Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Sutarties 2.1. p. jų su atsakove buvo sutarta, kad jie su sutuoktiniu - rentos gavėjai perduoda atsakovei (rentos mokėtojai) asmeninės nuosavybės teise, jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nurodytą sutartyje, o rentos mokėtoja įsipareigoja išlaikyti juos - rentos gavėjus iki gyvos galvos.

Nei ji, nei jos sutuoktinis K. P. jokio išlaikymo iš atsakovės negavę.

K. P. mirė (duomenys neskelbtini). Be jos(ieškovės), gyvenamajame name kartu gyvena jos dukra, atsakovės mama V. R.. Pastaraisiais metais, dėl jai nežinomų priežasčių V. R., jos atžvilgiu tapo agresyvi, teigia, kad jos(ieškovės) čia nieko nėra ir liepia jai išsikraustyti iš savo namų. Ji jai neduoda nei atsakovės gyvenamosios vietos adreso, nei telefono ir ji negali susiekti su V. R..

Atsakovė pažeidė išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 2.1. p. bei Civilinio kodekso normas reguliuojančias išlaikymą iki gyvos galvos. CK 6.464 str. 2 d. nustato, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo ,kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį turtą.

Pateiktu dubliku ieškovė nurodė, kad Atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvai yra nepagrįsti įrodymais ir neatitinka faktinių aplinkybių. Ji ir jos vyras K. gyvenę gerai. Gavę geras pensijas, nes jos darbo stažas 60 metų, K. taip pat pakankamai. Pinigų stygiaus nebuvo. Rūpinosi savo sveikata, prisitaikę sau maistą, nusipirkdavę ir pasigamindavę. Patys planavę ir atlikdavę namų ūkio darbus, samdydavę meistrus ir jiems patys apmokėdavo. Patys mokėjo už savo komunalines paslaugas jų name, atskirame bute gyveno ir gyvena dukra V., kur iki išvykstant į (duomenys neskelbtini) gyveno ir anūkė V..

Anūkė V. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) maždaug prieš 14 metų. Po išvažiavimo į (duomenys neskelbtini), po poros metų grįžo į Lietuvą gimdyti vaikelio. Kaip paaiškėjo, kad anūkė V. su kūdikiu negali išvažiuoti atgal į (duomenys neskelbtini), nes ji nesusituokusi su vaiko tėvu ir gali neturėti išlaikymo sau ir kūdikiui. Anūkei V. reikėjo turėti Nekilnojamą turtą Lietuvoje kaip užstatą. Tuomet anūkė V. prašė jų- senelių užrašyti jai jų namų valdą (namą su žeme). Abu pasitarę, nutarę padėti anūkei V. ir 2010 m. pasirašę su ja rentos sutartį, su sąlygomis, kad neliktų be nieko, nes visa namų valda tampa anūkės V. nuosavybe.

Jų name gyvenanti dukra V. nuolat priekaištavo jiems, kad buvo sudaryta rentos sutartis su anūke V. ir jai viskas atiteko ir liepė perdaryti dokumentus jos -dukters V. naudai.

Pagal sutartį anūkė V. turėjo paremti senelius pinigais, aprūpinti maistu, drabužiais, mokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Anūkė V., išvykusi į (duomenys neskelbtini) kaip emigrantė, negalėjo to padaryti, nes reikėjo pasirūpinti kur gyventi, susirasti darbą, auginti sūnų.

Ji kartu su vyru K. ir ji, likus viena, pilnai tvarkiusi visą namų ūkį: įstatė name naujus langus, apkalė namą, tvėrė tvoras, pastatė ūkinį sandėlį, patys samdė žmones ir mokėję už darbus. Kai susirgo vyras K., tai pati prižiūrėjusi, vežusi pas gydytojus. Kai mirė, pati organizavusi laidotuves ir apmokėjusi visas išlaidas. Padariusi metines mišias savo lėšomis, kur labai maža dalimi prisidėjo dukra V.

Už komunalines paslaugas apmokanti pagal dukros V. paskaičiavimą, pusiau - lygiomis dalimis su dukra V. Prieš porą metą į namą buvo įvestos dujos , už dujų įvedimą ir įrengimus abi su dukra V. mokėję apie 5000 eur . Apmokėję pusiau -lygiomis dalimis po 2500 eur.

Neseniai sužinojusi, kad sąskaitose už komunalinius patarnavimus jos pavardės niekur nėra, o pagal kvitus mokesčius moka anūkė V. R..

