Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „Kapitalita“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr.eL2-1956-835/2017 pagal kreditorės UAB „Kauno Daisotra“ pareiškimą skolininkei UAB „Kapitalita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme 2017 m. kovo 27 d. priimtas teismo įsakymas, kuriuo patenkintas kreditorės UAB „Kauno Daisotra“ pareiškimas ir jos naudai iš skolininkės UAB „Kapitalita” priteista 10 998,35 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos – 62 Eur žyminis mokestis ir 150 Eur išlaidos už advokato pagalbą.2017 m. balandžio 18 d. skolininkė pateikė prieštaravimus, kuriuose ji nurodė, kad su kreditorės reikalavimu nesutinka. 2017 m. balandžio 28 d. kreditorė pateikė prašymą panaikinti byloje priimtą teismo įsakymą ir priteisti iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas, kadangi skolininkė sumokėjo 10 998,35 Eur skolą. Kreditorė pateikė teismui įrodymus, kad skola sumokėta 2017 m. kovo 27 d.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi panaikino 2017 m. kovo 27 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1956-835/2017 (ankstesnis Nr. eL2-1956-791/2017) ir civilinę bylą nutraukė.Priteisė iš skolininkės UAB „Kapitalita” 212 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „Kauno Daisotra“Kadangi skolininkė sumokėjo teismo įsakymu prašomą priteisti skolą ir tokiu būdu įvykdė teismo įsakymą, tačiau nesumokėjo kreditorės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, teismas panaikino teismo įsakymą ir byla nutraukė bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.Kadangi skolą skolininkė sumokėjo po to, kai kreditorė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas konstatavo, kad kreditorė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl skolininkei tenka pareiga atlyginti kreditorės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Esant šiai situacijai teismas iš skolininkės kreditorei priteisė 212 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde skolininkė UAB „Kapitalita“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-05-04 nutartį toje dalyje, kuria buvo nutarta iš UAB „Kapitalita“ UAB „Kauno Daisotra“ naudai priteisti 212 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir UAB „Kauno Daisotra“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti; paskirti UAB „Kauno Daisotra“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 5 792 Eur baudą, kurios 50 proc. dalį (t. y. 2896 Eur) priteisti UAB „Kapitalita“ naudai; priteisti iš UAB „Kauno Daisotra“ visas UAB „Kapitalita“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Kreditorė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi neturėdama teisės į reikalavimo patenkinimą, kadangi UAB „Kapitalita“ prievolės įvykdymo terminas nebuvo suėjęs. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreditorei pateikė 2017-02-14 pretenziją 21 996,71 Eur sumai dėl 2012-11­13 įvykusio eismo įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimo, reikalaudamas nurodytą sumą sumokėti per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos. Pretenzija buvo gauta 2017-02-22, taigi 30 dienų terminas pretenzijoje nurodytiems reikalavimams įvykdyti suėjo 2017-03-24 dieną. Kreditorė pretenzijoje nurodytą sumą sumokėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, todėl kaip solidarusis skolininkas įgijo teisę regreso tvarka 1/2 sumokėtos sumos reikalauti iš UAB „Kapitalita“ kaip solidaraus bendraskolio. 2017-03-24 dieną, t. y. paskutinę prievolės įvykdymo termino dieną, UAB „Kapitalita“ 1/2 dalį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pretenzijoje nurodytos sumos sumokėjo kreditorei. UAB „Kapitalita“, iš savo banko sąskaitos atlikusi mokėjimo pavedimą į kreditorės banko sąskaitą paskutiniąją termino įvykdyti prievolę dieną (t. y. 2017-03-24), nepraleido prievolės įvykdymo termino ir prievolę įvykdė laiku.Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, jog terminas nustatomas skolininko naudai, nereiškia, jog UAB „Kapitalita“ praleido savo prievolės įvykdymo terminą.2017-04-14 UAB „Kapitalita“ pateikė prieštaravimus teismui dėl kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo bei nurodė, jog su visais kreditorės pareiškime keliamais reikalavimais nesutinka, kadangi UAB „Kapitalita“ jokių įsipareigojimų kreditorės atžvilgiu neturi (visas savo prievoles yra įvykdžiusi nepažeisdama nustatytų terminų), todėl kreditorės pateiktas pareiškimas teismui bei juo reiškiami reikalavimai yra visiškai nepagrįsti bei neteisėti ir negali būti tenkinami.Civilinė byla buvo iškelta dėl kreditorės nesąžiningo bei netinkamo procesinio elgesio, kadangi teismui pareiškimas buvo paduotas net nesuėjus UAB „Kapitalita“ prievolės įvykdymo terminui. Be to, kreditorė turėjo visas galimybes pasitikrinti, kada UAB „Kapitalita“ atliko