Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-25 · Civilinė byla Nr. B2-2326-436/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-1775-436/2010Nutartis · 2010-03-26Kauno apygardos teismas
  2. B2-2326-436/2011Nutartis · 2011-05-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-25
Bylos Nr.
B2-2326-436/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-12167-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Kreditorius
R. L.
Atsakovas
BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“
Advokatai
Jūratė Matonienė, Jūratė Juodieneia
Kategorijos
  • 113.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-2326-436/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12167-2009-8Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas,Sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant kreditorės R. L. atstovei advokatei Jūratei Juodienei

atsakovo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atstovei advokatei Jūratei Matonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės R. L. pareiškimą dėl padidinto finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorė R. L. m. liepos 16 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovės R. L. naudai iš atsakovo UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė" 4275,65 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 5137,78 Lt išeitines išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1386,05 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 115,50 Lt dydžio vidutinį darbo dienos užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 71,68 Lt kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2009-05-20 iki ieškinio teismui padavimo dienos (2009-07-14), 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė atsakovu 2007-09-21 sudarė darbo sutartį Nr. 164, pagal kurią ieškovei buvo nustatytas 1600,00 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Nuo 2008-01-01 darbo sutartis pakeista – nustatytas 2090,00 Lt darbo užmokestis. Nuo 2008-08-01 nustatytas 2350,00 Lt darbo užmokestis. Nuo 2009-01-12 iki 2009-05-12 darbo sutartis buvo pakeista - sutrumpinta darbo savaitė iki 3 darbo dienų, už darbą apmokama proporcingai dirbtam laikui. 2009-05-04 darbo sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu. Iki darbo sutarties nutraukimo dienos, atsakovas buvo nesumokėjęs ieškovei darbo užmokesčio už 2009 m. vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėn. DK 141 str. 1 d. numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Atsakovas ieškovės atleidimo dieną neatsiskaitė su ieškove, nes 2009-05-04 „Susitarimu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu" ieškovė ir atsakovas susitarė, kad: 1) darbo sutartis yra nutraukiama 2009-05-04 šalių susitarimu; 2) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, priklausantis neišmokėtas darbo užmokestis ir dviejų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija yra sumokami per dvi savaites nuo darbo sutarties nutraukimo dienos. Atsakovas 2009-05-04 „Susitarimo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu" 2 punkto neįvykdė ir iki 2009-05-19 neatsiskaitė.

Pagal 2009-09-01 atsakovo pažymą apie neišmokėtą darbo užmokestį ir vidutinį darbo dienos valandos) atlyginimą, atsakovas ieškovei už 2009 m. vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėn. yra nesumokėjęs 4275,65 Lt darbo užmokesčio. Nors darbo sutartis buvo nutraukta DK 125 str. (šalių susitarimu) pagrindu, tačiau UAB „Investicinių projektų vykdymo grupės" generalinio direktoriaus 2009-05-04 įsakymu „Dėl R. L. atleidimo iš darbo" Nr. 09-19P buvo pavesta ieškovei skėti dviejų jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už 8,77 naudotų kasmetinių atostogų dienas, kas sudaro 5137,78 Lt. Taigi, atsakovas nuo 2009-05-20 darbo ties 3 punkto, DK 93, 201, 140, 177 str. pagrindu privalo sumokėti ieškovei jai priskaičiuotą darbo užmokestį, išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viso - 9413,43 Lt.

Taip pat ieškovė prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2009-05-20Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintas „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas" numato vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką. Tvarkos 6.1 punktas numato, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Kadangi šiuo ginčo atveju darbo sutartis buvo nutraukta 2009-05-04, t.y. ne paskutinę to mėnesio darbo dieną, 2009 m. gegužės mėn. neįtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Šiuo atveju skaičiuojamasis laikotarpis yra 2009 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. Per šiuos tris paskutinius mėnesius ieškovei buvo priskaičiuotas 4158,15 Lt darbo užmokestis, todėl jos vidutinis darbo užmokestis yra 1386,05 Lt (4158,15 Lt: 3 = 1386,05 Lt).

