- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- 2-10-636/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03027-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- R. B., AB Šiaulių bankas, AB Š. bankas
- Trečiasis asmuo
- BUAB „L.“, BUAB „ R.“
nedalyvaujant tretiesiems asmenims BUAB „L.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „ R.“ ir nedalyvaujant BUAB „ R.“, atstovaujamai UAB „V.“, jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams AB Š. bankas, R. B., tretiesiems asmenims BUAB „ R.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „ V.“ ir BUAB „ L.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „R.“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. B. ieškiniu prašo pripažinti 2011-05-05 laidavimo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp R. B. ir AB „ Š. bankas“ negaliojančia ab inito, nes šia laidavimo sutartimi buvo suvaržytas ieškovės ir atsakovo R. B. bendrai turimas turtas, laidavimo sutartis buvo sudaryta be ieškovės žinios, atsakovas AB „ Š. bankas“, sudarydamas laidavimo sutartį, buvo nesąžiningas, atsakovas AB „Š. bankas“, sudarydamas laidavimo sutartį, žinojo arba turėjo žinoti, kad laidavimą turėjo sudaryti ir pati ieškovė, dėl visų šių motyvų laidavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ab initio ( b.l.1-6).
Ieškovės atstovas advokatas G. G. teismo posėdyje prašo ieškinį tenkinti visais ieškinyje nurodytais motyvais; taipogi nurodo, kad ši laidavimo sutartis buvo sudarytas visiškai nežinant ieškovei A. B., jai nedalyvaujant ir nežinant, jai nepasirašant. Ji nuo 2006 m. su R. B. faktiškai nebegyvena, jis gyvena kitoje šeimoje, turi mažą vaiką , jų santykiai nutrūkę, ji apie laidavimo sutarties sudarymą nieko nežinojo, o R. B. buvo tuo metu jos formalus sutuoktinis, Toks sandoris buvo nesąžiningas, ir jos interesai nebuvo apginti , nes laidavimo sutartis buvo ne šeimos poreikiams tenkinti, o trečiojo asmens interesais. Š. bankas žinojo, kad A. B. nedalyvauja sandoryje, turėjo įsitikinti jos valia , abu atsakovai elgėsi nesąžiningai. Nurodo, kad ieškinys pagrįstas, ieškovės A. B. interesai pažeisti. Išieškojimas nukreipiamas į laiduotoją, buvo suvaržytos A. B. turtinės teisės , bankas buvo nesąžiningas. Nurodo, kad ieškinio senatis nėra praleista, nes ieškovė apie laidavimo sutartį sužinojo tada, kai prasidėjo bankroto procesas -2012 08 29. Prašo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia visais ieškinyje išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovės AB „ Š. bankas“ atstovas advokatas G. Ž. teismo posėdyje ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad laidavimo sutartis yra galiojanti. 2005 12 28 UAB „R.,“ atstovaujamas R. B., sudarė kredito sutartį 2 milijonų litų sumai ir įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2006 m., kredito grąžinimo terminas buvo pratęsinėjamas. 2011 05 05 d. tarp banko ir R. B. buvo sudaryta laidavimo sutartis, R. B. laidavo asmeniškai, kad grąžins skolą, tai yra asmeninis jo įsipareigojimas, sudarant šią sutartį , nebūtinas kito sutuoktinio sutikimas, Pagal laidavimo sutartį nėra jokių suvaržymų į turtą, turtas nebuvo suvaržytas. Mano, kad ieškinio pagrindas yra netinkamas. CK 3.92 str. numatytos sandorių rūšys, CK 3.96 str.2d. – laidavimo sutartis dėl jos asmeninio pobūdžio nėra reikalingas sutuoktinio sutikimas. Ši sutartis gali būti ginčijama per 1 metus , turi būti taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad bankas yra sąžiningas. R. B. buvo vienintelis akcininkas, įmonės direktorius, akcijos- jo ir jo sutuoktinės bendra nuosavybė, laidavimo sutartis buvo sudaryta jų interesais, kad bendrovė dirbtų. Laidavimo sutarties sudarymas buvo R. B. rizika. Šeimos interesams ši sutartis neprieštarauja, laiduotojas pasirašė laidavimo sutartį savo rizika, prisiteisus teisme sumą iš laiduotojo R. B., būtent jo turtas būtų atidalintas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, šie klausimai turėtų būti sprendžiami jau vykdymo procese. Prašo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
A. R. B. su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad su AB „Š. bankas“ 2005. sudarė kredito sutartį, buvo jos grąžinimo pratęsimai. 2011 m. buvo pasirašyta laidavimo sutartis, žmona nebuvo įspėta ir niekas jai nebuvo aiškinama, jiedu nuo 2006 metų kartu nebegyvena. Jis nebegalėjo grąžinti UAB „ R.“ paskolos bankui, UAB „L.“ bankrutavo. Paaiškina, kad niekas neprivertė pasirašyti laidavimo sutarties, tai buvo jo pačio apsisprendimas. Prašo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovė savo reikalavimus grindžia CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymu, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti, ir CK 3.96 straipsnio 2 dalimi, kurioje reglamentuotas sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, negaliojimas.
