Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Tomui Buškevičiui,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2016 m. liepos 14 d. apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apleistame pastate, esančiame Kauno g. 57, Veiveriai, Prienų r., smogė rankomis ne mažiau penkis smūgius E. A. į veidą ir sukėlė fizinį skausmą, nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų, spyrė kojomis ne mažiau penkis kartus į pilvą ir lytinius organus, tuo nukentėjusiajam E. A. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl šlapimo pūslės plyšimo. Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje (I t., b. l. 87 – 90).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus bylos medžiagą, aukščiau minėtų liudytojų A. N. ir G. N. parodymus, konstatuotina, kad šie parodymai yra prieštaringi tarpusavyje ir neatitinkantys byloje esančių rašytinių duomenų, kadangi A. N. parodė, kad 2016 metais jos sūnus G. N. apskritai nebuvo Lietuvoje, tačiau tai paneigia tiek pačio G. N. parodymai, kad tais metais jis du kartus buvo grįžęs į Lietuvą ir apsistojęs motinos A. N. gyvenamosios vietos adresu, tiek byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas, pagal kurį 2016 m. liepos 11 d. jam dalyvaujant Prienų rajono apylinkės teisme jis buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Be to, G. N. parodė, kad 2016 m. liepos 9 ar 10 dieną išvyko iš Lietuvos, tačiau kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro duomenų, Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų 2016 m. liepos 11 d. jis asmeniškai dalyvavo Prienų rajono apylinkės teisme bylos nagrinėjime. Pažymėtina, kad kaip specialusis liudytojas apklaustas G. N. neprisiekia ir neatsako už melagingus parodymus kaip liudytojas (BPK 80 straipsnio 1 punktas, 82 straipsnio 3 dalis, 83 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad minėto asmens parodymai nesutapo su byloje esančia medžiaga, jais nesivadovautina.

Dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 135 straipsnio 1 dalyje

Nusikalstama veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas. Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota), kurios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius. Kai veika padaroma tyčinėmis bendromis kelių asmenų pastangomis nustatomas bendrininkavimas. Sunkus kūno sužalojimas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės, kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo procese, visi jie yra šio nusikaltimo vykdytojai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Tai yra tais atvejais, kai nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti sunkų sveikatos sužalojimą, arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, tai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese. Sprendžiant klausimą, kurie iš smurtą prieš nukentėjusįjį asmenį panaudoję asmenys atsako už sunkų sveikatos sutrikdymą, turi būti įvertintas kiekvieno iš jų panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas ir tai, ar šio smurto pobūdis ir intensyvumas yra tokie, kurie patvirtina asmens tyčią nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyti sveikatą (kasacinės nutartys: Nr. 2K-558/2010, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-17-648/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014; 2K-252-677/2016).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius nusikaltimą.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. BK 141 straipsnyje nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Byloje nėra ginčo, kad 2016 m. liepos 14 d. apie 15 val. Veiverių miestelyje, Prienų r., E. A. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. jam dėl patirtų smūgių (trauminio poveikio) plyšo šlapimo pūslė, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, šias aplinkybes patvirtino specialisto išvada ir specialisto parodymai teismo posėdžio metu.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai taip pat nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2016 m. liepos 14 d. apie 15 val., apleistame pastate, adresu Kauno g. 57, Veiveriai, Prienų r. Tai, kad minėtu laiku ir toje vietoje buvo tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis patvirtino jų abiejų parodymai, taip pat liudytojos E. B. parodymai, kad tuo laiku ir toje vietoje ji matė tiek nukentėjusįjį, tiek kaltinamąjį. Tai, kad minėtu laiku ir vietoje kaltinamasis buvo neblaivus patvirtino, tiek pačio kaltinamojo parodymai, kad jis ten vartojo alkoholį (alų), tiek nukentėjusiojo parodymai, kad kaltinamasis buvo neblaivus.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusysis E. A. nuosekliai ir vienareikšmiškai teigė, kad jis buvo mušamas ir spardomas keleto asmenų. Pažymėtina, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo apklausose parodė, kad jį mušė V. V. ir dar du asmenys, vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklausose patikslino, kad jį be V. V. mušė dar vienas asmuo. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis laikėsi patikslintų ikiteisminio tyrimo metu savo parodymų, kad jį mušė du asmenys: V. V. ir dar vienas asmuo, kuris 2017 m. rugsėjo 26 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo buvo įvardintas kaip G. N., gyvenantis Veiveriuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad viso proceso metu nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusiojo parodymuose visada nuosekliai buvo nurodoma, jog jį mušė ir spardė V. V. ir dar vienas asmuo, tačiau pažymėtina, kad pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant nusikaltimą turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, bet kartu ir šios veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnyje. Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius požymius (amžius, pakaltinamumas), kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t.t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-745/2006; 2K-357/2007; 2K-211/2008, 2K-456/2008; atskiroji nuomonė byloje Nr. 2K-P-9/2009). Nagrinėjamojoje byloje iš aukščiau aptartų nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad jam sunkų sveikatos sutrikdymą padarė V. V. kartu su kitu nenustatytu asmeniu, kuris pasak nukentėjusiojo buvo apie 40-45 metų, tačiau byloje nėra duomenų ir nėra realių galimybių išsiaiškinti šio asmens pakaltinamumą, susitarimą veikti bendrai, tyčios vieningumą ir kitų būtinų bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo imtasi įstatymo nustatytų veiksmų, siekiant nustatyti nukentėjusiojo įvardintą antrąjį jį mušusį asmenį (II t., b. l. 43 – 48). Po paieškos buvo rastas ir apklaustas asmuo vardu G. N. (nors nukentėjusysis nurodė G. N.), kuris iš esmės parodė tai, jog nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, kaltinamasis pažįstamas nuo senų laikų, tačiau apie šį įvykį nieko nežino, nematė (II t., b. l. 120, 127 - 132). Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuotina, kad esant abejonių dėl visų bendrininkavimo požymių buvimo ir nesant galimybių jų pašalinti, procesui negalint tęstis begalinį laiką, bendrininkavimo grupe aplinkybė kaltinamajam netaikytina.

Nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino V. V. kaip jį sumušusį asmenį, specialisto išvada patvirtino jam padarytus sužalojimus. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, duomenų, kad jis siektų apkalbėti kaltinamąjį, nenustatyta. Tiek kaltinamasis V. V., tiek nukentėjusysis E. A. parodė (I t., b. l. 141; II t., b. l. 38), kad tarp jų jokių konfliktų, pykčių nebuvo, todėl manyti, kad nukentėjusysis apkalba kaltinamąjį, nėra jokio pagrindo, juolab tai paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiojo parodymai, liudytojų E. B. ir S. S. parodymai, specialisto išvados duomenys ir kiti toliau aptariami byloje esantys įrodymai (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teisminio proceso metu nukentėjusysis du kartus teismui nurodė (II t., b. l. 29, 36, 135,), jog V. V. nekaltas, jam pretenzijų neturi, tačiau pažymėtina, kad teismas šiais nukentėjusiojo parodymais nesivadovauja, kadangi nukentėjusysis vienu atveju, įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, pripažino, jog jam buvo grasinama, kad pakeistų parodymus, todėl jis parašė paaiškinimus, kuriuos į teismą atnešė pats kaltinamasis V. V., kuris tai pripažino teismo posėdžio metu (II t., b. l. 38). Kitu atveju, nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu teigdamas, jog V. V. pretenzijų neturi, jie susitaikė, ant jo jokių piktumų neturi, jis jo nei mušė nei ką, buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, jam nustatytas neblaivumas (II t., b. l. 135, 141 – 145).

Nukentėjusysis vienareikšmiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė tokias pačias, jam padarytų sužalojimų esmines aplinkybes, kad 2016 m. liepos 14 d. apie 15 val. apleistame pastate, buvusios gaisrinės patalpose Veiveriuose, išgėręs kaltinamasis V. V. penkis kartus jam smogė į veidą rankomis ir penkis kartus spyrė kojomis į pilvą ir lytinius organus, būtent nuo V. V. vieno iš spyrių koja jam labai suskaudo pilvą. Tai, kad sunkiam sveikatos sutrikdymui - šlapimo pūslės plyšimui, pakako ir vieno smūgio patvirtino tiek specialisto išvada, tiek specialisto paaiškinimai. Teismo ekspertas L. U. teisiamojo posėdžio metu pateiktą išvadą patvirtino ir paaiškino (II t., b. l. 18 - 19), kad sužalojimas padarytas vieno smūgio pasėkoje, kad šlapimo pūslė plyšta nuo smūgio ir ji turi būti perpildyta, o krentant ar atsitrenkiant pagrinde būna atvira žaizda. Šlapimo pūslės plyšimas padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje reiškia, kad užtenka vieno trauminio poveikio, jog plyštų šlapimo pūslė, tačiau tai nereiškia, kad negalėjo būti suduota daugiau smūgių. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta minėta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis bei eksperto L. U. apklausos metu duotais paaiškinimais, kaip nepakankamai išsamiais ar pagrįstais.

Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina specialisto išvados duomenys, kurioje konstatuota, jog E. A. šlapimo pūslės plyšimas, nosies sumušimas galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Akivaizdu, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės sutampa su teismo medicinos eksperto nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos S. S. parodymai. Teisme apklausta minėta liudytoja, nors įvykio tiesiogiai ir nematė, tačiau jos parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi jai kaip šeimos narei- sesei tiesiogiai nukentėjusysis pasiskundė dėl patirto sumušimo, ji betarpiškai bendravo su nukentėjusiuoju, kuris jai tiesiogiai nurodė, kad jį sumušė M., t. y. V. V., kurį Veiveriuose vadina M.. Netikėti anksčiau aptartais nukentėjusiojo bei minėtų liudytojų parodymais, kurie yra tarpusavyje visiškai sutampantys, bei kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai teismas neturi pagrindo.

Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad minėti sužalojimai: tiek 5 smūgiai rankomis, tiek 5 spyriai kojomis buvo pačiame apleistame pastate, o teisminio nagrinėjimo metu patikslino, kad 5 smūgiai rankomis buvo pastato viduje, o besmūgiuojant rankomis jie atsidūrė šalia pastato, kur nukentėjusysis gavo 5 spyrius kojomis, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusiajam, kaip ir kaltinamajam, buvus neblaiviems, bei nukentėjusiajam patyrus daugkartinius smūgius, nuo kurių deformavosi nosis, plyšo šlapimo pūslė, jis galėjo ir suklysti dėl tikslios konkretaus mušimo rankomis ir kojomis pastato vietos konkrečiam rankos smūgiui ar kojos spyriui, todėl teismas nukentėjusiojo parodymų nelaiko prieštaringais, jais vadovaujasi, juolab nukentėjusysis iš esmės nuo pat tyrimo pradžios ir teisme parodė, kad jis buvo mušamas apleistame pastate. Pažymėtina, kad nukentėjusysis aiškiai ir vienareikšmiškai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad būtent nuo V. V. vieno iš spyrių koja į pilvo sritį, jis pajuto didelį skausmą. Kaltinamasis taip pat neteigė, jog matė nukentėjusįjį griūnantį ir atsitrenkiantį į kietus daiktus. Nukentėjusysis taip pat niekada neteigė, kad tą veikos dieną jis būtų kur nukritęs, ko pasėkoje jautęs skausmą, priešingai, kaip matyti iš jo parodymų, jis pirmiausiai buvo sumuštas, suspardytas ir tik po to išėjus link gyvenamųjų pastatų, ant šaligatvio jam gulinčiam žmonės siūlėsi iškviesti pagalbą. Pažymėtina, kad taip pat ir nė vienas iš liudytojų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė, kad nukentėjusysis šio įvykio metu pargriuvo pats, kad šlapimo pūslės plyšimas įvyko kaip kritimo ir atsitrenkimo į kietus daiktus pasekmė. Tai, kad nukentėjusiojo šlapimo pūslės plyšimas yra V. V. vieno iš spyrių koja pasekmė patvirtino kaip minėta ir specialisto išvada ir teismo posėdyje apklausto eksperto L. U. paaiškinimai, kad šlapimo pūslė plyšta nuo stipraus smūgio ir ji turi būti perpildyta, o krentant ar atsitrenkiant pagrinde būna atvira žaizda, juolab medicinos literatūroje aiškinama, kad šlapimo pūslės plyšimas yra tik smūgio pasekmė. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiojo šlapimo pūslės plyšimą kaip griuvimo ir atsitrenkimo į kietus daiktus pasekmę, esant tokiam paties nukentėjusiojo pasirinktam gyvenimo būdui, besaikiai vartoti alkoholį, tačiau nesant iki šio nagrinėjamo įvykio konstatuotų sumušimų, kreipimosi į medikus dėl sumušimų ar ankstesnių kreipimosi į policiją su protokolais-pareiškimais dėl įvykių, bei atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tokia gynybos versija dėl paties nukentėjusiojo susižalojimo jam nugriūnant atmestina, juolab ją paneigia kiti teisme ištirti minėti įrodymai. Taigi, nukentėjusiojo parodymus, jog kaltinamasis jį sumušė, o ne jis pats nukrito ir plyšo šlapimo pūslė, patvirtina ne tik liudytojos S. S. parodymai, tačiau ir specialisto išvada Nr. G896/2016(06), kurioje nustatyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodyto laiko ir aplinkybių.