mokėjimo pavedimą į kreditorės banko sąskaitą. Kreditorė bandė sudaryti įspūdį, jog UAB „Kapitalita“ su kreditore atsiskaitė neva vykdydama teismo įsakymą. Toks kreditorės elgesys, kai pripažintinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Kreditoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei galimą teismo klaidinimą skirtina maksimalaus dydžio 5792 Eur bauda, 50 proc. šios baudos sumos (t. y. 2896 Eur) priteisiant UAB „Kapitalita“ naudai.Atsiliepimų į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Kauno Daisotra“ prašo skolininkės UAB „Kapitalita“ atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017-­05-04 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Nors 2017-03-24 yra paskutinė termino diena, iki kada turėjo būti įvykdyta kreditoriaus ir skolininko solidari prievolė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, tačiau tai nereiškia, kad prievolė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui turėjo vykdoma tik paskutinę termino dieną. Kita vertus, pats skolininkas nurodytą paskutinę termino dieną jam tenkančios prievolės dalies Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui tiesiogiai neįvykdė, o po kreditoriaus kreipimosi į teismą sumokėjo jam puse šios sumos (10 998,35 Eur), kaip visą solidarią prievolę Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui įvykdžiusiam solidariam bendraskoliui, įgijusiam atgręžtinį reikalavimą į skolininką (CK 6.9 str. 1 d.).Kreditorė gavusi pretenziją du kartus raštu kreipėsi į skolininkę: 2017-02-28 pranešimu pranešė apie pareikštą pretenziją ir prašė nurodyti, ar 1/2 dalį pretenzijoje nurodytos sumos skolininkė sumokės tiesiogiai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, ar kreditorei; 2017-03-14 pakartotiniu pranešimu kreditorė pakartotinai informavo skolininkę apie atskyrimo sąlygomis prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau skolininkė į kreditorės pranešimus niekaip nereagavo, todėl pažeidė CK 6.38 str. 3 d., kuri numato, kad kiekviena prievolės šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Todėl kreditorės kreipimasis į teismą buvo pagrįstas.Iš skolininkės pateikto mokėjimo nurodymo matyti, ji 10 998,35 Eur mokėjimą iš AB Swedbanke esančios sąskaitos kreditorei įvykdė 2017-03-24, galimai sužinojusi apie kreditorės kreipimąsi į teismą, nes įrodymų apie tai, kad mokėjimas būtų atliktas iki kreipimosi į teismą, nepateikta. Be to, kreditorei apie šio mokėjimo įvykdymą skolininkė nepranešė, nors žinojo, kad pinigai mokami į kitame banke esančią kreditorės sąskaitą. Kreditorė, kaip patvirtina į bylą jos pateiktas mokėjimo nurodymas, į sąskaitą AB SEB banke 10 998,35 Eur sumą gavo 2017-03-27. Tuo tarpu teisinių paslaugų sutartį su advokatu kreditorė sudarė 2017-03-22 ir bylinėjimosi išlaidas patyrė iki 2017-03-24 kreipimosi į teismą.Kadangi skolininkė reikšdama prieštaravimus prievolę kreditorei jau buvo įvykdžiusi, teismas pagrįstai remdamasis CPK 439 str. 4 ir 7 d., teismo įsakymą panaikino ir priteisė iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas kreditorei.Atmetus skolininkės atskirąjį skundą nėra pagrindo iš kreditorės priteisti skolininkės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kita vertus, skolininkės pateiktos bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose įtvirtintus dydžius.Skolininkė akivaizdžiai nepagrįstai prašydama kreditorei skirti 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taip pat elgiasi nesąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria priteista iš skolininkės UAB „Kapitalita” 212 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „Kauno Daisotra“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirajame skunde apeliantė neginčija nutarties dalies, kuria panaikintas 2017 m. kovo 27 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1956-835/2017 (ankstesnis Nr. eL2-1956-791/2017) ir civilinė byla nutraukta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies nepasisako.Nagrinėjamu atveju aktualus klausimas ar pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi pagrįstai priteisė iš skolininkės UAB „Kapitalita” 212 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei UAB „Kauno Daisotra“. Nesant ginčo dėl to, kad skolininkė ½ dalį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pretenzijoje nurodytos sumos sumokėjo kreditorei, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, svarbu nustatyti, ar skolininkė šią sumą sumokėjo tik kreditorei visa apimtimi įvykdžius prievolę Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ir kreipusis UAB „Kauno Daisotra“ į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kreditorė UAB „Kauno Daisotra“ 2017-03-24 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „Kapitalita”, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės 10 998,35 