Dukra V. reikalauja patvirtinti notariškai, kad jos pensiją galėtų imti ji(dukra). Kai atsisakiusi tai padaryti, prasidėjo pykčiai, teko kelis kartus kviesti policiją, ieškoti nakvynės pas kaimynus.

Prieš porą metų anūkė V. primygtinai prašė jos atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kartu su mama V., nes anūkei V. yra labai svarbi proga - jos vestuves ir dar keletą progų. Buvo tik ką sumokėjusios su dukra V. už dujų įvedimą, pinigų nėra, labai bijojusi skristi lėktuvu, bet kadangi tai labai svarbu anūkei V., išsityrusi sveikatą, pastiprino šeimos gydytoja ją vaistais ir vitaminais, išrašė reikiamą kiekį vaistų kelionei ir nutarusi išpildyti anūkės V. prašymą atvažiuoti vestuvių proga. Kai nuvykę pasirodė, kad tai buvo tik pretekstas ją nuvežti į (duomenys neskelbtini), nes vestuvių nebuvo.

Anūkė retai atvažiuoja į Lietuvą, neturi jos telefono numerio, nei adreso, nėra jokio kontakto su ja, negali nieko paklausti, išsiaiškinti ar pakalbėti. Kartais jų pokalbio metu, jai dukra V. atneša telefoną pakalbėti trumpai.

Niekada nėra gavusi pinigų iš anūkės V. Visi pergyvenimai ir nesutarimai susiję su rentos sutartimi, nes pagalbos neturi. Dukra pyksta, bara ją, kad viskas pagal dokumentus priklauso anūkei, reikalauja pervesti jos pensiją jai - dukrai V. notariškai jos vardu, bei grasina iškraustyti ją iš namų.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše iki rentos sutarties pasirašymo, nuosavybės teisė į žemę buvo įregistruota ieškovės J. P. vardu. Žemę iš valstybės ieškovė nusipirko (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis K. P. net ir negalėjo įsigyti nurodyto žemės sklypo nuosavybėn, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7.1.1.1. p. buvo nustatyta, kad valstybinę žemę namų valdai gali įsigyti privačių namų valdų savininkai. Ieškovė nurodo, jokių pinigų iš atsakovės ji niekada negavo. Jeigu atsakovė ir persiuntė ar perdavė nurodytas pinigų sumas, tai neaišku kam ir nepateikti jokie įrodymai patvirtinantys šias aplinkybes.

Name yra 2 elektros skaitikliai. Ieškovė už suvartotą elektrą moka pagal savo elektros skaitiklį, o dukra V. R. - pagal savo. Už kitus komunalinius patarnavimus ieškovė moka per pusę, pagal dukros V. R. paskaičiavimus. Vadovaujantis šiuo principu dengiamos visos namo išlaikymo išlaidos, tame tarpe ir dujų įvedimas.

K. P. (ieškovės sutuoktinis ir atsakovės senelis) mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovės nuosavybėn perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), K. P. ir J. P. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal LR CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šios prezumpcijos ieškovė neginčija. Tai reiškia, kad K. P. priklausė ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Todėl prašydama perduoti jai visą atsakovės nuosavybėn perduotą nekilnojamąjį turtą, ieškovė faktiškai reiškia reikalavimą K. P. vardu.

LR CK 6.464 straipsnyje įtvirtinti du skirtingi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pabaigos pagrindai: 1 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi dėl rentos gavėjo mirties pasibaigus išlaikymo prievolei, t. y. įvykdymu; 2 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi rentos gavėjo reikalavimu, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia prievolę teikti išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2013 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai rentos gavėjas miršta, rentos mokėtojo prievolė jį išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia įvykdymu, pergyvenęs rentos gavėjas neperima mirusiojo teisių pagal sutartį ir neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti sutartį mirusiojo vardu. Todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo dalyje dėl K. P. išlaikymo iki gyvos galvos ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusios K. P. perdavimo ieškovei atmestinas (Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013).

Pagal įstatyme įtvirtintą sąvokos apibrėžtį išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi kvalifikuojama tokia sutartis, pagal kurią rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai, lemiantys šių teisinių santykių reglamentavimo specifiką, yra šie: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.461 straipsnio 1 dalį rentos mokėtojas įsipareigoja tenkinti konkretaus rentos gavėjo individualius, sutartyje su juo aptartus poreikius. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutarties punktą 2.4 į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjų aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kita apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjų sveikatos būklė reikalauja, - ir jų priežiūra. Pagal sutarties punktą 3.1. J. P. ir K. P. suteikiama teisė neatlygintinai naudotis ir gyventi perleidžiamame turte bei naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) iki gyvos galvos.