Abejoti nukentėjusiojo E. A., liudytojų S. S., E. B. parodymais ir specialisto išvada nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina V. V. kaltę. Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad būtent V. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas tiesiogine tyčia, nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, smogė rankomis E. A. į veidą ir sukėlė fizinį skausmą, nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų, spyrė kojomis į pilvą ir lytinius organus, tuo nukentėjusiajam E. A. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl šlapimo pūslės plyšimo, todėl jis privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Kaltinamojo veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su E. A. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį (smogdamas rankomis ir spardydamas kojomis), suvokė, kad taip veikdamas jis gali E. A. sužaloti ir nors kaltinamasis V. V. šių padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia (smogdamas rankomis ir spardydamas kojomis padarinių nekonkretizavo), tačiau jis atsako už faktiškai sukeltą žalą ir šiuo atveju jo veika kvalifikuotina kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas netiesiogine tyčia. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad kaltinamojo V. V. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. V. padarė sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Jis neteistas, baustas administracine tvarka (I t., b. l. 52 - 61). Prienų r. Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (I t., b. l. 64). Kaltinamasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (I t., b. l. 49, 50, 65). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus visas šias aplinkybes, V. V. skirtina bausmė – laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas vidurkis.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas pažymi, kad iš BK 75 straipsnyje numatyto instituto kylančius humaniškumo principo reikalavimus privaloma suderinti su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją; be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, nėra teisinga nubaudimą sieti tik su padariniais. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo, teisiamas pirmą kartą, praeityje baustas administracine tvarka daugiausiai už buvimą neblaiviu ir alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose, tačiau nėra teistas, dėl ko darytina išvada, kad jis nėra linkęs sistemingai ir grubiai pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas. Be to, jis yra jauno darbingo amžiaus, seniūnija nusiskundimų dėl jo nėra gavusi, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko manytina kad jis nėra itin pavojingas visuomenei, atsižvelgiant taip pat į nukentėjusiojo poziciją kaltinamojo atžvilgiu, kad jis iš esmės su juo susitaikė, jam atleido, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Ši teismo išvada atitinka ir teismų praktiką (žr. pvz. kasacinės nutartys: Nr. 2K-17-648/2017; Nr. 2K-76-942/2017; Nr. 2K-340-746/2016 ir kt.). BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas paskiriant kaltinamajam įpareigojimus: įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nustatytu laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 69 straipsnyje, įpareigojant atlyginti žalą per tam tikrą laiką. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos V. V. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei greičiau bus atlyginta žala nukentėjusiajam E. A. ir kitam civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui 557,54 Eur dydžio žalą, patirtą už nukentėjusiojo E. A. gydymą (I t., b. l. 39 - 40). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl kaltinamojo V. V. veiksmų, priežastiniu būtinuoju ryšiu susijusių su sunkiomis pasekmėmis – šlapimo pūslės plyšimu, nukentėjusysis E. A. buvo gydomas, jam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios 557,54 Eur sumoje apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, sprendžia ieškinį tenkinti visiškai kaip pagrįstą (CPK 178 straipsnis, CK 6.283 straipsnis, 6.283 straipsnis).