Pagal tvarkos 6.2 punktą, vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaišiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Nuo 2009-01-12 iki 2009-05-12 darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo pakeista - sutrumpinta darbo savaitė iki 3 darbo dienų, kas reiškia, jog ieškovė per savaitę dirbo 3 darbo dienas. Pagal 2009-09-28 atsakovo pateiktą Darbo užmokesčio vidurkio pažymą, iš viso per tris paskutinius mėnesius (skaičiuojant 2009 m. vasario, kovo, balandžio mėn.), ieškovė dirbo 36 darbo dienas, todėl ieškovės vidutinis darbo dienos užmokestis yra 115,50 Lt (4158,15 = 115,50 Lt). Pastebėtina, kad atsakovas Darbo užmokesčio vidurkio pažymoje klaidingai skaičiuoja ieškovės vidutinį darbo dienos užmokestį (100,80 Lt), o iš pateikiamos skaičiuotės formulės matyti, kad nėra laikomasi Tvarkos 6.2 punkte numatytos taisyklės skaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį.

Dėl palūkanų už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą Nutrūkus darbo santykiams ir esant nesumokėtoms išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, taikytinas ne Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, bet CK 6.210, 6.261 str. normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Šiuo atveju pagal CK 6.210 str. 1 d. 5 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos ne už darbo, bet už visas (kalendorines) uždelsto atsiskaityti termino dienas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-625/2008). Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2009-05-20 iki ieškinio teismui padavimo dienos (2009-07-14). Atsakovas uždelsė atsiskaityti 56 kalendorines dienas, todėl turi mokėti 71,68 Lt (9413,43 Lt x 0,05 = 470,67 Lt per metus; 470,67 Lt : 365 = 1,28 Lt per dieną; 56 d. x 1,28 Lt = 71,68 Lt).

Dėl procesinių palūkanų. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę (laiku nesumokėjus darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų), atsakovas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Po bylos iškėlimo vadinamosios procesinės palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 str., skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pvz., delspinigių ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-625/2008).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodo, kad Ieškovė prašo jo naudai priteisti 4275,65 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 5137,78 Lt išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Kaip matyti, šios sumos, kuriomis remiasi ieškovė, yra paskaičiuotos atsakovo pažymoje apie neišmokėtą darbo užmokestį ir vidutinį darbo dienos (valandos) atlyginimą ieškovei. Tačiau pabrėžtina, kad būtent reikalavimas priteisti visą šią sumą, t. y. bendrai — 9485,11 Lt (kurią pagal atsakovo buhalterinę pažymą sudaro priskaitytas darbo užmokestis už 2009 m. vasario — gegužės mėn., priskaityta atostogų kompensacija ir išeitinė išmoka), yra nepagrįstas. Ši suma, kuri yra paskaičiuota paties atsakovo pagal buhalterinę pažymą, yra bendra ieškovei mokėtina suma neatskaičius privalomųjų mokėti mokesčių. Taigi šios ieškovės reikalaujamos sumos yra paskaičiuotos sumos „ant popieriaus", t. y. neišskaičius mokesčių. Žinoma, jog darbdavys už darbuotoją nuo darbuotojui mokėtino (sutarto darbo sutartimi) atlyginimo už darbuotoją sumoka gyventojo pajamų mokestį, įmoką Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai. Atsakovo buhalterinėje pažymoje skiltyje „išskaityta mokesčių" yra nurodytos nuo bendrų sumų (t. y. neišskaičius mokesčių) išskaitytinos mokesčių sumos, kurias išskaičius ir gaunama gryna suma, sumokama darbuotojui („į rankas"). Pagal šią atsakovo buhalterinę pažymą, nors bendra paskaičiuota suma yra lygi 9 413,43 Lt, ieškovei išmokėtina suma už darbuotoją sumokėjus privalomai mokėtinus mokesčius yra lygi 7369.80 Lt. Šios, t. y. 7369,80 Lt. ieškovei paties atsakovo paskaičiuotos sumos, atsakovas neginčija ir pripažįsta esantis skolingas, tačiau nesutinka su ieškovės prašoma priteisti 9 413.43 Lt suma. Tokio dydžio ieškovės reikalavimo patenkinimas suponuotų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą, t. y. ieškovei būtų priteista daugiau, nei jis būtų gavęs bei turėtų gauti kaip atlyginimą už darbą bei kitas, su darbo santykiais susijusias, išmokas. Tuo tarpu atsakovas patirtų nepagrįstus nuostolius .

