nuginčyti įstatymų numatyta tvarka, atsakovas jų neginčijo ir pirmosios instancijos teisme, todėl Darbų aktas 1 ir Darbų aktas 2 turi šalims juridinę galią. Būtent vienašališkai pasirašytų Darbų aktų pagrindu ieškovas kreipėsi į teismą, dėl to nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovo darbų užbaigtumą gali patvirtinti tik baigiamasis aktas ir tik juo pagrindu ieškovas gali reikalauti atsiskaitymo pagal Subrangos sutartį.

27. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama vien su dvišalio atliktų darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-2005; 2007-11-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taip pat ir aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti, kadangi užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).

28. Vadovaujantis CK 6.694 straipsniu, užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus, tačiau jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą pasirašyti ir aktą pasirašo kita šalis. Žymos apie atsisakymą pasirašyti nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, tačiau užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Be to, būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.).

29. Nagrinėjant šį ginčą pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas yra pripažinęs, kad ieškovas darbus, įskaitant atliekų išvežimą, pagal Subrangos sutartį, yra atlikęs. Dėl to nesant ginčo, kad darbai buvo netinkamai atlikti (esamu atveju ginčas kilęs tik dėl statybos atliekų išvežimo dokumentacijos užpildymo), atsakovas gali faktiškai naudotis ieškovo atliktais darbais, dėl to vengimas atsiskaityti su ieškovu tik tuo pagrindu, kad nėra pasirašytas galutinis darbų perdavimo-priėmimo aktas, turi būti vertinamas kaip atsakovo nepagrįstas vengimas atsiskaityti su ieškovu.

30. Pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 str.). Užsakovas (šiuo atveju rangovas) turi pareigą priimti rangovo (šiuo atveju subrangovo) perduodamus darbus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada yra galima atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta aukščiau nurodytų aplinkybių. Priešingai, 2017-09-21 atsakovas priėmė tarpinius darbų perdavimo priėmimo aktus - Darbų aktą 1 ir Darbų aktą 2 iš ieškovo ir juos pasirašė. Atsakovas pasirašydamas minėtus aktus nenurodė jokių pastabų, neišreiškė jokių pretenzijų dėl ieškovo atliktų darbų. Vadovaujantis CK 6.662 str. 2 d., darbų trūkumų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima. Taigi, atsakovas, pasirašydamas Darbų aktą 1 ir Darbų aktą 2, pripažino, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir dėl to atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui už jo atliktus darbus, t.y. sumokėti 8'800 Eur ir 492,80 Eur delspinigių už praleistą terminą (Subrangos sutarties 7.1 punktas).

31. Subrangos sutarties 5.1 punktas numato, kad subrangovas visus darbus atlieka laikydamasis galiojančiu statybos normatyvinių dokumentų. Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai", kuriuo atsakovas remiasi savo apeliaciniame skunde, yra netekęs galios nuo 2017-01-01, o Subrangos sutartis tarp šalių buvo pasirašyta 2017-05-10. Taigi, vadovaujantis 2017-01-01 įsigaliojusio Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo, įtvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statybos priežiūra" (toliau - Reglamentas) 4 priedo 2 punktu, statybos darbų žurnalas Nr. 1 yra laikomas pagrindiniu ir už jo pildymą ir saugojimą atsako rangovas. Subrangos sutarties pirmame puslapyje yra nurodyta, kad rangovas - UAB „Tetija", atstovaujama direktoriaus G. K., t.y. atsakovas, o subrangovas - J. S. (ieškovas). Reglamento STR 1.06.01:2016 7 punkte yra nurodyta, kad jei rangovas perduoda papildomus žurnalus subrangovams, perdavimo faktas nurodomas papildomo žurnalo tituliniame lape ir patvirtinamas subrangovo ar jo įgalioto asmens parašu, taip pat pagrindinio žurnalo F-6 formoje. Esamu atveju nėra jokių papildomų žurnalų, joks statybos žurnalas nebuvo perduotas ieškovui, nėra ieškovo parašo žurnale, patvirtinančio apie žurnalo perdavimą ieškovui. Dėl to nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas turėjo pildyti statybos darbų žurnalą, nes tokios pareigos nėra nei pagal teisės aktus, nei pagal pačią Subrangos sutartį (Subrangos sutarties 5.1 punktas).