Nukentėjusysis E. A. pareiškė civilinį ieškinį šioje byloje, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 250 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 129 - 131). Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo patirta turtinės žalos, susijusios su jo gydymu; perkami vaistai, prarastai sveikatai atstatyti, patyrė kelionės į Prienų PK išlaidas, tačiau dėl įstatymų nežinojimo neišsaugojo kasos čekių. Dėl neturtinės žalos ieškinyje nurodoma, kad neturtinė žala pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, sutriko miegas, sunku atsipalaiduoti dėl nuolat jaučiamos baimės, liko liekamieji reiškiniai- negali dirbti pasilenkęs, skauda žarnyną, reikia naudoti vaistus nuo skausmo. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog turtinę žalą sudaro važinėjimas, vaistai nuo skausmo, maistas. Nurodė, jog dabar kartais užeina skausmai, geria pelynų ir žalią arbatą, raminančius vaistus, nes pasidarė nervuotas, nemiega naktimis, gydėsi Kauno klinikose, kitose gydymo įstaigose nesigydė, kadangi nedraustas ir reikėjo mokėti už paslaugas - pats išsitraukė siūlus (I t., b. l. 142). Duomenų, pagrindžiančių patirtą turtinę žalą, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis įrodinėjimo paskirstymo taisykle, pagal kurią, civilinis ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, konstatuotina, kad nukentėjusysis ir jį atstovaujanti profesionali teisininkė -advokatė, civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos patyrimo neįrodė, nes nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų, juolab teismas suteikė galimybę ir buvo įpareigojęs pateikti teismui duomenis pas kokius gydytojus nukentėjusysis lankėsi, kokie buvo paskirti vaistai ir kokie vartojami ir pan. (CPK 178 straipsnis, I t., b. l. 142). Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, CK 6.263, 6.283 straipsniai).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant V. V. padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo E. A. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes diagnozuotas šlapimo pūslės plyšimas. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl to tam tikrą laiką jautė stiprų skausmą, dėl to patyrė nepatogumą ir diskomfortą. Dėl padaryto sužalojimo jam buvo taikomas operacinis chirurginis ir pooperacinis skausmingas, nepatogus gydymo metodas, laparatomija, cistostoma, drenai ir t.t., dėl ko buvo sumažėjusios jo apsitarnavimo bei kitos veiklos galimybės (I t., b. l. 31, 32, 40, 41). Taigi yra duomenys apie nukentėjusiojo patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, tačiau nėra nustatyta duomenų apie ieškinyje nurodomus liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai dėl patirto sveikatos sutrikdymo, nei ieškovas nei jį atstovaujanti advokatė nepagrindė šios ieškinio aplinkybės rašytiniais įrodymais (pvz. iš sveikatos priežiūros įstaigos išrašu apie sveikatos būklės pasikeitimus prieš šlapimo pūslės plyšimą ir po jo, nėra duomenų, kad kreipėsi dėl nedarbingumo nustatymo ir pan.; CPK 178 straipsnis). Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį. Nors kaltinamasis šiuo metu ir nedirba, net neregistruotas darbo biržoje, tačiau jis yra jauno darbingo amžiaus, sveikas, nepateikė duomenų apie sveikatos problemas, todėl jis privalo aktyviai ieškoti darbo, dėti pastangas dėl įsidarbinimo ir dengti finansinius įsipareigojimus, atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo: nuo 2896 Eur iki 20000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397-222/2016, Nr. 2K-364-696/2015; Nr. 2K-244-942/2015 ir kt.). Taigi, įvertinus tai, kad nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, duomenų apie liekamuosius reiškinius nepateikta, įvertinus dar ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo prašoma 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Dėl proceso išlaidų, kardomųjų priemonių.

Nukentėjusiajam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodant, kad advokato išlaidos, teikiant nukentėjusiajam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, sudaro 132,24 Eur (I t., b. l. 132, 154). Kadangi šios išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios protingumo, sąžiningumo, proporcingumo kriterijus, todėl laikytinos proceso išlaidomis, kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 105 – 106 straipsniai). Kitų duomenų apie proceso išlaidas byloje nepateikta.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, b. l. 78 - 79).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 69 straipsniu, V. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - atlyginti nukentėjusiajam E. A. padarytą žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, V. V. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo E. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti.

Tenkinti civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, priteisiant iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 557,54 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 54 ct) dydžio žalą, patirtą už nukentėjusiojo E. A. gydymą, pinigus pervedant į valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132,24 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 24 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, juridinio asmens kodą – 188659752, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.