Be to, 2009 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 380 atsakovas sumokėjo ieškovei 1000 Lt susidariusios skolos už neapmokėtą darbo užmokestį (mokėjimo nurodymo kopija pateikta byloje 2009 m. spalio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu), o 2009 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymu atsakovas ieškovei sumokėjo dar 2000 Lt (mokėjimo nurodymo kopija pridedama). Kadangi atsakovas dalį savo prievolės įvykdė, iš atsakovo priteistina suma atitinkamai mažintina dar 3000 Lt, t. y. nuo 7369.80 Lt iki 4369.80 Lt.

Ieškovė, taikiusi netinkamą Tvarkos apraše įtvirtintą vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo būdą, nepagrįstai padidino vidutinio darbo dienos užmokesčio sumą nuo atsakovo paskaičiuotos 100,80 Lt iki 115,50 Lt sumos (padidino 14,70 Lt). Todėl ieškovės paskaičiuota vidutinio darbo dienos užmokesčio suma mažintina iki 100.80 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki ieškinio teismui padavimo (2009 m. liepos 14 d.). Palūkanų dydį už uždelstas 56 pavėluotas atsiskaityti su ieškove kalendorines dienas per nurodytą laikotarpį ieškovė skaičiuoja nuo reikalaujamos 9 413,43 Lt ieškinio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta aukščiau, ieškovas neturi reikalavimo teisės į 9 413,43 Lt dydžio sumos priteisimą, o turi teisę reikalauti 7 369,80 Lt, palūkanų suma skaičiuotina ne nuo 9 413,43Lt, o nuo 7 369,80 Lt, todėl atitinkamai sumažintina nuo 71,68 Lt iki 56,56 Lt (pagal ieškovo skaičiuojamą metodiką 7 369,80 Lt x 0,05 = 368,49 Lt per metus; 368,49 Lt : 365 = 1,01 Lt per dieną; 56 d. x 1,01 Lt = 56,56 Lt).

Nors 2009 m. spalio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu žodžiu buvo išsiaiškinta, jog ieškovė netinkamai suformulavo dalį l-ojo patikslinto ieškinio reikalavimo, t. y. netinkamai nurodė, jog prašoma ieškovės naudai iš atsakovo priteisti „<...> 1386,05 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 115,50 Lt vidutinį darbo dienos užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką <...>", tačiau manome, jog, siekiant tinkamai atstovauti atsakovo interesus, yra būtina pažymėti, jog net ir posėdžio metu pataisius (teismo protokolu) reikalavimą į „<...> 1386,05 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, 115,50 Lt dydžio vidutinį darbo dienos užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką <...>", reikalavimo formuluotė vis tiek yra klaidinga, kadangi akivaizdu, kad pagal tokią sakinio konstrukciją ieškovė už uždelstą atsiskaityti laiką prašo priteisti kompensaciją tiek pagal vidutinį darbo užmokestį, tiek pagal vidutinį darbo dienos užmokestį, t. y. prašo to paties du kartus. Su tokiu reikalavimu nesutinkame, kadangi ši išmoka turi būti paskaičiuojama tik pagal vieną iš skaičiavimo kriterijų. Be to pabrėžtina, kad, atsižvelgiant ieškovės netinkamai paskaičiuotą vidutinį darbo dienos užmokesčio dydį, toks reikalavimas turi būti tenkinamas pagal atsakovo paskaičiuotą 100,80 Lt vidutini darbo dienos užmokesčio dydį.

Motyvuojamoji dalis

Kreditorės pareiškimas dėl finansinio reikalavimo padidinimo tenkintinas iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi atnaujintas Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3217-752/2010 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, procesinių palūkanų priteisimo nagrinėjimas ir ji pridėta prie UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ restruktūrizavimo bylos Nr. B2-1114-436/2010.

