- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-392-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10387-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- UAB „Žaidas“
- Atsakovas
- D. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16037-944/2013 pagal ieškovės UAB „Žaidas“ ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 157,42 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 259,40 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 72 Lt žyminis mokestis, 5,90 Lt už duomenų gavimą, 181,50 Lt išlaidos už teisines paslaugas (b. l. 41–43). Ieškovė nurodė, kad teikė namo, esančio (duomenys nekslebtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdama 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 ir 2006 m. kovo 10 d. sutarties su Kauno miesto savivaldybe Nr. 53-1-6 pagrindu. Atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkė. UAB „Žaidas“ suteikė daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namo, kuriame atsakovė nuosavybės teise turi butą ir jai dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Kiekvieną mėnesį atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), buvo pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Mokėjimo pranešime nurodyta suma turėjo būti sumokėta iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Atsakovė už UAB „Žaidas“ teiktas paslaugas mokėjo periodiškai. Atsakovės atlikti mokėjimai dengė seniausias jos skolas, todėl susidarė 157,42 Lt skola už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. 2011 m. spalio 28 d. tarp daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir butų savininkų (bendrasavininkių) buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, priėmimo-perdavimo aktas buvo pasirašytas 2011 m. gruodžio 1 d., nuo šio priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos mokesčių už namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą, administravimą ir komunalines paslaugas UAB „Žaidas“ atsakovei nebeskaičiuoja, kadangi mokesčius moka patys butų savininkai. Ieškovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimu (b. l. 106-108) ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 157,42 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 144,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų, t.y. 72 Lt žyminio mokesčio, 3 Lt išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 2,90 Lt išlaidų už vieną Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 181,50 Lt išlaidų už UAB „Skolos Lt“ suteiktas paslaugas rengiant ieškinį priteisimo. Teismas nurodė, kad jokių ginčų ar nesklandumų dėl atsakovės gyvenamosios vietos, procesinių dokumentų įteikimo šioje byloje nebuvo, todėl padarė išvadą, kad ieškovei su ieškiniu nebuvo būtina pateikti Gyventojų registro tarnybos išrašą, atsižvelgiant į tai, 2,90 Lt išlaidos nelaikytinos teismo būtinomis ir pagrįstomis, todėl atmestas reikalavimas dėl šių išlaidų (2,90 Lt) priteisimo (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Taip pat teismas laikė reikšmingomis aplinkybes, kad ieškovė yra pelno siekiantis asmuo, savo srities specialistas, nes užsiima bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinėmis paslaugomis, o atsakovė yra fizinis asmuo, kuris šias paslaugas gauna dėl asmeninių savo, savo šeimos poreikių, todėl ji laikytina vartotoja. Be to, iš pateiktų paaiškinimų nustatė, kad atsakovė gavusi skolos valdymo ataskaitą pripažino skolą ir ją sutiko sumokėti, o ne dėl ieškinyje išdėstytų motyvų. Taip pat viso teismo posėdžio metu atsakovė prašė išspręsti ginčą taikiai. Pažymėjo, kad ieškovės atstovė nurodė, jog netikslinga sudarinėti taikos sutartį ir pageidavo ginčą išspręsti teismo sprendimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas LR CPK 93 str. 4 d. nurodytu pagrindu nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atlygino ieškovei dalį išlaidų susijusių su teisine pagalba, jas mažinant iki 72,60 Lt sumos, t. y. kiek buvo sumokėta už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodė, kad pateikus skolos valdymo ataskaitą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tikėtina, kad ieškovei ieškinio nebūtų reikėję pateikti. Šią sumą laiko pagrįsta ir atitinkančia protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (LR CPK 3 str. 1 d.)