Eur skolos, 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų – 62,00 Eur žyminio mokesčio ir 150,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Savo reikalavimą kreditorė grindė aplinkybe, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė kreditorei UAB „Kauno Daisotra“ 2017-02-14 pretenziją 21 996,71 Eur sumai dėl 2012-11-13 įvykusio eismo įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimo, reikalaujant nurodytą sumą sumokėti per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo. Pretenzija gauta 2017-02-22. Atskyrimo sąlygų, kurioms vykdant atskyrimą pritarta UAB „Kauno Daisotra“ 2013-12-20 visuotiniame akcininkų susirinkime, 11.10 punkte numatyta, kad „po Atskyrimo solidariai atsako Bendrovė ir Nauja bendrovė“, t.y. UAB „Kauno Daisotra“ ir UAB „Kapitalita“. Kreditorė 2017-02-28 pranešimu bei 2017-03-14 pakartotiniu pranešimu skolininkei pranešė apie gautą pretenziją paprašė nurodyti, ar 1/2 dalį pretenzijoje nurodytos sumos UAB „Kapitalita“ sumokės tiesiogiai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, ar UAB „Kauno Daisotra“. Kreditorės teigimu atsakymų iš skolininkės nebuvo gauta. 2017-03-27 buvo išduotas teismo įsakymas aukščiau nurodytoms sumoms.Skolininkė UAB „Kapitalita” 2017-04-14 pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kuriuose nurodė, kad pretenzija gauta 2017-02-22, o joje nustatytas 30 dienų terimimas suėjo 2017-03-24. Skolininkė jokių įsipareigojimų kreditorės atžvilgiu neturi, todėl pateiktas pareiškimas bei kreditorės reikalavimai yra visiškai nepagrįsti.Kreditorė UAB „Kauno Daisotra“ pateikė prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo, civilinės bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimo. Nurodė, kad skolininkė reikšdama prieštaravimus pagrindinį reikalavimą jau buvo įvykdžiusi, sutinkamai su CPK 439 str. 7 d., teismo įsakymas turėtų būti panaikintas. Taip pat nurodė, kad kreditorės pareiškimas teisme registruotas 2017-03-24, o skola kreditoriui sumokėta 2017-03-27, tai yra, skolininkei galimai susižinojus apie bylos iškėlimą, juo labiau, kad skolininkės vadovas apie bylos iškėlimą buvo įspėtas.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017-05-04 nutartimi panaikino teismo įsakymą ir bylą nutraukė bei priteisė kreditorei iš skolininkės bylinėjimosi išlaidas.Nesutikdama su teismo nutartimi skolininkė nurodo, kad 2017-03-24 dieną UAB „Kapitalita“ 1/2 dalį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pretenzijoje nurodytos sumos sumokėjo kreditorei. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apeliantės argumentais neturi pagrindo nesutikti.LR Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Byloje nekilo tarp šalių ginčo, kad UAB „Kauno Daisotra“ ir UAB „Kapitalita“ yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro solidarios skolininkės, kurių prievolė kildinama iš 2012-11-13 įvykusio eismo įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė solidariai skolininkei UAB „Kauno Daisotra“ 2017-02-14 pretenziją 21 996,71 Eur sumai dėl 2012-11-13 įvykusio eismo įvykio metu padarytų nuostolių atlyginimo, reikalaujant nurodytą sumą sumokėti per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo.LR Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios. Iš teisinio reglamentavimo seka, kad teisė regreso tvarka reikalauti už skolininką įvykdytos prievolės dalies atsiranda tik visiškai įvykdžius solidariąją pareigą kreditoriui. Nagrinėjamu atveju UAB „Kauno Daisotra“ 2017-03-24 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „Kapitalita”, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės 10 998,35 Eur skolos, 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų – 62,00 Eur žyminio mokesčio ir 150,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą, kadangi 10 998,35 Eur dalį skolos už UAB „Kapitalita” sumokėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas pasiūlė šalims (CPK 179 str. 1 d.) pateikti papildomus duomenis apie UAB „Kauno Daisotra“ kaip vienos iš solidariųjų skolininkių visa apimtimi įvykdytos prievolės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Iš UAB „Kauno Daisotra“ pateiktų rašytinių įrodymų (sąskaitų išrašų) nustatyta, kad UAB „Kauno Daisotra“ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui mokėjimus atliko 2017-03-22 sumokėdama 11 000 Eur, 2017-04-26 – 6 000 Eur, 2017-06-09 – 4 996,71 Eur. UAB „Kauno Daisotra“ pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad teisė regreso tvarka reikalauti už skolininką įvykdytos prievolės dalies UAB „Kauno Daisotra“ atsirado tik visiškai įvykdžius solidariąją pareigą kreditoriui, t. y. 2017-06-09 (LR CK 6.9 str. 1 d.).Kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teisme gautas 2017-03-24, tačiau kaip nustatyta aukščiau, solidari prievolė buvo įvykdyta visa apimtimi tik 2017-06-09. Kaip matyti, nors UAB „Kauno Daisotra“ dar nebuvo įgijusi teisės regreso tvarka reikalauti iš UAB „Kapitalita“ už skolininkę įvykdytos prievolės dalies, tačiau pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „Kauno Daisotra“ pateikdama teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dar neturėdama reikalavimo teisės į UAB „Kapitalita“ (LR CK 6.9 str. 1 d.), veikė savo rizika, dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių apeliantė nėra atsakinga. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad teisinių paslaugų sutartį su advokatu kreditorė sudarė 2017-03-22 ir bylinėjimosi išlaidas patyrė iki 2017-03-24 kreipimosi į teismą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai taip pat negali būti pagrindu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tik UAB „Kauno Daisotra“ solidariąją prievolę įvykdžius visa apimtimi (2017-06-09), pastarajai atsirado teisė į ½ dalį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pretenzijoje nurodytos sumos, t. y. 10 998 Eur, bei pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties dalis, kuria priteista iš skolininkės UAB „Kapitalita” 212 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „Kauno Daisotra“ naikintina (CPK 337 str. 1 d. 2 p), išsprendžiant klausimą iš esmės – netenkinti kreditorės UAB „Kauno Daisotra“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Kapitalita”, likusi nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos paskyrimo kreditorei.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad civilinė byla buvo iškelta dėl kreditorės nesąžiningo bei netinkamo procesinio elgesio, kadangi teismui pareiškimas buvo paduotas net nesuėjus UAB „Kapitalita“ prievolės įvykdymo terminui, todėl kreditorei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei galimą teismo klaidinimą prašo skirti kreditorei maksimalaus dydžio 5 792 Eur baudą, 50 proc. šios baudos sumos (t. y. 2896 Eur) priteisiant UAB „Kapitalita“ naudai.Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Aplinkybė, kad pareiškėja pateikė pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi CPK 5 str. numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą tesiminės gynybos. Todėl nenustačius piktnaudžiavimo procesu fakto, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl baudos kreditorei skyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliantė atskirajame skunde prašo priteisti iš kreditorės 532,40 bylinėjimosi išlaidų. Išlaidoms pagrįsti pateikė 2017-05-16 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. INJ 17/051601; 2017-05-16 Swedbank mokėjimo nurodymą Nr.319.Iš PVM sąskaitos – faktūros Nr. INJ 17/051601 matyti, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro 205,70 Eur išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga bei 2017-04-14 prieštaravimų dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą; 326,70 Eur išlaidos už 2017-05-16 atskirojo skundo dėl 2017-05-04 nutarties parengimą bei pateikimą teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė teikdama prieštaravimus dėl teismo įsakymo turėjo teikti prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su 2017-04-14 prieštaravimais matyti, kad apeliantė tokio prašymo neteikė. Todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų teikiant prieštaravimus pirmosios instancijos teismui šiuo atveju nesvarstytinas. Kitą apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro 326,70 Eur išlaidos už 2017-05-16 atskirojo skundo dėl 2017-05-04 nutarties parengimą bei pateikimą teismui. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.15 punktą (už atskirąjį skundą) nustatytas 0,4 dydžio koeficientas. Taigi maksimalus užmokesčio dydis už atskirojo skundo parengimą gali būti 329,12 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K4 – 822,80 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantei UAB „Kapitalita“ iš kreditorės UAB „Kauno Daisotra“ priteistina 326,70 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos už procesinių dokumentų išsiuntimą neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl patenkinus skolininkės UAB „Kapitalita” atskirąjį skundą, iš bylą pralaimėjusios - kreditorės UAB „Kauno Daisotra“ nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria priteista iš skolininkės UAB „Kapitalita” 212 Eur bylinėjimosi išlaidos kreditorei UAB „Kauno Daisotra“ ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti kreditorės UAB „Kauno Daisotra“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Kapitalita”.

Likusią Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti skolininkei UAB „Kapitalita“ (įmonės kodas 303234367) iš kreditorės UAB „Kauno Daisotra“ (įmonės kodas 235020160) 326,70 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus ir 70 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.