Nuo pat sutarties pasirašymo K. P. (iki jo mirties) ir J. P., kaip ir iki sutarties pasirašymo, gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini), neatlygintinai naudojosi žemės sklypu ir visais namų valdoje esančiais pastatais – gyvenamuoju namu ir pagalbiniais (ūkio) pastatais. Kartu su rentos gavėjais namų valdoje (duomenys neskelbtini), gyveno ir tebegyvena V. R. - ieškovės dukra bei atsakovės mama.

Maždaug 2011 metais (laiko dabar tiksliai nurodyti negali), atsakovė išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Bendru šeimos (rentos gavėjų, rentos mokėtojos ir V. R.) susitarimu buvo nutarta, kad kasdienės priežiūros prievolę rentos gavėjams (aprūpinimas drabužiais bei kita apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjų sveikatos būklė reikalauja - ir jų priežiūrą) atsakovei padės vykdyti jos mama V. R.. Pažymėtina, jog teisės aktai nedraudžia rentos mokėtojui išlaikymo iki gyvos sutarties vykdymui pasitelkti į pagalbą trečiuosius asmenis, nes tokiu būdu kaip tik užtikrinamas dar didesnis rentos gavėjo interesų tenkinimas.

Gyvendama užsienyje atsakovė bent kartą į metus atvažiuodavo į Lietuvą, atveždavo rentos gavėjams pinigų (arba siųsdavo per draugus grynais pinigais iš (duomenys neskelbtini)), kad aprūpinti rentos gavėjus maistu ir/ar apmokėti už komunalines paslaugas: 2010 metais buvo perduota 3600 JAV dolerių, 2011 metais – 2100 JAV dolerių, 2012 metais – 2400 JAV dolerių, 2013 metais – 2600 JAV dolerių, 2014 metais - 3400 JAV dolerių, 2015 metais - 2600 JAV dolerių, 2016 metais - 3100 JAV dolerių, 2017 metais – 2600 JAV dolerių, 2018 metais – 2600 JAV dolerių, 2019 metais – 3600 JAV dolerių, 2020 metais – 2100 JAV dolerių,, 2021 metais – 2100 JAV dolerių. Be to, ieškovei maisto produktus nupirkdavo ir gamindavo maistą atsakovės mama V. R.. Atsakovė ieškovei nupirkdavo drabužius tiek Lietuvoje, tiek siųsdavo ir iš (duomenys neskelbtini). Atsakovė ir jos mama organizuodavo abiejų rentos gavėjų iškilmingus jubiliejus/gimtadienius, ieškovės poilsį Birštone, Druskininkuose ir Palangoje, taip pat suorganizavo ir apmokėjo jos kelionę į (duomenys neskelbtini), kur ieškovė svečiavosi dvi savaites 2019 metais (bilietų kaina 2340 JAV dolerių). Taip pat atsakovė investavo savo lėšas į namo pagerinimus, siekiant sukurti rentos gavėjams geresnes gyvenimo sąlygas: prisidėjo pinigais prie dušo įrengimo, nupirko skalbimo mašiną, prisidėjo pinigais prie dujų įvedimo ir dujinio šildymo įrengimo, namų valdos tvoros pakeitimo. Atsakovė nupirko ieškovei įrenginį iPAD, kad ieškovė galėtų bendrauti su ja ir provaikaičiu vaizdo ryšiu, ypatingai karantino dėl Covid-19 infekcijos metu.