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Žaidas“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 spalio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-16037-944/2013, kuriuo pirmos instancijos teismas atmetė dalį ieškovo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas 111,80 Lt sumoje, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti papildomai 72 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 113-115). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nepagrįstai mažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas pažeidė CPK normas (CPK 111 str. 1 d. 2 p., 135 str. 1 d). Ieškovas teikdamas ieškinį teismui privalo nurodyti jam žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, nes asmens gyvenamoji vieta nebūtinai sutampa su jo turto buvimo vieta. Ieškovas, iš karto nustatydamas atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, veikė už greitą bylos išnagrinėjimą, vadovavosi proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, dėjo maksimalias pastangas, kad procesiniai dokumentai atsakovei būtų įteikti tinkamai, išvengiant viešo paskelbimo, kuratoriaus paskyrimo procedūrų, todėl išlaidos už išrašo gavimą 2,90 Lt sumoje yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės;Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, jog nepriteistina dalis bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų rengimą. Pažymi, jog šalis sieja iš daiktinės teisės kylantys turto administravimo santykiai, kurie nelaikytini vartojimo santykiais. Tokia išvada darytina remiantis CK 4.84 str., 4.240 str. Aplinkybė, jog apeliantas už savo veiklą gauna fiksuotą atlygį nereiškia, jog UAB „Žaidas“ ir atsakovės civiliniai teisiniai santykiai iš daiktinių tampa prievoliniais. Teismas klaidingai kvalifikavo santykius, dėl ko nepagrįstai suteikė byloje pranašumą atsakovei;Pirmos instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovė, pasikeitus daugiabučio gyvenamojo namo Žemaičių g. 29, Kaunas, valdymo formai ir patalpų savininkams 2011-11-18 pasirašius jungtinės veiklos sutartį, negalėjo žinoti apie skolą ieškovui. Tokia teismo nuomonė prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. UAB „Žaidas“ kiekvieną mėnesį elektroniniu paštu pateikdavo atsakovei sąskaitą už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog sąskaitas gaudavo, tačiau dėl savo nerūpestingumo ne visada jas apmokėdavo. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas rašytinis įrodymas - Skolų valdymo ataskaita (stulpelis „Sumokėta“). Iš šio dokumento matyti, jog atsakovės skola nuolat didėjo, nes ji vengė laiku ir tinkamai apmokėti apeliantui už paslaugas. Todėl nesutinka, jog atsakovė nesuvokė esant skolą, jeigu kas mėnesį ji matydavo skolos likutį savo sąskaitoje;Ieškinys yra pateiktas pagrįstai, atsakovė sutiko su skola. Tačiau pirmos instancijos teismas nepriteisė ieškovui dalį bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas rengiant ieškinį, laikydamas, jog jo pateikimas nebuvo būtinas. Jeigu atsakovė elgtųsi sąžiningai ir apdairiai, gavusi procesinį dokumentą – pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, galėjo tiesiogiai susisiekti su apeliantu, išsiaiškinti skolos susidarymo aplinkybes ir ją sumokėti, tačiau atsakovė pati inicijavo ieškinio pateikimą, nes su skola kategoriškai nesutiko; CPK suteikia teisę asmeniui ginti savo pažeistas teises teisme, apeliantas šia teise pasinaudojo. Dar daugiau, CPK 2 str. nustato civilinio proceso tikslai - ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Ginčijamo sprendimo esmė smarkiai prasilenkia su civilinio proceso tikslais, nes ieškovas dėl nepagrįstų teismo išvadų ne tik, kad nesulaukė realios galimybės apginti pažeistą teisę, bet ir priverstas kreiptis į aukštesnę instanciją, o ginčas tarp šalių lieka vis dar neišspręstas, teisinė pusiausvyra neatstatyta.CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmos instancijos teismas šia nuostata nesivadovavo, dėl ko nepagrįstai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių;Sprendime pažymėta, kadangi ieškovas atsisakė sudaryti taikos sutartį su