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinė byla dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ nutraukta.

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3217-752/2010 išskirta iš civilinės bylos Nr. B2-1114-436/2010, sustabdyta CPK 163 straipsnio 5 punkte nurodytu pagrindu ir perduota uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismo teisėjui. 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-3217-752/2010 atnaujintina ir paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad su R. L. 2007 m. rugsėjo 21 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 164, kuri nutraukta 2009 m. gegužės 4 d. pagal LR Dk 125 straipsnį - šalių susitarimu (b.l. 7-9). 2009-05-04 Susitarime nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nustatyta, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, priklausantis neišmokėtas darbo užmokestis ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija yra sumokami per dvi savaites nuo darbo sutarties nutraukimo dienos. Aplinkybė, kad su R. L. jos atleidimo iš darbo metu nebuvo atsiskaityta byloje neginčijama.

Iš UAB „Investicinių projektų grupės“ 2009-09-01 Pažymos apie neišmokėtą darbo užmokestį ir vidutinį darbo dienos (valandos) atlyginimą Nr. S-09 matyti, kad R. L. priskaitytas darbo užmokestis yra 4275,65 Lt ir 5137,78 Lt atostogų kompensacija, išeitinė išmoka, kitos išskaitos 10,60 Lt. Remiantis šia pažyma matyti, kad R. L. mokėtina suma yra 7369,80 Lt. Pažymėtina, kad jai buvo išmokėta 4924,02 Lt darbo užmokesčio (2009-10-05 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 380 -1000 Lt (b.l. 60), 2009-11-06 mokėjimo nurodymas - 2000 Lt (b.l. 69). Dėl išmokėtos 1924,02 Lt sumos byloje duomenų nėra, tačiau šios aplinkybės atsakovas neneigia. Ir tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtintas R. L. kreditorinis reikalavimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad R. L. mokėtina suma yra 2445,78 Lt (darbo užmokestis, išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas atostogas).

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą reglamentuoja Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatos. Pagal šio Aprašo 6 p. apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šio Aprašo 3.1–3.4 p., ir mėnesines premijas. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (6.2 p.).

Iš byloje esančios darbo užmokesčio vidurkio 2009-09-24 pažymos matyti, kad už 2009 m. vasario mėnesį mokėtina suma 1360,53 Lt , kovo – 1342,86 Lt, balandžio – 1454,76 Lt. Viso -4158,15 Lt. Ieškovės dirbtos dienos - 36. Remiantis Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 R. L. vidutinis darbo dienos užmokestis yra 115,50 Lt (4158,15/36=115,50).

Remiantis bylos medžiaga darbo sutartis su R. L. nutraukta 2009 m. gegužės 4 d, terminas atsiskaityti su darbuotoju baigėsi 2009 m. gegužės 19 d., tačiau darbdavys pagal LR DK 141 str. 1 d. su ieškove neatsiskaitė ir neišmokėjo ieškovei visų priklausančių piniginių sumų. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (LR DK 141 str. 3 d.).

Pagal DK 141 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Ši norma darbdaviui kilusius padarinius – pareigą sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – sieja ne tik su neatsiskaitymo faktu, bet ir su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu. Taigi DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti neatsiskaitymo laiku faktą ir aplinkybę, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis c.b. 3K-3-66/2011).

Taigi nesant neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės, R. L. skaičiuotinas vidutinis darbo užmokestis nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki 2011 m. vasario 22 d. (įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo) atsižvelgiant į aplinkybę, kad darbo sutartyje buvo numatyta 3 d. darbo savaitė.

Teismas nustatė, kad R. L. vidutinis darbo dienos užmokestis 115,50 Lt, atsakovas atsiskaityti uždelsė, skaičiuojant nuo 2009-05-19 iki 2011-02-22 t.y. 367 darbo dienas (ĮBĮ 10 str.7 d. 3 p.). Šiuo laikotarpiu priskaičiuoto reikalaujamo vidutinio darbo užmokesčio suma yra 42.388,50 Lt (115,50 Lt x 367 = 42.388,50 Lt).

Byloje nustatyta, kad atsakovas neatsiskaitė visiškai su kreditore jos atleidimo dieną, todėl atsakovas turi mokėti kreditorei LR DK 141 str. 3 d. numatytą vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Kadangi su ieškove atsakovas neatsiskaitė iki šiol, todėl kreditorei R. L. priteistinas vidutinis darbo užmokestis iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB “Investicinių projektų vykdymo grupė” įsiteisėjimo dienos sudarytų 42.388,50 Lt. Tačiau tokios piniginės sumos priteisimas teismo nuomone pažeis proporcingumo principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Vienas iš įtvirtintų darbo teisės principų pagal LR DK 2 str. 4 p. yra darbo teisės subjektų lygybė. Be to, pagal LR DK 35 str. 1 d. įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

Nustatyta, kad kreditorė R. L. atsakovo UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ išdirbo nuo 2007-09-21 iki 2009-05-04, t.y. nepilni du metai nėra ilgas laiko tarpas. Darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu. Pagal byloje esančią Pažymą apie neišmokėtą darbo užmokestį (b.l. 58), kreditorei darbdavys liko skolingas 7369,80 Lt, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo įsiskolinimą sumažino 4924,02 Lt. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. atsakovui UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau 2010 m. rugsėjo 7 d. nutraukta. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas tikėjosi atstatyti įmonės mokumą, stengėsi atsiskaityti su buvusiais įmonės darbuotojais. Šiuo metu iškėlus UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto bylą, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, iš jų 38 pirmos eilės kreditorių, bendrai 492.155,39 Lt sumai. Kreditorė R. L. taip pat įtraukta į kreditorių sąrašą ir jos finansinis reikalavimas patvirtintas 2445,78 Lt sumai. Pagal ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalį iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais.

DK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Įgyvendinant teises atsiranda tam tikrų padarinių ir sukeliama pareigų kitiems asmenims. Tai, ar reikalavimas apginti pažeistą teisę yra teisėtas, nustatoma pagal tai, ar jis yra įtvirtintas įstatyme, šalių susitarime ir ar jis atitinka nurodytus protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes ir konstatavęs teisiškai reikšmingus faktus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginti ieškovės (darbuotojo) pažeistą teisę, taikant DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisių gynimo būdus, tačiau būtina atsižvelgti į DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis c.b. 3K-3-365/2010). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nuostatas, priskaičiuota reikalaujamo vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laiką 42.388,50 Lt mažintina iki 14129,00 Lt (42.388,50 Lt /3=14129,00 Lt).

Kreditorės reikalavimas priteisti 71,68 Lt kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2009-05-20 iki ieškinio teismui padavimo dienos (2009-07-14), 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas ginti kreditorės (darbuotojo) pažeistą teisę, taikant DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus teisių gynimo būdus - vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį priteisimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad proporcingumo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis c.b. 3K-3-365/2010).

Už atstovavimą teisme ieškovė sumokėjo 2950,00 Lt. Tai patvirtina pateikti teismui sąskaitų išrašai.

Atsižvelgęs į išdėstytą teismas daro išvadą, kad kreditorės R. L. pareiškimas dėl padidinto finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas iš dalies. Kreditorei R. L. iš atsakovo BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ priteistina 2445,78 Lt darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, tačiau dėl šios sumos ginčo nėra ir UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ bankroto byloje R. L. kreditorinis reikalavimas patvirtintas šiai 2445,78 Lt sumai. R. L. kreditorinis reikalavimas didintinas 14129,00 Lt sumai, t.y. vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laiką, ir 2950,00 Lt sumai už suteiktas advokato paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, LR CPK 290-291 straipsniais,

nutarė:

R. L. kreditorinį reikalavimą, patvirtintą 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi, padidinti 14129,00 Lt suma, t.y. vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laiką, ir 2950,00 Lt suma už suteiktas advokato paslaugas.

Patvirtinti R. L. kreditorinį reikalavimą bendrai 19524,78 Lt sumai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas