Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-07-15 · Civilinė byla Nr. 2S-465-589/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-15
Bylos Nr.
2S-465-589/2020
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00419-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Suinteresuotas asmuo
E. P., G. P.
Skolininkas
E. P., G. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-465-589/2020Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00419-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.14 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 15 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų E. P. ir G. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-679-839/2012 dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės SEB bankas ir skolininkų E. P. bei G. P. sudarytą taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) SEB bankas (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal byloje teismo patvirtintą taikos sutartį, sudarytą tarp AB SEB banko ir skolininkų E. P. bei G. P.. Nurodė, kad skolininkai 2014 m. birželio 13 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-679-839/2012 patvirtinta taikos sutartimi (toliau – ir Taikos sutartis) įsipareigojo per 15 metų nuo taikos sutarties pasirašymo dienos įvykdyti bankui prievolę, t. y. sumokėti 448 902,01 Lt (130 011,01 Eur) skolą, mokant kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 dienos lygiomis dalimis. Skolininkai Taikos sutarties sąlygų nevykdo, skolos likutis šiai dienai – 93 847,07 Eur ir 1 963,15 Eur palūkanų, iš viso 95 810,22 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies – išdavė pareiškėjai AB SEB bankui Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-679-839/2012 patvirtintos taikos sutarties pagrindu (pagal Taikos sutarties 2.2 papunktį) vykdomąjį raštą dėl 93 847,07 Eur kredito ir 1 963,15 Eur palūkanų priverstinio solidaraus išieškojimo iš suinteresuotų asmenų E. P. ir G. P., nurodant, kad šios prievolės įvykdymas yra užtikrintas hipoteka – hipotekos lakštu, i. k. (duomenys neskelbtini), kuriuo įkeistas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklausiniais (kiemo statiniais) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje prašymą atmetė.

3. Iš pareiškėjos AB SEB banko nurodytų aplinkybių teismas nustatė, jog suinteresuoti asmenys E. P. ir G. P. paskutinį mokėjimą atliko 2019 m gruodžio 10 d., mokėjimą atlikti vėluoja daugiau kaip 125 dienas, nors buvo raginti, tačiau nepadengta solidari skola iš viso sudaro 95 810,22 Eur.

4. Sprendė, jog skolininkų argumentai, jog dėl šalyje paskelbto karantino negali mokėti įmokų, nėra pakankamai pagrįsti, nes įmokos nemokamos nuo 2019 m. gruodžio 10 d., t. y. kelis mėnesius iki karantino paskelbimo. Be to, skolininkai detaliau nenurodo, kaip tai susiję ir kaip tai įtakojo jų galimybes vykdyti įsipareigojimus, nėra pateikta jokių duomenų, kad skolininkai bent iš dalies vykdytų skolos grąžinimą (mažesnėmis įmokomis). Taip pat nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog skolininkai kreipėsi į banką ir informavo apie sunkumus grąžinant kreditą, ar siekė pakeisti skolos grąžinimo tvarką ir pan.

5. Nurodė, jog pareiškėjo prašymo formuluotė išduoti vykdomąjį raštą, parduodant iš varžytynių įkeistą turtą, nėra pakankamai pagrįsta, nes Taikos sutartyje nebuvo susitarta ir nėra tiesiogiai nurodyta sąlygos dėl skolos išieškojimo, parduodant iš varžytynių įkeistą turtą, o tik nurodyta, kad prievolės įvykdymas užtikrintas hipoteka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys E. P. ir G. P. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.

7. Nurodo, jog Taikos sutartyje nėra numatyta ir šalys nesusitarė, kad skolininkams nevykdant dalinių prievolių, bankas galės reikalauti, kad skolininkai įvykdytų visą prievolę iš karto, t. y. sumokėtų visą skolos bankui sumą. Šiuo atveju bankas turi teisę reikalauti vykdomojo rašto tik skolininko pradelstų mėnesinių įmokų, o ne visai skolos bankui sumai. Todėl pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, jog vykdomasis raštas išduodamas visai skolos sumai. Skundžiamojoje nutartyje teismas iš viso motyvuotai nepasisakė dėl aplinkybės, kad Taikos sutartimi yra nustatytas skolos grąžinimas dalimis.