32. Ieškovas pateikė atsakovo prašomus atliekų išvežimo dokumentus. Ieškovas pagal teisinį reglamentavimą negali pats išvežti ir utilizuoti statybos atliekų, todėl jis pasinaudojo atliekų išvežimo įmonės UAB „Avuntė" paslaugomis (todėl būtent ši įmonė, o ne pats ieškovas ir turėjo atiliekų išvežimą patvirtinančius dokumentus). Teismui pateiktoje 2017-05-29 statybinio laužo atliekų sutartyje Nr. S1705/17, sudarytoje tarp ieškovo ir UAB „Avuntės", matyti, jog, pagal šios sutarties 1 punktą, UAB „Avuntė" įsipareigojo teikti statybinių atliekų išvežimo paslaugas iš vietovės, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. iš vietovės, kurioje, pagal Subrangos sutarties 1.6 punktą, demontavimo ir atliekų išvežimo darbus atliko ieškovas. Byloje taip pat yra pateiktos atliekų deklaracijos Nr. 170605­09, Nr. 170619-01 ir Nr. 170620-09, kurios patvirtina, kad UAB „Avuntė" atliekas perdavė utilizuoti UAB „Atliekų rūšiavimo centrui".

33. Atsakovo pateikta lentelė „Griovimo darbų kiekio (kv. metrais) perskaičiavimas į šiukšlių tūrį (kubiniais metrais) pagal Lokalinę sąmatą (Sutarties priedą)" negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas, nes, kaip pats nurodė atsakovo atstovas, medžiagos, pagal kurias buvo skaičiuojamas atliekų susidarymas, buvo pasirinktos iš šių dienų statybos priemonių internetinių parduotuvių, nevertinant faktinių griaunamų konstrukcijų duomenų, neatsižvelgiant į tai, kad demontavimo darbai buvo atlikti senos statybos pastate (pastato adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo naudotos tuometinės statybos medžiagos, kurios skyrėsi nuo šiandieninių statybos tendencijų. Todėl preliminarūs skaičiavimai nėra tikslūs ir tuo aspektu, kad skiriasi faktiškai demontuotos medžiagos ir medžiagos, kurių pagrindu skaičiuotas medžiagų svotis ir tūris.

34. Sutiktina, kad vien tik tinkamos dokumentacijos nepateikimas ar jos nesutvarkymas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad prievolės pagal Subrangos sutartį nebuvo įvykdytos. Konkrečiai vertinant Subrangos tekstą, skyriuje „Apmokėjimo sąlygos“ 6.3 punkte nustatyta, kad rangovas turi teisę sulaikyti visus mokėjimus, jeigu dėl Subrangovo kaltės darbai atliekami nekokuybiškai – iki Darbų kokybė bus ištaisyta, nepašalinti pateiktų darbų defektai – iki bus pašalinti visi defektai, darbai atliekami atsiliekant nuo Darbų vykdymo grafiko – iki bus panaikintas šis atsilikimas. Taigi atsakovo atsikirtimuose nurodytas atliekų išvežimą patvirtinančių dokumentų nepateikimas ar netinkamų dokumentų pateikimas kaIP mokėjimo sulaikymo pagrindas Subrangos sutartyje nenumatytas. Dėl šios priežasties remiamasi sutarties privalomumo principu (CK 6.189 str. 1 d.) atsakovas privalo atsiskaityti su ieškovu.

35. Atsakovas atskirsdamas į ieškinį nurodo, kad, vadovaujantis Subrangos sutarties 6.2 punktu, atsakovas turi teisę išskaityti iš ieškovui mokamų sumų 5 (penkių) procentų dydžio nuo kiekvieno atliktų Darbų akto vertės sumą už atsakovo Ieškovui teikiamas paslaugas.

36. Sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str.). Byloje nustatyta, kad Sutartį pasiūlė atsakovas, kuris nėra ieškovui teikęs jokių paslaugų. Net pačioje Subrangos sutartyje nėra nurodyta, kad atsakovas turi ar gali teikti kokias nors paslaugas ieškovui. Priešingai, pagal Subrangos sutartį, paslaugas teikiantis asmuo yra ieškovas. Todėl esamu atveju atsakovas neturi teisės remtis Subrangos sutarties 6.2 punktu ir atlikti 5 procentų dydžio nuo kiekvieno atliktų Darbų akto vertės sumos išskaitymą iš ieškovui mokamų sumų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė šios Subrangos sutarties normos ir priteisiamo atlyginimo nemažino išskaitymo suma.

37. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

38. Apeliacinį skundą atmetus ieškovui iš atsakovo priteisiama ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – iš viso 521,10 Eur.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. S. (J. S.) ieškinį iš atsakovės UAB „Tetija“ 521,10 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.