Kaip jau minėta, šalių pasirašyta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nurodo, kad atsakovė turi užtikrinti rentos gavėjų sveikatos būklės priežiūrą tuo atveju, jei to reikalauja jų sveikatos būklė. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad jai pagal amžių ir sveikatos būklę reikalinga nuolatinė visapusiška pagalba, o atsakovei ieškovė tokios informacijos nesuteikė, nors atsakovė nuolat bendrauja su ieškove telefonu, betarpiškai susitinka atvažiavusi į Lietuvą. Todėl ieškovė įpareigotina pateikti medicininių dokumentų išrašus apie jos sveikatos būklę ir jai nustatytus susirgimus laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 11 dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Pagal savo amžių ieškovė yra energinga, neturi fizinės sveikatos problemų, nori bendrauti su kitais senjorais. Maždaug prieš pusę metų, atsakovės paraginta, ieškovė nuo 2022 m. balandžio mėnesio pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) kartų namų dienos centrą. Praėjus mėnesiui nuo centro lankymo pradžios, ieškovė pradėjo pasakoti savo dukrai V. R. kitų centro lankytojų gyvenimo istorijas, kurios skambėdavo vis liūdniau. Anot ieškovės, visi sūnūs ir dukterys yra itin blogi jų mamoms. Nuo to laiko labai pasikeitė ieškovės požiūris į savo artimuosius – atsakovę ir dukrą V. R.. Ieškovės elgesys artimųjų atžvilgiu tapo šmeižiantis, Ieškovė pradėjo konfliktuoti, kviesti policiją, kaltinti savo dukrą V. R. nebūtais dalykais - dokumentų padirbimu, testamento vagyste, fiziniu smurtu, ieškovės varymu iš namų ir net ketinimu ją nužudyti, nors būtent V. R., gyvendama su rentos gavėjais po vienu stogu, visada rūpestingai padėjo atsakovei rūpintis ieškove ir vykdyti atsakovei sutartimi nustatytas prievoles. Ieškovė pradėjo keistai elgtis, atsisakė valgyti V. R. pagamintą maistą, sakydama, kad ją nori nunuodyti, kalbėti, kad savo turtą paliks senelių namams. Akivaizdu, kad ieškovė yra veikiama nežinomų asmenų, kurie formuoja jos neigiamą nuomonę apie dukrą V. R. ir vaikaitę V. R., o ieškovės ieškinio pateikimas nulemtas ne realiu išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimu, o galimai trečiųjų asmenų įtakos, todėl atmestinas.

Atsakovė pateiktu tripliku nurodė, kad su ieškinyje ir dublike ieškovės nurodytais argumentais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti.

Dublike nurodyta, kad iki ginčo sutarties pasirašymo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo J. P. vardu, o sutuoktinis K. P. negalėjo jo įsigyti, nes vadovaujantis LR Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio paskirties veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7.1.1.1. punktu buvo nustatyta, kad valstybinę žemę namų valdai gali įsigyti privačių namų savininkai. Kaip suprato iš šio teiginio, taip bandoma paneigti atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad K. P. priklausė ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl prašydama perduoti jai visą atsakovės nuosavybėn perduotą nekilnojamąjį turtą, ieškovė faktiškai reiškia reikalavimą K. P. vardu.

Atsikirsdama į šį argumentą, pažymi, kad pagal ginčijamos sutarties, kurią (duomenys neskelbtini) patvirtino notarė R. I., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), punktą 1.1. rentos gavėjai J. P. ir K. P. rentos mokėtojos V. R. asmeninėj nuosavybėn perdavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o rentos gavėja J. P. rentos mokėtojos V. R. asmeninėj nuosavybėn perdavė pastatus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiemo rūsys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šiltnamis) ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiemo statinius – tvora, šulinys ½, lauko tualetas, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys).

Be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, žemės sklypas J. P. vardu buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. ieškovės santuokos su K. P. metu. Šios sutarties sudarymo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (galiojusio nuo 1970-01-01 iki 2001-07-01) 21 str. numatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, ir sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Šio kodekso 23 str. buvo įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui, CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra nuginčijama, tačiau šią prezumpciją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

Pagal LR notariato įstatymo 26 str. pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi, Atsakovės nuosavybėn perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), K. P. ir J. P. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – taip nustatyta (duomenys neskelbtini) ginčo sutartyje, kurią patvirtino notarė R. I., reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši sutarties nuostata nėra nuginčyta. Pagal LR CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šios prezumpcijos ieškovė neginčija. Tai reiškia, kad K. P. priklausė ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Todėl, prašydama perduoti jai visą atsakovės nuosavybėn perduotą nekilnojamąjąį turtą, ieškovė faktiškai reiškia reikalavimą K. P. vardu.

LR CK 6.464 straipsnyje įtvirtinti du skirtingi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pabaigos pagrindai: 1 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi dėl rentos gavėjo mirties pasibaigus išlaikymo prievolei, t. y. įvykdymu; 2 dalyje nustatytu atveju sutartis baigiasi rentos gavėjo reikalavimu, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia prievolę teikti išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2013 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai rentos gavėjas miršta, rentos mokėtojo prievolė jį išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia įvykdymu, pergyvenęs rentos gavėjas neperima mirusiojo teisių pagal sutartį ir neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti sutartį mirusiojo vardu. Todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo dalyje dėl K. P. išlaikymo iki gyvos galvos ir ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusios K. P. perdavimo ieškovei atmestinas (Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013).