8. Mano, jog tokiu būdu skundžiama nutartimi teismas iš esmės pakeitė Taikos sutarties 2.2 punkto prasmę ir esmę, įpareigojęs skolininkus iš karto sumokėti visą skolos sumą. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

9. Pažymi, jog priešingai nei nustatė teismas, skolininkai kreipėsi į banką ir nurodė kilusius sunkumus, tačiau banko darbuotoja, nurodė, kad bankas nesutinka keisti skolos mokėjimo grafiko ir išdėstyti pradelstos dalies. Skolininkai savo prievolę mokėti mėnesines įmokas tinkamai vykdė daugiau nei 5 metus ir 5 mėnesius. Net ir susidūrus skolininkams su finansiniais sunkumais, skolininkai pagal išgales vykdo savo prievoles: 2020 m. kovo 4 d. sumokėjo 500 Eur, 2020 m. kovo 12 d. sumokėjo 250 Eur, 2020 m. balandžio 10 d. sumokėjo 500 Eur, 2020 m. balandžio 26 d. sumokėjo 1 000 Eur, 2020 m. balandžio 27 d. sumokėjo 200 Eur. Šių aplinkybių teismui nenurodė bankas, todėl jos liko iš viso neįvertintos.

10. Akcentuoja, jog dėl 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 “Dėl visuotinio karantino paskelbimo” skolininkai negali vykdyti veiklos, iš kurios gaunamos pajamos. Banko nebendradarbiavimas iš esmės pažeidžia skolininkų teisę, esant išskirtinėms aplinkybėms pasinaudoti „įmokų atostogomis” ir reikalauja vienintelio skolininkų gyvenamojo būsto pardavimo iš varžytynių.

Žemesnės instancijos teismas

11. Atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkai prašė surengti šio prašymo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį skolininkų prašymą atmetė, todėl skolininkai neteko galimybės išdėstyti pozicijos dėl Taikos sutarties vykdymo sąlygų pakeitimo, išdėstant pradelstų mėnesinių įmokų mokėjimą 12 mėnesių terminui lygiomis dalimis. Nesurengus žodinio nagrinėjimo, banko pareiškimas nebuvo išnagrinėtas išsamiai ir visapusiškai, neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės.

12. Teikia prašymą dėl Taikos sutarties vykdymo sąlygų pakeitimo, išdėstant pradelstų mėnesinių įmokų mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

13. Pareiškėja AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti E. P. ir G. P. atskirąjį skundą.

14. Nurodo, kad apeliantų 2020 m. kovo-balandžio mėnesiais atlikti mokėjimai jau pareiškėjai pateikus prašymą teismui (pateiktas 2020 m. vasario 27 d.) ir susidariusios skolos pagal mokėjimo grafiką nepadengė. Patys apeliantai teismui iki priimant nutartį pastarųjų rašytinių įrodymų nepateikė. Teismui priimant nutartį, skola pagal Taikos sutartį nebuvo padengta, nėra padengta ir šio atsiliepimo teikimo dieną, todėl pagrindas vykdomojo rašto išdavimui nebuvo ir nėra išnykęs.

15. Mano, jog teismas tinkamai įvertino sudarytos taikos sutarties esmę ir prasmę, t. y. kad šalys aiškiai susitarė 4 punkte apie banko teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo skolos (visos, nepadengtos iki kreipimosi skolos) išieškojimui jei skolininkai ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų pradelsia vykdyti savo įsipareigojimus. Dalinis įsiskolinimo dengimas, numatytas Taikos sutartimi, nesuteikia pagrindo teigti, kad bankas turi teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto tik neįvykdytų mokėjimų apimtyje.

16. Atkreipia dėmesį, kad skolos vykdymas užtikrintas hipotekos sandoriu, kas lemia, kad nevykdant prievolių, bankas turi teisę vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto ir vykdymo procese dengti visą skolos sumą.

Šalies argumentai

17. Pažymi, jog tariamo banko nebendradarbiavimo apeliantai neįrodė. Apeliantai bankui nebuvo pateikę nei vieno rašytinio prašymo dėl įmokų pagal grafiką mokėjimo sustabdymo. Viešai skelbiama finansinių institucijų pagalbą – „įmokų atostogos“ pagal moratoriumą taikytinos klientams, neturintiems reikšmingų (daugiau nei 30 dienų) įsipareigojimų vykdymo vėlavimų per pastaruosius vienerius metus iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino dėl COVID-19.