Laidavimo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo -laiduotojas. Lietuvos A. T. yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank" v. R. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank" v. J. N.-Alūzienė, T. A. ir kt, bylos Nr. 3K-3-526/2010, civ. byla Nr. 3K-132/2013). Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto (Lietuvos A. T. plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).
CK 3.92 straipsnio 4 dalyje išvardyti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Tai sandoriai, susiję su disponavimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiu nekilnojamuoju daiktu ar daiktinėmis teisėmis į jį arba jų varžymu, taip pat bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją varžymo ir vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos varžymo sandoriai. Taigi šioje teisės normoje užtikrinta sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-366/2008). Nagrinėjamu atveju sudaryta laidavimo sutartis, kuria nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį neperleidžiamos, o įsipareigojama atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės arba jos dalies.
Laidavimo sutartis gali būti sudaryta laikantis CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų, tačiau galima situacija, kai laidavimo sutartį sudaro vienas iš sutuoktinių. Atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), ir į laidavimo asmeninį pobūdį, konstatuotina, kad tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę.
Prievolės, kurias įgyja vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo, laikomos asmeninėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda - asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Dėl to vykdant laidavimo sutartį, jeigu laiduoja vienas iš sutuoktinių savo turtu, išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į jo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą ir, tik jeigu tokio turto nepakaks kreditoriaus reikalavimams patenkinti, skola išieškoma iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios laiduojančio sutuoktinio dalies. Į kito sutuoktinio, kuris nėra laiduotojas ir nėra davęs įgaliojimo sudaryti laidavimo sutartį, turtą ar dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas(Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 3K-132/2013).
Taigi, laidavimas nėra sandoris dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo, todėl nėra būtinas sutuoktinio sutikimas laidavimo sutarčiai sudaryti.
Bylos duomenimis, atsakovas R. B. laidavo savo turtu už kredito gavėjo UAB „R." skolą (b.l.8-11). Laikytina, kad R. B. ir AB „ Š. bankas“ 2011 05 05 m. sudaryta fizinio asmens laidavimo sutartis kvalifikuotina kaip asmeninė R. B. prievolė, todėl jo sutuoktinės ieškovės A. B. sutikimas ginčijamam sandoriui sudaryti nebuvo reikalingas. Laikytina, kad nėra pagrindų teigti, kad kreditorius AB „ Š. bankas“ nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas nepareikalavęs ieškovės sutikimo ginčijamam sandoriui sudaryti. Dėl šių aukščiau išdėstytų motyvų ieškinys atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė AB „ Šiaulių bankas“ patyrė 2258,60 Lt išlaidų, susijusių advokato padėjėjos ir advokato pagalbos teikimu, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei AB „ Š. bankas“ iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. B. atsakovei AB Š. bankas 2258,60 Lt bylinėjimosi išlaidų( advokato pagalbai apmokėti).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.