Dublike ieškovė nepagrįstai nurodo, kad pagal ginčijamą sutartį atsakovė turėjo paremti senelius pinigais, aprūpinti maistu, drabužiais, mokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Pagal CK 6.461 straipsnio 1 dalį rentos mokėtojas įsipareigoja tenkinti konkretaus rentos gavėjo individualius, sutartyje su juo aptartus poreikius. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutarties punktą 2.4 į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjų aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kita apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjų sveikatos būklė reikalauja, ir jų priežiūra. Pagal sutarties punktą 3.1. J. P. ir K. P. suteikiama teisė neatlygintinai naudotis ir gyventi perleidžiamame turte bei naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) iki gyvos galvos.

Taigi, atsakovė neturėjo pareigos remti senelius pinigais bei mokėti mokesčius už komunalines paslaugas. J. P. ir K. P. sutartimi suteikiama teisė neatlygintinai naudotis ir gyventi perleidžiamame turte bei naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) iki gyvos galvos. Neatlygintinis naudojimasis daiktu iš esmės yra panauda, šiuo konkrečiu atveju – tai rentos gavėjų teisė nemokant nuomos mokesčio gyventi ir naudotis nekilnojamuoju turtu visai jų gyvenimo trukmei. Nuo pat sutarties pasirašymo K. P. (iki jo mirties) ir J. P., kaip ir iki sutarties pasirašymo, gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini), neatlygintinai naudojosi žemės sklypu ir visais namų valdoje esančiais pastatais – gyvenamuoju namu ir pagalbiniais (ūkio) pastatais. Kartu su rentos gavėjais namų valdoje (duomenys neskelbtini) gyveno ir tebegyvena V. R. - ieškovės dukra bei atsakovės mama.

Kaip jau minėta atsiliepime, atsakovei išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), bendru šeimos (rentos gavėjų, rentos mokėtojos ir V. R.) susitarimu buvo nutarta, kad kasdienės priežiūros prievolę rentos gavėjams (aprūpinimas drabužiais bei kita apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjų sveikatos būklė reikalauja, - ir jų priežiūrą) atsakovei padės vykdyti jos mama ir rentos gavėjų dukra V. R.. Teisės aktai nedraudžia rentos mokėtojui išlaikymo iki gyvos sutarties vykdymui pasitelkti į pagalbą trečiuosius asmenis, nes tokiu būdu kaip tik užtikrinamas dar didesnis rentos gavėjo interesų tenkinimas. Atsakovės prašymu V. R. pilnai vykdė visas atsakovės pareigas pagal ginčijamą sutartį – aprūpindavo tėvus maistu, apranga. Pažymėtina, kad K. P. susirgus, V. R. jį slaugė iki mirties. Taip pat V. R. pasirūpindavo ir pačios ieškovės sveikatos priežiūra – pagal poreikį vežiojo ieškovę J. P. pas gydytojus į ieškovės pasirinktas pirminės sveikatos priežiūros įstaigas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovės gydytojai A. G. pakeitus darbovietę– į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Gyvendama užsienyje, atsakovė bent kartą į metus atvažiuodavo į Lietuvą, atveždavo pinigų (arba siųsdavo per draugus grynais pinigais iš JAV), kad aprūpinti rentos gavėjus maistu ir/ar apmokėti už komunalines paslaugas, kitaip pagerinti gyvenimo kokybę. Pinigus iš JAV atsakovė dažniausiai perduodavo per drauges – K. I. ir S. S.. Pinigus atsakovės draugės dažniausiai perduodavo ieškovės dukrai V. R., o ji – pirkdavo maistą, gamindavo valgyti, pirko vaistus, drabužius. Atsakovė neneigia, kad kartais ieškovė maistą pirkdavo ir pati, juk ji gauna senatvės pensiją ir turi teisę savo pensija disponuoti savo nuožiūra. V. R., gyvendama su rentos gavėjais po vienu stogu, visada rūpestingai padėjo atsakovei rūpintis ieškove ir vykdyti atsakovei sutartimi nustatytas prievoles. Tačiau maždaug prieš pusmetį ieškovė pradėjo keistai elgtis, atsisakė valgyti V. R. pagamintą maistą, sakydama, kad ją nori nunuodyti, kalbėti, kad savo turtą paliks senelių namams.