18. Mano, kad apeliantų prašymas pakeisti šalių Taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme, kadangi tokio prašymo apeliantai nebuvo pateikę pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas suinteresuotų asmenų E. P. ir G. P. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

20. Suinteresuoti asmenys E. P. ir G. P. prie atskirojo skundo pateikė naujus rašytinius įrodymus – AB Swedbank banke L. M. vardu atliktus mokėjimo nurodymus: 2020 m. kovo 12 d. – 250 Eur sumai, 2020 m. kovo 4 d. – 500 Eur sumai, 2020 m. balandžio 10 d. – 500 Eur sumai, banko išrašą iš D. P. banko sąskaitos, esančios AB Swedbank, patvirtinantį apie D. P. vardu atliktus mokėjimo nurodymus: 2020 m. balandžio 26 d. – 1 000 Eur sumai ir 2020 m. balandžio 27 d. – 200 Eur sumai. Nors atskirajame skunde tiesiogiai nėra suformuluotas prašymas priimti naujus įrodymus, bet apeliantai šiais naujais duomenimis grindžia dalį atskirojo skundo argumentų, susijusių su jų prievolių pagal Taikos sutartį vykdymu.

21. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantų pateiktas rašytinis įrodymas nors ir galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, pareiškėjai apie tokių įrodymų pateikimą yra žinoma, prieštaravimų dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos negauta, minėti įrodymai gali turėti įtakos vertinant atskirojo skundo argumentus, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas juos prijungti prie bylos.

23. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį dėl visos likusios skolos sumos, teisėtumo ir pagristumo patikrinimas.

24. Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius, kurio 646 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo suformuota praktika, pagal kurią, teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-316/2014).

25. Nagrinėjamoje byloje šalys kilusį teisminį ginčą užbaigė sudarydamos Taikos sutartį, ji buvo patvirtinta Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartimi. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo, o Taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Taikos sutarties šalis – AB SEB bankas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, nurodydama, kad skolininkai E. P. ir G. P. nevykdo Taikos sutarties sąlygų dėl skolos sumokėjimo dalimis: paskutinį mokėjimą atliko 2019 m. gruodžio 10 d., mokėjimą atlikti vėluoja daugiau kaip 125 dienas ir nepadengta solidari skola iš viso sudaro 93 847,07 Eur kredito ir 1 963,15 Eur palūkanų, iš viso 95 810,22 Eur. Pirmos instancijos teismas pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkino iš dalies ir išdavė vykdomąjį raštą dėl visos likusios 95 810,22 Eur skolos išieškojimo.

26. Apeliantai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, mano, jog tokiu būdu skundžiama nutartimi teismas iš esmės pakeitė Taikos sutarties 2.2 punkto prasmę ir esmę, įpareigojęs skolininkus iš karto sumokėti visą skolą. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais.

27. Pagal šalių sudarytos ir teismo patvirtintos Taikos sutarties 4 punktą šalys susitarė, jog skolininkams ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų pradelsus vykdyti savo įsipareigojimus, bankas be atskiro įspėjimo turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento pagal šią sutartį išdavimo. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, netinkamai aiškino šį Taikos sutarties punktą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad vykdomasis raštas turi būti išduotas dėl visos skolos. Taikos sutarties 4 punkte šalys nebuvo tiesiogiai sulygę dėl sąlygos, kuri numatytų, jog skolininkams 60 kalendorinių dienų pradelsus vykdyti savo įsipareigojimus, bankas be atskiro pranešimo skolininkams turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto pagal šią taikos sutartį išdavimo dėl visos skolos išieškojimo. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai neišsiaiškino ir nenustatė skolininkų pagal Taikos sutartį nesumokėtos skolos dydžio ir išdavė vykdomąjį raštą dėl visos skolos.

28. Išdėstytų motyvų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto dėl nevykdomos Taikos sutarties išdavimo klausimą, netinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatė skolininkų pagal Taikos sutartį nesumokėtos skolos dydžio, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Dėl nurodyto suinteresuotų asmenų E. P. ir G. P. atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta nutartis panaikintina ir vykdomojo rašto išdavimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29. Šie motyvai yra pakankami, kad skundžiamą nutartį panaikinti, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nebepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rita Dambrauskaitė