atsakove, teismas pritaikė CPK 93 str. 4 d. ir sumažino priteistų išlaidų dydį. Su tokia išvada apeliantas nesutinka, nes jo procesinis elgesys buvo tinkamas, apeliantas nepadarė jokių procesinių nusižengimų, todėl teismas neturėjo teisės vadovautis CPK 93 str. 4 d. Iš sprendimo turinio akivaizdu, jog teismas šia nuostata vadovavosi todėl, kad ieškovas atsisakė sudaryti taikos sutartį su atsakove. Pažymėjo, jog šalis turi teisę, bet ne pareigą pasirašyti taikos sutartį. Apeliantas paaiškino, jog jam buvo nepriimtinos atsakovės siūlomos taikos sutarties sąlygos, todėl jis šia teise nepasinaudojo. Teigia, jog teismas negalėjo taikyti bylinėjimosi išlaidų mažinimo institutą, kaip sankciją apeliantui už nenorą pasirašyti jam nenaudingą taikos sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo UAB „Žaidas“ apeliacinį skundą dėl ginčijamos 111,80 Lt sumos priteisimo atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013-10-24 sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat atmesti prašymą papildomai priteisti 72 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 119-120). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Nagrinėjamu atveju nebūtų susidariusiu tokia didelė bylinėjimosi išlaidų dalis, t.y. viso 259,40 Lt, jeigu ieškovas su pirminiu pareiškimu, t.y. 2013 m. gegužės 31 d. dėl teismo įsakymo išdavimo, būtų pateikęs tikslią ir išsamią skolos ataskaitą, t.y. už kokį ataskaitinį laikotarpį bei kokias paslaugas yra susidariusi tariama skola. Tokį dokumentą (išrašą) apeliantas pateikė tik po 2013 m. liepos 10 d. pateiktų prieštaravimų dėl skolos, kuriuose buvo nurodyta, kad minimu skolos laikotarpiu buvo periodiškai mokami mokesčiai ir atliekami mokėjimai į UAB „Žaidas“ sąskaitą;Apelianto teiginys, kad UAB „Žaidas“ kiekvieną mėnesį elektroniniu paštu pateikdavo atsakovei sąskaitą už bendro naudojimo objektų priežiūrą, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog sąskaitas gaudavo“ yra nepagrįstas. Sutartis nuo 2011-11-28 su ieškove yra nutraukta. Ieškovė prieš nutraukdama sutartį nepateikė skolos valdymo ataskaitos ir nuo to laiko iki šių metų gegužės mėnesio jokio informacinio laiško dėl susidariusios skolos nėra siuntusi;Kartu su ieškiniu gavus skolų valdymo ataskaitą, buvo įsitikinta, kad mokant už paslaugas padaryta klaida ir mokėjimai nebuvo pilnai padengti;Sąžiningai ir pagrįstai teismo posėdžio metu prašyta ginčą išspręsti taikiai, kad abiems ginčo pusėms ateityje nesusidarytų dar didesnės bylinėjimosi išlaidos, tačiau ieškovei nebuvo tikslinga sudaryti taikos sutartį ir pageidavo ginčą spręsti teismo sprendimu, to pasekoje, teismo sprendimas apelianto netenkina ir vėl jis nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą;Pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista skolos suma iš karto po sprendimo priėmimo, nesulaukus jo įsiteisėjimo t.y. 2013 m. spalio 25 d. sumokėta pavedimu į UAB „Žaidas“ sąskaitą, t.y. 305, 02 Lt suma (157, 42 Lt skola, 3 Lt, 5 % metinės palūkanos, 144,60 Lt bylinėjimosi išlaidos). Ši suma laikytina pagrįsta ir atitinkančia protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas byloje kelia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo priimant 2014-10-24 Kauno apylinkės teismo sprendimą.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Žaidas“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės D. G. 157,42 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,60 Lt bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3). Kauno apylinkės teismas 2013-07-01 priėmė teismo įsakymą, kuriuo UAB „Žaidas“ pareiškimą tenkino pilna apimtimi (b. l. 10). Skolininkė nesutikdama su priimtu teismo įsakymu 2013-07-11 pateikė prieštaravimus (b. l. 19-20), atsižvelgiant į tai 2013-07-26 Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo UAB „Žaidas“ ieškinys dėl 157,42 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 259,40 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 41–43). Atsakovė teismo posėdžio metu skolą pripažino, tačiau nesutiko su priteistinomis bylinėjimosi išlaidomis. Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimu (b. l. 106-108) ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 157,42 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 144,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sumažintinos nepagrįstai. Atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos būtent atsakovės prievolių ir skolinių įsipareigojimų nevykdymo, dėl ko savo interesus ieškovas privalėjo ginti teisme. Ieškovas pagrįstai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Vertinant bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą, atliekant procesinius veiksmus konstatuotina atsakovės rūpestingumo stoka, teismui nepateikti objektyvūs duomenys, kurie leistų spręsti, kad atsakovė gavusi procesinį dokumentą – pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymą, ėmėsi aktyvių veiksmų aiškindamasi skolos susidarymo aplinkybes tiesiogiai susisiekus su apeliantu, priešingai atsakovė pateikė prieštaravimus, tokiu būdu inicijuodama tolesnį teisminį procesą ir didindama patiriamas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šalis sieja iš daiktinės teisės kylantys turto administravimo santykiai, kurie nelaikytini vartojimo santykiais, todėl pirmosios instancijos teismas mažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį nepagrįstai vadovavosi vartotojų teisių apsaugos institutu. Be to, atsisakymas sudaryti taikos sutartį vienai šaliai nepalankiomis sąlygomis, negali būti laikomas pagrindu vadovautis CPK 93 str. 4 d. ir mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas, o minėto straipsnio 2 dalis numato, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Šalis turi teisę, bet ne pareigą pasirašyti taikos sutartį, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo vienu iš motyvų mažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi viena iš šalių nepanoro sudaryti taikos sutarties. Taip pat teismas sprendžia, kad pagrįstos ir priteistinos 2,90 Lt išlaidos už Gyventojų registro tarnybos išrašą, kadangi įstatymas numato, jog teikdamas ieškinį teismui ieškovas privalo nurodyti jam žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, nes asmens gyvenamoji vieta nebūtinai sutampa su jo turto buvimo vieta, todėl būtina vadovautis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti tinkamai, išvengiant viešo paskelbimo, kuratoriaus paskyrimo procedūrų. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, jog tikėta, kad ieškovei pateikus skolos valdymo ataskaitą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovei ieškinio nebūtų reikėję pateikti.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti dėl ieškovo nesąžiningumo byloje, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamo atsakovės elgesio, t.y. atsakovė laiku nevykdė savo prievolės mokėti už namo priežiūrą, administravimą ir komunalines paslaugas, dėl ko ieškovė turėjo kreiptis į teismą, patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, racionalios ir pagrįstos rašytinais įrodymais, todėl nebuvo pagrindo jų mažinti. Nurodytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl keistina Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuria ieškovui UAB „Žaidas“ iš atsakovės D. G. priteistos 144,60 Lt bylinėjimosi išlaidos, padidinant jas iki 259,40 Lt.
Byloje pateikti įrodymai, jog už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį, kurį prašo priteisti iš atsakovės (b. l. 117). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovo apeliacinį skundą, tenkintinas ir apelianto prašymas priteisti iš atsakovės 72 Lt žyminį mokestį sumokėtą už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.; 302 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Žaidas“, į. k. 149650823, buveinė Žiburio g. 10-2, Alytus, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteistos 144,60 Lt bylinėjimosi išlaidos, padidinant jas iki 259,40 Lt.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti apeliantui (ieškovui) UAB „Žaidas“, į. k. 149650823, buveinė Žiburio g. 10-2, Alytus, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 72 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį sumokėtą už apeliacinį skundą.