Pažymėtina, kad atsakovė į savo pareigų vykdymą pagal sutartį žiūri ir žiūrėjo ne tik formaliai, ir darė ne tik tai, kas nurodyta sutartyje, o stengėsi visapusiškai pasirūpinti savo senelių materialine ir dvasine gerove, o ypač po senelio mirties skyrė savo močiutei – ieškovei daug dėmesio, meilės ir šilumos– atvykdavo į Lietuvą pabūti su ieškove (išskyrus atvejus, kai tarptautiniai skrydžiai buvo negalimi dėl Covid – 19 pandemijos apribojimų ar pačios atsakovės ligos), organizuodavo ieškovės poilsį Birštone, Druskininkuose ir Palangoje, taip pat ieškovės 85-tojo jubiliejaus proga suorganizavo ir apmokėjo jos kelionę į (duomenys neskelbtini), kur ieškovė svečiavosi dvi savaites 2019 metais (bilietų kaina 2340 JAV dolerių). Taip pat atsakovė investavo savo lėšas į namo pagerinimus, siekiant sukurti rentos gavėjams geresnes gyvenimo sąlygas: prisidėjo pinigais prie dušo įrengimo, nupirko skalbimo mašiną, prisidėjo pinigais prie dujų įvedimo ir dujinio šildymo įrengimo, namų valdos tvoros pakeitimo.

Atsakovė nupirko ieškovei įrenginį iPAD, kad ieškovė galėtų bendrauti su ja ir provaikaičiu vaizdo ryšiu, ypatingai karantino dėl Covid-19 infekcijos metu. Pateikia teismui atsakovės išrašus iš Viber programos, patvirtinančius, kad 2020 metais vyko tiesioginis ieškovės bendravimas su atsakove nuotolinio ryšio vaizdo priemonėmis ir SMS žinutėmis. Tačiau vėliau ieškovė pasakė, kad jai sunku naudotis iPAD arba kitokiu išmaniuoju įrenginiu, todėl bendravimas su ieškove vykdavo atsakovei skambinant Viber programa savo mamai V. R., kuri visada pakviesdavo ieškovę neribotos trukmės pokalbiams su atsakove.

Kaip jau minėta atsiliepime, atsakovės paraginta, ieškovė nuo 2022 m. balandžio mėnesio pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) kartų namų dienos centrą. Iš pradžių jai buvo nedrąsu vienai važiuoti į dienos centrą, todėl atsakovė jai užsakydavo ir apmokėdavo kelionę taksi (pavežėjų paslaugas „Bolt“), nepaisant 9 valandų laiko skirtumo tarp Lietuvos ir JAV. Taip pat atsakovė prašydavo savo draugės S. S. pavežioti ieškovę į dienos centrą, arba nuvežti į Vilniaus miestą pas ieškovės pusseserę ir atgal.

Taip pat, kaip jau minėta atsiliepime, šalių pasirašyta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nurodo, kad atsakovė turi užtikrinti rentos gavėjų sveikatos būklės priežiūrą tuo atveju, jei to reikalauja jų sveikatos būklė. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad jai pagal amžių ir sveikatos būklę reikalinga nuolatinė visapusiška pagalba/priežiūra ar slauga, o atsakovei ieškovė tokios informacijos nesuteikė, nors atsakovė nuolat bendravo su ieškove telefonu, betarpiškai susitinka atvažiavusi į Lietuvą.

Kaip jau minėta atsiliepime, šalių pasirašyta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nurodo, kad atsakovė turi užtikrinti rentos gavėjų sveikatos būklės priežiūrą tuo atveju, jei to reikalauja jų sveikatos būklė. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad jai pagal amžių ir sveikatos būklę jai buvo/yra reikalinga nuolatinė visapusiška pagalba/priežiūra ar slauga, ir kad šioje dalyje atsakovė pažeidė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytais motyvais. Atsakovė taip pat nurodė, jog ji neprašo iš ieškovės priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų,bei kad ji ir toliau rūpinsis ieškove, kadangi ,apart motinos, ji Lietuvoje kitų artimų žmonių, susijusių giminystės ryšiu, daugiau neturi, bei ji myli savo senelę ir linki jai tik gero.

Ieškovės pakviesti liudytojai nurodė:

Atsakovės pakviesti liudytojai nurodė: