- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- I-296-142/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01115-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 30 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-05-30 iki 2015-07-16. Kamerose, kurių plotas 7–8 m², buvo laikoma ne mažiau 4 žmonių. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliuose yra šiferinis stogas, sienose ir kanalizacijoje yra asbesto, keliančio pavojų pareiškėjo sveikatai. Pasak pareiškėjo, teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas (atitinkamo gyvenamojo ploto nesuteikimas) ir košmariškos, nehigieniškos sąlygos lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Kameroje tualetas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Tai suteikė psichologinius išgyvenimus, pareiškėjas buvo priverstas 24 val. per parą kentėti, nes jam nepriimtina tenkinti fiziologinius poreikius stebint ir komentuojant aplinkiniams. Nurodo, kad neužteko kėdžių ir vietos prie mažo stalo. Visa tai kėlė emocinę ir socialinę įtampą. Paaiškina, kad buvo laikomas kartu su rūkančiais, nors pats yra nerūkantis.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti iš pareiškėjo 1,20 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 7–13). Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtinamos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės. Visose kamerose yra įrengtos taburetes (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs gaminiai nenaudojami. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Pasak Lukiškių TI-K, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo nurodytos žalos atsiradimą.
Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2014-06-02 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas 6,43 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2014-06-03 perkeltas į kamerą Nr. 191, kurios plotas 7,94 m², kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-06-04 iki 2014-06-10 kameroje Nr. 191 buvo 3 asmenys; 2014-06-11 kameroje Nr. 191 buvo 2 asmenys; nuo 2014-06-12 iki 2014-06-21 kameroje Nr. 191 buvo 3 asmenys; nuo 2014-06-22 iki 2014-06-25 kameroje Nr. 191 buvo 2 asmenys; nuo 2014-06-26 iki 2014-07-09 kameroje Nr. 191 buvo 3 asmenys; 2014-07-10 kameroje Nr. 191 buvo 2 asmenys; nuo 2014-07-11 iki 2014-07-13 kameroje Nr. 191 buvo 3 asmenys; nuo 2014-07-14 iki 2014-07-16 kameroje Nr. 191 buvo 2 asmenys; nuo 2014-07-17 iki 2014-07-24 kameroje Nr. 191 buvo 3 asmenys; 2014-07-25 kameroje Nr. 191 buvo 2 asmenys; nuo 2014-07-26 iki 2014-08-04 kameroje Nr. 191 buvo 3 asmenys; 2014-08-05 kameroje Nr. 191 buvo 2 asmenys; 2014-08-06 perkeltas į kamerą Nr. 166, kurios plotas 7,94 m², kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-08-07 iki 2014-08-20 kameroje Nr. 166 buvo 3 asmenys; 2014-08-21 perkeltas į kamerą Nr. 193, kurios plotas 7,94 m², kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-08-22 iki 2014-09-21 kameroje Nr. 193 buvo 3 asmenys; 2014-09-22 kameroje Nr. 193 buvo 2 asmenys; nuo 2014-09-23 iki 2014-10-10 kameroje Nr. 193 buvo 3 asmenys; 2014-10-11 kameroje Nr. 193 buvo 2 asmenys; nuo 2014-10-12 iki 2014-10-14 kameroje Nr. 193 buvo 3 asmenys; 2014-10-15 kameroje Nr. 193 buvo 2 asmenys; nuo 2014-10-16 iki 2014-10-19 kameroje Nr. 193 buvo 3 asmenys; 2014-10-20 kameroje Nr. 193 buvo 2 asmenys; nuo 2014-10-21 iki 2014-10-28 kameroje Nr. 193 buvo 3 asmenys; nuo 2014-10-29 iki 2014-11-03 kameroje Nr. 193 buvo 4 asmenys; nuo 2014-11-04 iki 2014-11-10 kameroje Nr. 193 buvo 3 asmenys; 2014-11-11 perkeltas į kamerą Nr. 301, kurios plotas 8,03 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-11-11 perkeltas į kamerą Nr. 178, kurios plotas 7,94 m², kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-11-12 iki 2014-11-16 kameroje Nr. 178 buvo 3 asmenys; 2014-11-17 kameroje Nr. 178 buvo 2 asmenys; nuo 2014-11-18 iki 2014-12-11 kameroje Nr. 178 buvo 3 asmenys; 2014-12-12 perkeltas į kamerą Nr. 179, kurios plotas 7,94 m², kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2014-12-13 iki 2015-01-12 kameroje Nr. 179 buvo 3 asmenys; nuo 2015-01-13 iki 2015-01-14 kameroje Nr. 179 buvo 2 asmenys; nuo 2015-01-15 iki 2015-01-19 kameroje Nr. 179 buvo 3 asmenys; 2015-01-20 kameroje Nr. 179 buvo 1 asmuo; nuo 2015-01-21 iki 2015-01-22 kameroje Nr. 179 buvo 2 asmenys; nuo 2015-01-23 iki 2015-02-03 kameroje Nr. 179 buvo 3 asmenys; 2015-02-04 perkeltas į kamerą Nr. 157, kurios plotas 7,94 m² , kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-02-05 iki 2015-02-17 kameroje Nr. 157 buvo 3 asmenys; 2015-02-18 kameroje Nr. 157 buvo 2 asmenys; nuo 2015-02-19 iki 2015-03-02 kameroje Nr. 157 buvo 3 asmenys; nuo 2015-03-03 iki 2015-03-04 kameroje Nr. 157 buvo 2 asmenys; nuo 2015-03-05 iki 2015-03-09 kameroje Nr. 157 buvo 3 asmenys; 2015-03-10 kameroje Nr. 157 buvo 2 asmenys; nuo 2015-03-11 iki 2015-03-29 kameroje Nr. 157 buvo 3 asmenys; 2015-03-30 kameroje Nr. 157 buvo 2 asmenys; nuo 2015-03-31 iki 2015-04-12 kameroje Nr. 157 buvo 3 asmenys; nuo 2015-04-13 iki 2015-04-27 kameroje Nr. 157 buvo 2 asmenys; 2015-04-28 kameroje Nr. 157 buvo 1 asmuo; nuo 2015-04-29 iki 2015-05-14 kameroje Nr. 157 buvo 2 asmenys; 2015-05-15 perkeltas į kamerą Nr. 152, kurios plotas 7,94 m², kurioje buvo 2 asmenys; nuo 2015-05-16 iki 2015-05-20 kameroje Nr. 152 buvo 2 asmenys; nuo 2015-05-21 iki 2015-05-25 kameroje Nr. 152 buvo 3 asmenys; nuo 2015-05-26 iki 2015-06-02 kameroje Nr. 152 buvo 2 asmenys; nuo 2015-06-03 iki 2015-06-12 kameroje Nr. 152 buvo 3 asmenys; 2015-06-13 perkeltas į kamerą Nr. 330, kurios plotas 7,52 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-06-14 kameroje Nr. 330 buvo 2 asmenys; nuo 2015-06-15 iki 2015-06-16 kameroje Nr. 330 buvo 1 asmuo; 2015-06-17 kameroje Nr. 330 buvo 2 asmenys; 2015-06-18 kameroje Nr. 330 buvo 1 asmuo; nuo 2015-06-19 iki 2015-06-22 kameroje Nr. 330 buvo 2 asmenys; 2015-06-23 perkeltas į kamerą Nr. 289, kurios plotas 7,78 m², kurioje buvo 1 asmuo; nuo 2015-06-24 iki 2015-07-13 kameroje Nr. 289 buvo 3 asmenys; 2015-07-14 kameroje Nr. 289 buvo 2 asmenys; 2015-07-15 kameroje Nr. 289 buvo 3 asmenys.
Taigi pareiškėjas nuo 2014-06-02 iki 2016-07-15 Lukiškių TI-K buvo kalinamas 409 dienas.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas 90 dienų. Pareiškėjas 319 dienų Lukiškių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.
Pareiškėjas nurodo, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas (atitinkamo gyvenamojo ploto nesuteikimas) ir košmariškos, nehigieniškos sąlygos lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimu. Tai suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir psichologinius išgyvenimus. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių. Vadinasi, valstybė 319 dienų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjo teigimu neužteko kėdžių ir vietos prie mažo stalo. Atsakovės atstovas neneigia, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kad kaip byloje nustatyta, pareiškėjas jo buvimo Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais, buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plota, kamerų plotas taip pat buvo pakankamai mažas, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui ne visada užtekdavo jam priklausančio inventoriaus ar vietos pavalgyti prie stalo, todėl šis pareiškėjo teiginys vertintinas jo naudai.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl neatskirto nuo likusio kameros ploto tualeto buvo priverstas 24 val. per parą kentėti, nes jam nepriimtina tenkinti fiziologinius poreikius stebint ir komentuojant aplinkiniams. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punkte buvo nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Duomenų apie tai, kad Lukiškių TI-K būtų atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai byloje nėra. Taigi, Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nėra įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau pagal Europos ministrų komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
Pareiškėjas, taip pat, skundžiasi tuo, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliuose yra šiferinis stogas, sienose ir kanalizacijoje yra asbesto, keliančio pavojų pareiškėjo sveikatai, bei tuo, kad buvo laikomas su rūkančiais, nors pats nerūkantis, tačiau nedetalizuoja su šiais nusiskundimais susijusių aplinkybių, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip bendro pobūdžio nusiskundimai, ir dėl to atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, į tai, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas 319 dienų pažeidžiant jo teisę į minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotą kameroje, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT jurisprudencija ir LVAT formuojama praktika (pvz., LVAT 2015-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1219-502/2016), protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 2 500,00 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 2 500,00 Eur.
Lukiškių TI-K prašo teismo priteisti iš pareiškėjo patirtas išlaidas (1,20 Eur), susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, pareiškėjas dėl Lukiškių TI-K veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti kompensuojama, priteisiant pareiškėjui 2 500,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad iš esmės teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, Lukiškių TI-K, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 1,20 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 1,20 Eur už kopijų parengimą. Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.